Seime ugdymo įstaigų asociacijų atstovai išsakė paramą iniciatyvai sugrąžinti galimybę gyventojams dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti švietimo įstaigoms.
2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Tuo metu Seime kelią skinasi socialdemokrato Audriaus Radvilavičiaus projektas, kuriuo siūloma sugrąžinti žmonėms tokią galimybę.
„Turime sudaryti sąlygas bendruomenėms prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Mokyklos, darželiai neteko svarbaus papildomo finansavimo šaltinio. Tuo tarpu privačios mokyklos ir toliau gali gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies, nors jų finansinė padėtis ir taip geresnė. Dėl to tik gilėja socialinė atskirtis – ir atskirtis švietime“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje įspėjo A. Radvilavičius.
„Papildomos lėšos buvo naudojamos popamokinei veiklai organizuoti, įrangai, klasėms, sporto salėms ir kitoms patalpoms atnaujinti, knygoms, ugdymo priemonėms įsigyti“, – vardija A. Radvilavičius.
Ugdymo sektoriaus atstovai patvirtino, kad šio paramos šaltinio praradimas neigiamai paveikė kasdienes mokyklų veiklas ir vaikų gyvenimą. Anot Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidento Dariaus Mockaus, švietimo įstaigų bendruomenės su nerimu stebi, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl 1,2 proc. GPM. „Iš švietimo įstaigų atėmus galimybę gauti šias lėšas, buvo labai apribotos socialinę atskirtį patiriančių vaikų galimybės vykti į ekskursijas, mokyklų galimybės kurti aplinkas, rengti projektus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, valstybėje lieka daugiau nei 41 mln. Eur niekur nepanaudotos gyventojų GPM dalies. Juk kalbame apie vaikus, vaikų poreikius. Yra labai daug vaikų, kurie patiria didžiulę socialinę atskirtį. Šios lėšos padėdavo vykdyti įvairius projektus, kad vaikai galėtų plėsti savo akiratį, ugdytis ir gauti tai, ko jie negali gauti šeimose. Ypač padėdavo tiems, kurie patiria socialinę atskirtį ar turi ypatingų poreikių, o jų šeimos yra silpnos ir negali jiems duoti to, ką papildomai duoda mokykla. Tos galimybės atėmimas iš mokyklų ir darželių neatrodė nei demokratiškas, nei pagrįstas“, – pažymėjo gimnazijų asociacijos prezidentas.
Anot jo, šis apribojimas pažeidžia „dirbančiųjų teisę savarankiškai apsispręsti ir laisva valia paskirti paramą tam, kam nori“. „Kviečiame ištaisyti šią klaidą“, – ragino D. Mockus.
Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos tarybos pirmininkė Saulė Šerėnienė pabrėžė, kad ikimokyklinės įstaigos yra tos, kurias „labai stipriai palaikė ir rėmė“ 1,2 proc. parama. „Turėjome aiškias metodikas, kaip pritraukti ir naudoti paramą. Jos netekę, pajutome didžiulį stygių, ypač įrengiant lauko aplinkas (žaidimų aikšteles, sūpynes, smėlio dėžes). Biudžetinio finansavimo tam nepakanka. O štai įtraukusis ugdymas irgi reikalauja specializuotų baldų, aplinkų. Mažesnėse savivaldybėse viskas dar problemiškiau negu didmiesčiuose“, – komentavo S. Šerėnienė
Pasak Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento Dainiaus Žvirdausko, sprendimas nebeleisti tokios paramos buvo priimtas skubotai, neišdiskutavus. „Lėšos buvo naudojamos šauniausių mokinių motyvavimui, išvykoms, kelionėms, europiniams projektams. Dabar bandoma supriešinti puikiai dirbančias nevyriausybines organizacijas su švietimo įstaigomis ar religinėmis bendruomenėmis. Tačiau paramos užteks visiems. Raginame atkurti lygias galimybes visiems“, – kvietė D. Žvirdauskas.
Apibendrindamas asociacijų vadovų mintis, Seimo narys socialdemokratas A. Radvilavičius sakė jaučiantis daugelio politikų ir visuomenės atstovų paramą iniciatyvai sugrąžinti galimybę skirti paramą švietimo ir ugdymo įstaigoms.
A. Radvilačiaus projektas jau įveikė pateikimo stadiją Seime.
Paarengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
