Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Visi įrašai

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas Arūnas Norkus: Lietuvai tebėra paauglystės periodas

Sidas Aksomaitis, www.respublika.lt
2014 12 26 10:32
4
Arūnas Norkus | V. Kazlausko nuotr.

Arūnas Norkus | V. Kazlausko nuotr.

arunas-norkus-v.kazlausko-nuotr
Arūnas Norkus | V. Kazlausko nuotr.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas Arūnas Norkus sako, kad šių dienų Lietuvoje pamintos pamatinės vertybės, dėl to mūsų visuomenė stokoja vidinio padorumo ir elgiasi kaip egocentriškas paauglys. Kada baigsis mūsų valstybės paauglystės periodas?

„Bėda yra ta, kad mokykla dabar yra tapusi tik mokymo paslaugų teikėja, pamirštant, kad ji privalo ir auklėti, ugdyti, – sako A.Norkus. – Į mokyklas atėjo nauja mokytojų karta, išmokyta tik perteikti žinias, bet neišmokyta perteikti vertybes. Šią misiją tėvai dabar atlikti turi vieni patys.“

– Kodėl didelė dalis Lietuvos žmonių nuo problemų Tėvynėje linkę bėgti į užsienį? – pasiteiravo „Respublika“ Arūno Norkaus.

– Jei žvelgtume į šią problemą iš mano profesinės pusės, toks žmonių pasirinkimas yra visiškai natūralus. Visais laikais žmonės ieškojo „kažko geriau“. Tas „geriau“ yra galimybės arba sąlygos patenkinti savo poreikius. O štai tie poreikiai gali skirtis. Vieniems svarbu saugumas, kitiems – fizinių, išgyvenimo poreikių užtikrinimas.

Manau, kad didžioji dalis emigrantų užsienyje ieško saugumo: materialinio, emocinio ar psichologinio. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos visuomenės psichinė sveikata yra labai prasta. O prasta ji todėl, kad mūsų šalyje neužtikrinami baziniai pamatiniai saugumo poreikiai. Žmonės stokoja stabilumo, užtikrintumo ateitimi. Ir iš čia kyla beviltiškumas.

Jaustis beviltiškam yra labai sunku, todėl tas beviltiškumas užklojamas pasąmoniniu pykčiu, kuris išoriškai pasireiškia per agresyvumą. Dabartinėje visuomenėje mes matome daug saviagresijos apraiškų: tai – ir alkoholio, narkotikų vartojimas, agresyvus elgesys vairuojant, didžiuliai greičiai…

– Atgimimo metais visa Lietuva buvo kupina entuziazmo, pozityvios nuotaikos. Kas lėmė, kad tokią nuotaiką užgožė agresija?

– Manau, darant esmines reformas šalyje buvo nueita ne tuo keliu. Pavyzdžiui, švietimo reforma buvo nukreipta į žinių įgijimą, bet ne į vertybių pažinimą. Ugdomąją mokyklos funkciją beveik prieš šimtmetį akcentavo ir žymus mūsų kraštietis profesorius Stasys Šalkauskis. Tačiau mokykloje šiai funkcijai vietos neliko. Buvo pasirinkta žinojimo koncepcija, o tautinė koncepcija, rengta habilituotos socialinių mokslų daktarės Meilės Lukšienės ir jos bendraminčių, pamiršta.

Ir koks to rezultatas? Mokykla nebeugdo bazinių pamatinių vertybių. Vietoj bendruomeniškumo išbujojo individualizmas. Tokiam individui svarbūs tik jo pasiekimai, noras pasirodyti, ir jam visiškai neįdomu, kaip jaučiasi šalia esantis žmogus. Neliko teisingumo ir dorumo poreikių, nebeugdomi taurumas, pakanta, atgaila, užuojauta.

Vienas mano geras draugas kitados skyrėsi su žmona ir apie ją nepasakė nė vieno blogo žodžio. Paklaustas, kaip sugeba taip susivaldyti, jis atsakė: „Žmona man padovanojo dešimt savo gyvenimo metų ir sūnų. Tai kaip aš galėčiau ją žeminti? Ją žemindamas žeminčiau save.“ Tai ir yra taurumas, kurio šiandien taip trūksta mūsų visuomenėje.

– Gal žinote kokį stebuklingą receptą, kaip nepasiduoti negatyvumui?

– Visų pirma įveikti negatyvius dalykus geriausiai padeda kritinis mąstymas. Kiekvienas žmogus turėtų užduoti sau klausimą, koks jo gyvenimo tikslas. Atsakęs į šį klausimą žmogus kas rytą galės sau pripažinti: „Džiaugiuosi, kad esu.“ Nes jis patirs vidinę laisvę kurti savo gyvenimą taip, kaip norisi, būti, kuo norisi: rašytoju, šokėju, verslininku, dailininku…

Deja, didžioji dalis žmonių sako truputį kitaip: „Džiaugiuosi, kad turiu.“ Mūsų visuomenėje per ketvirtį amžiaus nepriklausomybės metų pasikeitė netgi kalbėjimo maniera. Dabar sakoma „gauti pinigų“, nors visąlaik pinigus būdavo įprasta uždirbti. Kai pinigus kažkas duoda, labai lengva gyventi, bet žmogus atpranta savimi pasirūpinti pats. Toks žmogus visą laiką laukia, kad jam kas nors ką nors duos, ir nusivilia, kad davė per mažai.

Pasiturinčiai gyvenančių tėvų vaikai mokyklose gauna nemokamus pietus, žmonės pašalpų atvažiuoja su mersedesais. Tokie apsukruoliai kaip paramą gaunamas kruopas sušeria kiaulėms, o kažkas, kam tikrai reikalinga pagalba, jos nesulaukia.

– Specialistai sako, kad Lietuvoje iki 2040-ųjų liks vos 2 mln. gyventojų. Kaip sustabdyti tą nykimą?

– Jei žiūrėtume sistemiškai, visuomenė yra pati save gydanti sistema, o sistema visuomet geba save pagydyti, atrasti negeroves ir jas panaikinti. Visuomenė – kaip miškas, kurį galima iškirsti, bet jis vis tiek ataugs iš naujo. Nes lieka šaknys, lieka sėklos, kurių niekas iš dirvožemio taip greitai neišrinks.

Tik štai miškui ataugti reikia kelių dešimtmečių, o visuomenei atsigauti, išsivalyti ir išsigydyti, ko gero, reikia šimto ir daugiau metų. Bet vis tiek ji išsigydys. Ateis laikas, kai tie išvažiavusieji sugrįš. Galbūt lietuvių tauta nebebus tokia, kokią mes įsivaizduojame, nebus tokia, kokia buvo prieš 100 metų. Bet to ir nereikia, nes tauta turi vystytis.

– Bet ar ta tauta bus nacija? Juk lietuvių tautai prognozuojamas ištirpimas kitų tautų katile…

– Žydų tauta neišnyko, nors jai irgi buvo prognozuojamas išnykimas. Ji, neturėdama nuosavų žemių, valstybės, tūkstančius metų sugebėjo išlikti. Lygiai taip pat išliks ir lietuvių tauta.

Išliks esant kelioms išlygoms. Jei išsaugos kalbą – vieną seniausių pasaulyje. Jei nepamirš šiaudinių sodų bei kitų tautinių tradicijų, jei nepamins savo kultūros. Juk mes pasauliui įdomūs tik tuo, kuo išsiskiriame– savo archajiška, unikalia ir nepakartojama kultūra.

Vytauto Didžiojo universitetas atliko tyrimą, apklausdamas užsienyje gyvenančius lietuvius. Aiškintasi, kiek jie save dar laiko lietuviais, kas jiems svarbu. Tie, kurie save tebelaikė lietuviais, lietuvybę suvokė per tautinius simbolius ir tradicijas. Jiems lietuvybė – tėvų kalba, tėvų šalies istorija, Kūčių stalas, piršlys vestuvėse, cepelinai…

– Tačiau Tėvynėje likusi didelė dalis žmonių kažkodėl nusigręžia nuo lietuviškų tradicijų ir stačia galva neria į svetimą kultūrą, švenčia svetimas šventes…

– Gal ir gražios tos užsieniečių šventės, bet jos – ne mūsų. Svarsčiau, kodėl jos prigijo Lietuvoje. Manau, taip yra todėl, kad atkurta savarankiška ir nepriklausoma visuomenė dar išgyvena paauglystę, ji dar tik bręsta. O paauglystės periodu visada svarbu tik tai, kas žėri, kas blizga…

Mes tarsi gyvename instinktais, kurių svarbiausias – malonumo instinktas. O turime išmokti gyventi vertybėmis, nes brandus žmogus jomis ir vadovaujasi. Visuomenėje per daug vartotojiškumo. Bet aš galvoju, kad visuomenė subręs.

– Kodėl ta mūsų visuomenės paauglystė užsitęsė net ketvirtį amžiaus?

– Nepamirškime, kad paauglystės periodu vyrauja egocentrinis mąstymas – svarbiausias dalykas yra „aš“. Tuo metu visas pasaulis sukasi apie mane, o aš esu to pasaulio bamba.

Mūsų visuomenė tokia ir jaučiasi: svarbi, nemokanti gyventi kartu su kitomis tautomis, dažnai jas niekinanti. Iškeliame save aukščiau už slavus, varžomės su latviais ir estais, stengiamės pasirodyti visa galva aukštesni už juos. Tai – labai paaugliška, tačiau branda tikrai ateis. Dabar mums neįdomu, kas po mūsų liks ateities kartoms. Bet kai užaugsime, tai taps įdomu.

– O ar neliks tos ateities kartos prie kultūros griuvėsių, jei į dainos rūbą įvilktus raginimus žudyti šiandien bandoma pateikti kaip meno kūrinį?

– Čia ir yra to instinktais grįsto gyvenimo padarinys. Seniau žemaičiai pašiepdavo: „Kad ir nežmoniškai, bile kitoniškai.“ Tai ir šioje situacijoje lygiai tas pats – pažiūrėkite, koks aš šaunus, kokią aš dainą sukūriau. Nesvarbu, kad tai padariau visiškai nemąstydamas apie pasekmes. Žiūrėkite į mane ir žavėkitės.

Brandus žmogus, brandi tauta ir visuomenė visada pagalvos apie vieno ar kito poelgio padarinius. Jei kalbėtume apie tokių dainų autorius – jie dar gana jauni, neišaugę vaikiškų kelnių. Todėl jiems ir atrodo, kad jie – labai šaunūs. Bet jie tokie atrodo tik patys sau, nes mąstantiems žmonėms tokie jų „šedevrai“ nepriimtini. Greičiausiai išaugę savo paauglystę tokie autoriai gailėsis savo poelgių, jiems bus gėda.

Žodžio laisvė visada susijusi su atsakomybe, todėl atsakomybę turime ugdyti nuo mažų dienų. Laisvė be atsakomybės – tai jau anarchija.

– Ko palinkėtumėte „Respublikos“ skaitytojams švenčių proga?

– Šviesių minčių, taurių jausmų ir šalia savęs turėti žmogų, į kurį visada galima atsiremti, jam nusišypsoti, paglostyti jo ranką, paverkti kartu, apkabinti.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šalčininkų rajone policijos pareigūnai, Lietuvos valstybės vėliavų neišsikėlusiems gyventojams, įteikė trispalves
  2. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  3. Kovo 11-ąją kviečiama diskutuoti, koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Dalija says:
    8 metai ago

    Kodėl mokyklas kritikuojate.?Mokykla tapo beteisė.Mokiniai ką nori , tą daro.Mokytojai negali net vaikų sudrausminti.Didžiausia kaltininkė. tai TV ką ji rodo nuo pat nepriklausomybės laikų.Ar mokė padorumo,gero elgesio,kaip elgtis šeimoje, kaip reikia gerbti senus ir nesveikus žmones, kaip jiems padėti.Jokių gerų filmų nemačiau, tik kopijavimas vakarų muštynes, smurtą ir seksą
    .Net nebėra žodžio gražus pakeistas į seksualus.Pamynę savo vertybes ir turime tokias pasekmes.Ką pasėjome, tą ir pjauname.Tokia mano nuomonė.

    Atsakyti
  2. kubusas says:
    8 metai ago

    Kazkokia mistine seniausia indoeurpieciu kalba.. Juokinga. O kas dar? Va, zemaiciai dar kazka islaike nuo LDK. Vienzo paskutinai pagonys ir vis dar paskutiniai baudziavininkai…

    Atsakyti
  3. Brinkazis says:
    8 metai ago

    Sako, daktaras Mengelė buvo labai malonus bendravime žmogus…
    Iš „psichologo“ Arūno Norkaus Raseinių apylinkės teismui pateiktos ekspertizės, kurios pagrindu teismas priėmė neteisėtą ir nežmonišką nutartį neleisti seneliams Kedžiams matytis su anūke:
    „Iš pagarsintų laiškų, rašytų anūkei, matyti, kad laiškuose nėra nuoširdumo“.
    „nė viename laiške nebuvo pasakyta, kad seneliai myli anūkę.“
    Vien iš tokių sakinių matyti šio „psichologo“ dalykinis lygis.
    Dar perliukas: „Be to emocinis spaudimas laiškuose – neigiamą poveikį stengiamasi padaryt, kai vis skaičiuojama, kiek dienų nesimatė su anūke.“
    Beširdis sistemos aptarnavimo sraigtelis su giliai įmerkta uodega.
    Žmonės jūs ar ne žmonės?

    Atsakyti
  4. salomėja says:
    8 metai ago

    Jeigu Brinkazis rašo tiesą, o manyčiau, kad taip ir yra, nes juk užtampytų po teismus, jeigu tai būtų netiesa, tampa akivaizdu, kodėl autoriaus Arūno Norkaus išdėstytos mintys yra tokios, švelniai tariant, paviršutiniškos. Vien šita citata ką atskleidžia:

    Vienas mano geras draugas kitados skyrėsi su žmona ir apie ją nepasakė nė vieno blogo žodžio. Paklaustas, kaip sugeba taip susivaldyti, jis atsakė: „Žmona man padovanojo dešimt savo gyvenimo metų ir sūnų. Tai kaip aš galėčiau ją žeminti? Ją žemindamas žeminčiau save.“ Tai ir yra taurumas, kurio šiandien taip trūksta mūsų visuomenėje.

    Juk čia psichologas rašo. Pasakodamas šią istoriją jis laaabai daug pasako apie save. Man, tiesą sakant, baisu darosi, dėl jo kompetencijos ir dėl jo asmeninių savybių bei nuostatų. Normali jo, kaip jis sako, draugo elgsena jam atrodo kaip koks stebuklas. O ko verta vien nežeminimą vadinti taurumu?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Spaudos konferencija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT

2023 01 09

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

2022 12 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalinis susivienijimas – Tėvynės sąjungos klonas?

2022 12 16
Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Nuspręsta, kur bus įamžintas pirmasis Lietuvos Prezidentas A. Smetona

2022 12 16
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Darsyk: Lietuvos valstybė?

2022 11 27
Algimantas Rusteika | Alkas.lt nuotr.

A. Rusteika. Valstybės atgavimas. Ką daryti?

2022 11 13
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • radarom.lrt.lt apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Kita tema apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Bartas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs
  • Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės
  • Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą
  • Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

by daiva
2023 01 10
3
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Greitai prašuoliavo 2022-ieji  metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.  Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos...

Skaityti toliau

Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT

by daiva
2023 01 09
0
Spaudos konferencija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Sausio 9 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje grupė mokslininkų pristatė tyrimą apie galimybių paso poveikį, kuris publikuotas prestižiniame tarptautiniame recenzuojamame...

Skaityti toliau

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

by Albinas Vaškevičius
2022 12 22
0

Sveikinu, Jus, ir mažus ir didelius, su artėjančiomis Šv. Kalėdomis – Kalėdėlėmis – Trimis Karaliais, linkiu sveikatos ir ukvatos (optimizmo)...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • radarom.lrt.lt apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Kita tema apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Bartas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Vidmantas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

Kitas straipsnis
Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

A. Veryga. (Ne)nusipelnėme gyventi sveikiau

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai