Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ I. Trinkūnienė – apie Jorės šventę (video)

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė:

,,Jorė tarsi toks pavasario KONCENTRATAS,
senoji TRADICIJA tai yra ėjimas ant kapų,
giesmės sukuria AURĄ, ATMOSFERĄ,
Rasos šventimo JUBILIEJUS,
atėjus atgimimui, tas labai SUINTENSYVĖJO,
OFICIALIAI, tai Rasos arba Joninių šventė,
rengsime KONFERENCIJĄ,
KULTŪROS šerdis,
darna yra REZULTATAS,
žalčiai labiau su vandens STICHIJA…”

koncentrãtas [↗ koncentracija]:
1. ksb. naudingosios iškasenos sodrinimo produktas, kuriame vertingojo komponento yra daugiau negu iškasenoje;
2. sausi (briketų arba miltelių pavidalo) specialiai apdoroti maisto produktai arba produktų mišinys, iš kurio greitai pagaminamas valgis;
3. maistingas pašaras, pvz., grūdai, sėlenos, išspaudos.

tradìcija [lot. traditio — perdavimas, pasakojimas ]

áura [gr. aura — vėjelio dvelktelėjimas], simptomai, pranašaujantys priepuolį, pvz., epilepsinė Δ, isterinė Δ.

atmosferà [gr. atmos — garai + ↗ sfera]; sferà [gr. sphaira — rutulys]

jubiliẽjus [lot. (annus) jubilaeus — jubiliejiniai metai], svarbaus įvykio sukaktis; iškilmingas šios sukakties minėjimas.

intensyvùs [pranc. intensif < lot.]:
1. įtemptas, smarkus, gausus, našus; visokeriopai gerinamas, didinamas, stiprinamas; 2*. ryškus, sodrus (apie spalvą).

oficiãlas [lot. oficialis — smulkus valdininkas]

konfereñcija [lot. conferentia < confero — surenku į vieną vietą], valstybių, organizacijų, įstaigų atstovų pasitarimas, susirinkimas.

kultūrà [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]:
1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes;
2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; išprusimas;
3. auginamas, kultivuojamas augalas;
4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse;
5. archeologinė Δ — grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos archit. paminklų, kurie turi bendrų būdingų bruožų, pvz., Halštato Δ.

rezultãtas [pranc. résultat < lot. resultatum], padarinys, išdava.

stichija [gr. stoicheion — elementas, pradas]:
1. sen. graikų filosofijoje — pagrindinis gamtos elementas, visų reiškinių pradas (ugnis, oras, vanduo, žemė);
2. gaivalas; galingi, sunkiai įveikiami ir didelės griaunamosios jėgos gamtos reiškiniai, pvz., uraganas, vulkano išsiveržimas;
3. įprasta aplinka.

Mielas Kembly, tikrai primeni kremblį, tokį susenusį grybą. Kita vertus, kalbėjime niekas žodynų nevarto, kad miligramų tikslumu kiekvieną žodelį pavartotų, be to, visos žodžių reikšmės nėra tiksliai įvardintos, nes priklauso nuo kitų žodžių aplinkos (konteksto). SVARBIAUSIA — būdami IDE prokalbės saugotojai turime teisę pasinaudoti ir savo “vaikų” žodynu, kitaip sakant, tais žodžiais, kurie dabar vadinami “tarptautiniais”. Puristų laikai baigėsi dar “prie Smetonos Pirmojo”, tad nebijokime ir iš lotyniškos tarmės sugrįžusių pas mus, pvz., konferencija — būtų mūsiškai senoviškiau san-varentija, t.y.” susivarymas ką nors aptarti”.