Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Stereotipai stabdo pramonės augimą

www.alkas.lt
2017-07-19 15:01:25
2
Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

atsisiųstiPrasidėjusi 4-oji pramonės revoliucija, dar žinoma kaip „Industry 4.0“, jau dabar keičia darbo rinką ir reikalauja naujų įgūdžių iš ateities darbuotojų. Ekspertų teigimu, nekvalifikuotos darbo jėgos, neturinčios skaitmeninių žinių bei gebėjimų jas taikyti, poreikis ženkliai sumažės iki 2020 metų, o gerų specialistų trūksta jau šiandien.

Keičiasi reikalingi įgūdžiai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo nario ir „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininko dr. Gintaro Rimšos teigimu, neišvengiamas automatizacijos bei robotizacijos procesas jau prasidėjo ir Lietuvoje, todėl prie jo prisitaikyti turi ne tik kompanijos, bet ir būsimi darbuotojai.

„Kaip pasikeitė darbo rinka, puikiai atspindi mūsų kompanijos, kuri dirba metalo ir kitų medžiagų apdirbimo srityje, pavyzdys. Kiekvienais metais augame 20% automatizavimo ir produktyvumo dėka. Laboratorijose atsiranda vis daugiau robotų, kurie lengvina darbą žmonėms, o tai, ką uždirba robotas – keliauja į darbo užmokesčio fondą. Visgi, savo pajėgumus galėtume padidinti dar labiau, tačiau nerandame darbuotojų. Per 20 veiklos metų nebuvo, kad mums netrūktų bent 10 specialistų ir čia aš kalbu ne apie augimo stadiją.

Visoje Lietuvoje medžiagų apdirbimo specialistų trūkumas siekia 2000 – 3000. Problema ta, kad jaunimas turi klaidingą suvokimą apie specialybes ir karjeros galimybes. Pavyzdžiui, Kauno technikos kolegija (KTK) moderniai ruošia „deficitinius“ medžiagų apdirbimo inžinierius, kurie jau nuo pirmo kurso atlieka praktiką įvairiose kompanijose ir tikrai be problemų įsidarbina ne tik Lietuvoje. Tačiau ši specialybė nepritraukia reikalingo studentų skaičiaus, kurie užpildytų rinkos poreikį.

Viena iš pagrindinių to priežasčių – pasenęs profesijų įvaizdis. Daugelis medžiagų apdirbimo inžinierių įsivaizduoja kaip tepaluotą, geriausiu atveju, prie rankinių frezavimo staklių stovintį darbuotoją. Situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Dabar automatizuotų staklių variklius įjungia ir išjungia kompiuteris. Specialistui tereikia įkelti brėžinį, kurį pats kompiuteris apdoroja, parenka priėmimo programą, reikiamus įrankius. Nebeliko jokio fizinio darbo. Tokio specialisto veiklos baras – programavimas, proceso kontroliavimas ir priežiūra“, – pokyčius pristato dr. G. Rimša.

Norint konkuruoti – reikia jaunų specialistų

Dr. G. Rimšos teigimu, atėjusi 4-oji pramonės revoliucija Lietuvai išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje leis tik pasitelkus jaunus specialistus ar suteikus skaitmenizacijos žinias vyresnio amžiaus darbuotojams.

„Vienu metu mes manėme, kad mūsų rinką papildys ukrainiečiai ir jais labai džiaugėmės. Realybė yra tokia, kad jie yra nekvalifikuoti darbuotojai, kurie neturi skaitmeninių įgūdžių, todėl juos išmokyti ir parengti yra dvigubai sunkiau ir brangiau. Panaši situacija ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie augo kitoje aplinkoje. Mūsų konkurencinis pranašumas yra jaunų žmonių gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kuriomis dabar paremta visa gamyba.

Pavyzdžiui, kiek daug galima padaryti su išmaniuoju telefonu, kuris neatskiriamas nuo kiekvieno jauno žmogaus. Išmaniuoju galima matyti, kiek vakar padarei darbų, ką reikia tobulinti, koks rytojaus užsakymas ir t.t. Nebereikia kito meistro klausti, nes viską gali rasti internete ir pasitikslinti. Mažiau popierizmo ir biurokratijos“, – sako dr. G. Rimša.
Pasak LINPRA viceprezidento, tik pasitelkdami laikmetį atitinkančius, konkurencingus specialistus, galime tikėtis įsilieti į pasaulinę technologinę grandinę.

„Lietuvos ateitis – kažką gaminti labai gerai ir būti didelės grandinės dalimi, kurios gale stovi „Siemens“, „Mercedes“, „Bosch“ ir kiti didieji prekių ženklai, kurie valdo pardavimo kanalus. Jau dabar yra apie 10-20 įmonių, kurios dirba šioje grandinėje, tačiau joms nuolat reikia naujų pajėgumų, naujų specialistų, norinčių augti kartu su kompanijomis.
Žinoma, atsidurti tokioje grandinėje ir pačiam specialistui yra labai didelis privalumas, nes jis dirba su žinomais prekės ženklais, tais pačiais brėžiniais, techninėmis užduotimis, integruojasi į bendrą sistemą. Todėl lengvai gaus darbą bet kurioje pasaulio šalyje, nes jo portfolio yra, pavyzdžiui, 5 metai gamintų vienų ar kitų „Mercedes“detalių. Tokie darbuotojai yra išgraibstomi akimirksniu. Vien šiandien JAV trūksta virš 200 tūkst. medžiagų apdirbimo specialistų, kurie iškart gautų darbą“, – teigia LINPRA atstovas.

Nekvalifikuoto darbo poreikis smuks

Skaičiuojama, kad 2020 m. 90% darbo vietų reikalaus skaitmenizavimo įgūdžių. Dr. G. Rimšos teigimu, ES atliktos analizės duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu iki 2020 m. darbo neteks ir keli milijonai nekvalifikuotų darbuotojų, kurie neturės minėtų įgūdžių.
„ES ataskaitoje teigiama, kad gamyboje iki 2020 m. 18% sumažės nekvalifikuotų darbo vietų. Tai ypač blogos žinios mūsų emigrantams, kurie išvyko dirbti fizinio darbo į fabrikus. Jie bus keičiami robotais. Kol kas tose šalyse, kur yra masto ekonomija, šis procesas užtrunka ilgiau ir jie dar randa darbus, tačiau tai labai trumpalaikė perspektyva, nes, pavyzdžiui, jau dabar Jungtinė Karalystė kiekvienais metais patiria 2 milijardų nuostolį dėl sunkumų rasti kvalifikuotą, su tinkamais įgūdžiais personalą.

Tačiau tuo pačiu iki 2020 m. atsiras 1 mln. naujų darbo vietų tiems specialistams, kurie turės skaitmenizavimo įgūdžių ir gebės dialogo rėžime bendrauti su mašina. Dabar gamintojai stengiasi eliminuoti žmogiškąjį faktorių, sumažinti klaidų skaičių ir patys integruoja programinėje įrangoje visą veiksmų seką, čia atsiranda dirbtinis intelektas, kuriam tenka visa atsakomybė. Tačiau žmogaus dalyvavimas visada išliks, nes mašinas reikia prižiūrėti, atnaujinti, adaptuoti prie naujų produktų ir besikeičiančių sąlygų“, – perspektyvas pristato „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų
  2. Didieji pasaulio verslai investuoja Lietuvoje
  3. Tautininkai surengė palaikymo akciją prie Vengrijos ambasados
  4. A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Justas P says:
    8 metai ago

    Kliedesiai, melas ar propaganda, rinkitės. Negali visi būt inžinieriais. Žaliavų apdirbimas specifinė ūkio šaka, tačiau kokią mūsų ūkio dalį ji sudaro? Negalima į visą ūkinę veiklą žiūrėt iš vienos menkos šakos taško. Yra daugybė specifinių ūkio šakų, kurioms būtinos žmogaus rankos, akys, uoslė, logika ir t.t. Taip pat smulkios šeimos įmonės. Jos nesirobotizuos. Ar mes ketinam likviduot smulkų verslą iki 2020? Protaukim. Ir nereikia aklai tikėt visais neosocialistų iš briuselio finansuojamais tyrimukais ir ptognozitėm.

    Atsakyti
  2. Tomas says:
    7 metai ago

    Todėl mažos ir vidutinės gamybos įmonės turėtų nepražiopsoti galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal priemonę „Pramonės skaitmenizavimas LT“, skirtą gamybos procesams automatizuoti, skaitmeninėms technologijoms gamyboje diegti. Kvietimas pagal šią priemonę planuojamas paskelbti 2018 m. I ketv.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

Kiti Straipsniai

Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą | lrv.lt nuotr.

P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

2025 05 23
Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje | smsm.lrv.lt nuotr.

Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje

2025 05 23
Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
2024 m. „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai | alytausmuzika.lt nuotr.

„Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai

2025 05 07
Donaldas Trampas Romos popieiaus rūbais

D. Trampas pašiurpino katalikus: paskelbė savo atvaizdą popiežiaus rūbais

2025 05 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ecoservice nuotr.

Atiduotuvės plinta ir Lietuvoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai