Nesudėvėtas, bet jau nereikalingas drabužis, nesunešiota avalynė, nebenaudojamas, tačiau veikiantis telefonas, vaiko žaislas, kėdė ar indas – kiekvienas namuose atrasime dar tinkamų naudoti, bet mums nereikalingų daiktų. Dalis jų atsiduria konteineriuose. Tačiau užuot išmetus, gal vertėtų jais pasidalinti?
Vasariniai batai, kosmetika, ventiliatorius, rašomasis stalas, sofa – šiuos ir galybę kitų atiduodamų daiktų galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“
veikiančioje grupėje „Free Your Stuff LT / Atiduotuvė“. Tai pasaulyje paplitusio bendruomeninio judėjimo dalis, kurio tikslas – išgelbėti nuo išmetimo kuo daugiau naudoti vis dar tinkamų daiktų ir taip suteikti jiems naują gyvenimą.
Populiarios visame pasaulyje
Socialiniame tinkle veikiančioje lietuviškoje „Free Your Stuff LT / Atiduotuvė“ grupėje kiekvienas gali įdėti skelbimą apie atiduodamą daiktą ir būti greitai išgirstas, mat šios grupės narių skaičius jau pasiekė 46 tūkst. žmonių.
„Atiduotuvių idėjos paplitusios visame pasaulyje, dažniau jos susijusios su kokia nors erdve, pavyzdžiui, bendruomenės centru, skvotu ir panašia vieta, kurioje galima palikti nereikalingus daiktus. Man teko lankytis tokiose vietose Varšuvoje, Prahoje, Berlyne, Niujorke.
Mane labiausiai sužavėjo Niujorke kartą per mėnesį vykdavęs „Really Really Free Market“ – čia žmonės galėjo atnešti nereikalingus daiktus bei pasiimti reikalingų. Grįžusi iš JAV, kelis mainų turgus surengiau Vilniuje, o gyvenimui po truputį persikeliant į virtualią erdvę, atsidarė ir „Facebook“ atiduotuvė“, – pasakoja didžiausios lietuviškos atiduotuvės įkūrėja bei grupės administratorė Ugnė.
Anot jos, žmonės prie šios grupės jungiasi dėl labai skirtingų priežasčių – vieniems svarbi ekologija, kiti nori padėti sunkiau besiverčiantiems, treti neišgali įsigyti reikalingų daiktų, ketvirti, deja, nori krūvos daiktų vien tik dėl to, kad jie nemokami.
Laimi visi
„Žmonės įsigyja vis daugiau daiktų ir vis dažniau juos išmeta ar tiesiog palieka šalia komunalinių atliekų surinkimo konteinerių galvodami, kad juos pasiims tie, kuriems reikia.
Nors tokie ketinimai geri, tačiau veiksmai – ne visuomet teisingi, mat taip numesti daiktai dažniausia vis tiek patenka į bendrą atliekų srautą. Nors nei tekstilei, nei keramikai, nei elektronikai ar baldamas tarp komunalinių atliekų tikrai ne vieta“, – sako ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva Skrupskelienė.
Pasak jos, kur kas geriau, jeigu dar geri daiktai būtų ne „eksponuojami“ šalia atliekų konteinerių, o keliautų į tų žmonių rankas, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Dėl to laimi visi – padedama kitiems, o kartu mažėja aplinkos užterštumas, mat buityje susikaupiančios atliekos yra geriau tvarkomos, rūšiuojamos.
„Kita išeitis – nereikalingus baldus, buitinės technikos prietaisus ar kitus namų apyvokos daiktus tiesiog pristatyti į artimiausią stambiagabaričių atliekų surinkimo vietą, kur jomis bus tinkamai pasirūpinta. Tokios atliekos jokiu būdu neturėtų papulti į bendrą komunalinių atliekų srautą“, – pridūrė D. Skrupskelienė.
Atiduotuvės dar populiarės
Lietuvišką atiduotuvę socialiniame tinkle administruojanti Ugnė mano, kad šis reiškinys dar gali populiarėti, mat susidomėjimas ekologijos idėjomis auga.
„Gyvendami masinio vartojimo ir pertekliaus laikais, retai susimąstome apie daiktus, savo priklausomybę nuo jų bei tolimesnį daiktų likimą, kuomet jie nebegali atlikti savo funkcijos ar tampa tiesiog nemadingais“, – sako Ugnė.
Jos manymu, atiduotuvės prisideda prie to, kad daug mažiau daiktų iškeliauja į sąvartynus, jų mažiau nuperkama, o tai, turbūt, turi teigiamos įtakos ne tik ekologijai, bet ir iniciatyvose dalyvaujančių asmenų piniginių storiui.
Bent pusė lietuvių turi nereikalingų daiktų
D. Skrupskelienės teigimu, žmonės nereikalingus daiktus išmeta iškart arba iš pradžių juos kaupia ir tik po to išmeta. Tai patvirtina ir „Ecoservice“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa*, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie nebenaudojamų daiktų kaupimą.
Apklausos rezultatai parodė, kad 21 proc. lietuvių galvoja namuose turintys daug nereikalingų daiktų, dar 35 proc. mano, kad tokių daiktų turi bent vieną kitą.
„Kaip paaiškėjo, dauguma žmonių turi daiktų, kuriuos gali atiduoti, juolab, kad net daugiau nei pusė respondentų pripažino, jog atsikratę nereikalingų daiktų iš tiesų jautė palengvėjimą“, – komentuoja D. Skrupskelienė.
*Gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas naudojant Omnibus metodą. Iš viso buvo apklausti 1003 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
Nepriklausomybės pradžioje viena bendradarbė, pabuvojusi Vokietijoje, atsivežė tokią jos patirtį:
Nustatytomis mėnesio dienomis mieste(-lyje) sendaikčiai (nors būna ir nesenų) sunešami į nustatytas miegrajonių vietas ir paliekami čia tvarkingai sugrupuoti. Jie ten būna keletą dienų, ir visi suinteresuotieji eina pažiūrėti, ar neras sau ko nors trūkstamo. Pasak bendradarbės, ten per kelis tokius apsilankymus galima apsirūpinti viskuo, kasdienei buičiai reikalingu. Tai būna veikianti ir neveikianti (meistraujantiems?) buities įranga, įv. aparatūra, baldai, kiti daiktai vaikams ir suaugusiems. Ten sau ko nors susiranda ne tik skurstantys, bet ir vidutiniokai, studentai, jaunavedžiai. Ji mačiusi ten ir beveik nenaudotų, labai tvarkingai užlaikytų daiktų, nes yra žmonių, galinčių sau leisti kas keletą metų visiškai atnaujinti savo namus. Atnešama net ir lovos patalynė (mat, jau nemadingų spalvų ar kirpimo :). Pasibaigus suneštuvių savaitei tavoje gatvėje, likučius išveš miesto tvarkymo tarnybos, o kitą savaitę tokia vieta veiks kažkur kaimynystėje, netoliese. Taip savaitė po savaitės gali visą miestą apeiti ir visai neblogą „kraitį“ sau surinkti,
Tai ne tik sprendžia tvarkos mieste, sąvartynų, bet ir būtiniausių daiktų stygiaus šeimoje problemą. Todėl net neturtingi studentai nelieka be stalo, kompiuterio, viryklės, nemiega ant grindų. Vietiniai gyventojai žino tvarkaraštį, kada tos gatvės uždaromos transporto eismui.
Kita vertus, esant tokiai tvarkai, kai jau nebereikia kokio didelio, sunkaus daikto, senukui nereikia pinigų samdyti transporto jam nugabenti kažkur už miesto, į vienintelę pusmilijoniui gyventojų skirtą ir be transporto sunkiai pasiekiamą vietą. Sulauk suneštuvių dienos ir nunešk čia pat, vos už kelių namų, ar paprašyk kiemsargio – jis vos už porą eurų nuneš ten už tave… O nuėjęs pats, vietoj išneštos gali rasti senukams reikalingą daiktą.
O mes, užuot tai sprendę, tyčiojamės iš senukų skurdo ir bejėgystės ar silpnaprotystės, filmuojame, per TV rodome senuko namuose užaugusį šabakštyną, užuot suteikę bejėgiams ir skurdiems įkandamą galimybę atsisveikinti su daiktais, kurie ištikimai tarnavo jiems visą gyvenimą, puikiai žinodami, iš kokio dydžio pensijų ar pašalpų šie gyvena.