Latvijos šeimos gydytojų asociacijos (LGAA) kuruojamas streikas tęsiasi jau daugiau nei savaitę, šeimos gydytojai teikia tik skubią pagalbą, o valstybės kompensuojamas paslaugas apmokestina savarankiškai – 10 eur. už vizitą, taip demonstruodami požiūrį į suteikiamą apmokėjimą už gydytojo darbą.
Lietuvos ir Latvijos šeimos gydytojai iš esmės dirba panašiomis sąlygomis, vidutinis profesijos atlyginimas tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje siekia 900 EUR iki mokesčių, apmokėjimas už atliktą darbą taip pat yra identiška forma – kapitacija (apmokama už kiekvieną prisirašiusį gyventoją).Kaip teigia Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius, visiškai suprantami yra Latvijos šeimos gydytojų motyvai, kuomet pagal ES rekomendacijas, pirminė grandis turi išspręsti apie 80% pacientų visų negalavimų, o darbo užmokestis dažnai yra mažesnis nei kitų gydytojų.
Šiuo metu pirminėms ambulatorinėms paslaugoms kompensuoti (šeimos gydytojo paslaugoms) yra skiriama iki 14 proc. viso PSDF biudžeto.
Situacija regionuose
Lietuvos regionuose jau dabar pradeda trūkti šeimos gydytojų ir slaugytojų. Medikai rinkdamiesi rezidentūros studijas dažniausiai mėgina įstoti į kitų specialybių gydytojų studijas, kadangi šeimos medicina dėl didelio darbo krūvio ir mažo apmokėjimo nėra populiari jaunų specialistų tarpe.
„Neatmestinas medikų streiko scenarijus ir Lietuvoje, kadangi esant šeimos gydytojų trūkumui, vis labiau apkraunami sistemoje dirbantys gydytojai, o medikų parengimas trunka ilgai. Taip pat ir emigracijai stabdyti vis dar neturime instrumentų, todėl galimai ateityje panašus streikas gali įvykti ir Lietuvoje, nes šeimos gydytojų krūvis didėja greičiau nei finansavimas“, – teigia Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas.
Anot Sveikatos informacijos centro Lietuvoje 2015 m. dirbo 2062 šeimos gydytojai.
Galima sveikatos sistemos kryptis
Sveikatos specialistų nuomone, norint sukurti tvarią šalies sveikatos sistemą, būtina kreipti dėmesį į išplėstinių praktikų specialybes. Šeimos medicina šiame kontekste yra itin svarbi.
„Lietuvos šeimos gydytojų padėtis į Latvijos kolegų panaši tuo, kad darbo krūvis ir valstybės lūkesčiai dideli, o įvertinimas – neadekvatus. Galimas daiktas, kad ir Lietuvoje greitu metu teks gesinti panašų gaisrą“, – svarsto Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Martynas Gedminas.
Jaunųjų gydytojų asociacijos nuomone, norint tvaraus situacijos sprendimo, svarbu ne tik peržiūrėti finansavimo modelius, bet ir jaunųjų šeimos gydytojų rengimo sistemą ir trukmę, ją orientuojant į etapines kompetencijas pagal dabartinius valstybės poreikius.
„Yra tik keli būdai kaip išlaikyti šeimos gydytojų grandį, arba didinti apmokėjimą už prisirašiusius pacientus iš PSDF biudžeto, arba perkelti dalį mokėjimo ant paciento pečių, ką streiko metu daro Latvijos šeimos gydytojai ir apie ką jau pradeda kalbėti ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat gydytojų rengimo peržiūrėjimas yra būtinas abiems valstybėms“, – teigia Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius.
Latvijos šeimos gydytojai streiku siekia derėtis dėl 5 reikalavimų:
1. Padidinti apmokėjimą šeimos gydytojams už prisirašiusius gyventojus 30 proc. kasmet per artimiausius 3 metus, t.y. 2018 m. – 1,63 EUR, 2019 m. – 2,11 EUR, 2020 m. – 2,75 eur. 2018 m.
2. Padidinti ne mažiau kaip 45 proc. apmokėjimą už papildomas šeimos gydytojo teikiamas paslaugas.
3. Padidinti slaugytojų bei gydytojų asistentų atlyginimą 30% per artimiausius 3 metus.
4. Remti šeimos gydytojo nepriklausomą praktiką, įskaitant naujai atidarytas šeimos gydytojų praktikas, nereformuoti jų kaip tai numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos reformų planuose.
5. Užtikrinti e-sveikatos sistemos atskirų dalių veikimą. Šeimos gydytojai privalėtų pradėti naudoti sistemą praėjus 12 mėnesių nuo tada, kuomet šeimos gydytojų asociacijai buvo pateikti duomenys, kad konkrečios e.sveikatos sistemos dalys yra veikiančios ir tiek techniškai tiek teisiškai užtikrinančios aukštą pacientų teisių ir duomenų apsaugos lygį.
