Tyrimais nustatyta, kad 77 proc. žmonių, sergančių alergija, sutrinka miegas, 46 proc. pacientų dieną jaučiasi pavargę ar mažiau produktyvūs, 51 proc. žmonių dėl alerginės slogos simptomų skundžiasi galvos skausmais. Alerginės reakcijos gali pasireikšti ir daug sunkesnėmis formomis: dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu, sąmonės netekimu, kartais įvyksta net ir klinikinė mirtis. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų alergologės ir klinikinės imunologės, medicinos mokslų daktarės docentės Audros Blažienės, kuo jaunesniame amžiuje alergija pradedama gydyti, tuo efektyvesnis būna poveikis.

„Alergija žmogui gali prasidėti nuo kūdikystės ir tęstis iki pat senatvės. Pastebima tendencija, kad sergančiųjų alergija Lietuvoje daugėja: dažniausiai į gydytojus alergologus kreipiasi jauni, dirbantys žmonės, taip pat daugėja šia liga sergančių vaikų – beveik kas ketvirtas jų reaguoja į įvairius alergenus, – sako doc. dr. A. Blažienė. – Įprastam alergijos gydymui palankaus laiko nėra – pradėti gydytis reikia jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, tada gydytojas skiria simptomus slopinančius vaistus. Tiesa, simptomams jau praėjus, ligos užmiršti negalima, ją reikia nuolat stebėti ir kontroliuoti.“

Pasak docentės, yra galimybė išgydyti alerginę ligą, o ne tik slopinti jos pasekmes įprastais vaistais – tai alergenų specifinė imunoterapija. Imunoterapijos metodo esmė – kad pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, jo dozės pamažu didinamos, kol organizmas prie alergeno pripranta ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti. Taip veikiama ligos priežastis. Preparatai gaminami iš natūralių medžiagų (sudėtyje yra tie patys alergenai, pvz., žiedadulkės, namų dulkių erkutės). Taip pat svarbu pabrėžti, kad imunoterapija apsaugo organizmą nuo įsijautrinimo naujiems alergenams, padeda išvengti astmos išsivystymo, kas dažnai atsitinka gydantis nuo alergijos įprastais vaistais.

Imunoterapija, skirtingai nei įprasti vaistai nuo alergijos, gal būti pradedama taikyti, kai alergijos simptomų nėra. Šis gydymo būdas tinka ir suaugusiems, ir vaikams nuo 5 metų amžiaus, kai kuriais atvejais – ir mažesniems. Alergenų specifinė imunoterapija gali būti poodinė, kuomet po oda leidžiamos alergeno preparatai, ir poliežuvinė, kuomet alergenas lašinamas po liežuviu.

„Anksčiau buvo manoma, kad poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija galima tik vaikams nuo 5 metų, o mažesniems – ne. Pastaruoju metu tarptautiniuose kongresuose vis garsiau kalbama, kad šį gydymą galima skirti ir mažesniems vaikams, pvz., trejų metų vaikui, tačiau tai priklauso nuo vaiko komunikavimo galimybių. Gydytojas turėtų įvertinti, ar vaikas gali vykdyti jo nurodymus, supranta, kad lašiukus reikia palaikyti burnoje, iš karto nenuryti ir pan. Mokslininkai mano, kad alergiją reikėtų pradėti gydyti kuo anksčiau, o ne laukti, kol liga progresuos – tada ir rezultatas geresnis“, – sako Alergijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė.

Kadangi iki sezoninis gydymas imunoterapija trunka 2–4 mėnesius (visas gydymas trunka 3–5 metus), pradėti jį geriausia spalio-lapkričio mėnesiais, kad iki aktyvaus alergijos sezono pavasarį būtų galima jį užbaigti. „Pavasarį, kai alergija žiedadulkėms paūmėja, gydytojai nelabai ką daugiau gali ir pasiūlyti, kaip tik skirti antialerginių vaistų, kurie slopintų simptomus ir žmogus jaustųsi geriau. Tačiau tai laikinas sprendimas, todėl gydytojai alergologai visada rekomenduoja apsilankyti pas juos rudenį, kada bus galima nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo taktiką“, – sako gydytoja alergologė.

Pasak jos, imunoterapijos efektyvumas – 80–90 proc. Tai reiškia, kad tiek proc. žmonių alergijos požymiai sumažėja arba visai išnyksta.

Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad greičiau nei po penkiolikos metų daugiau nei pusė Senojo žemyno gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS