Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

E. Stumbrys. Ar norėtume, kad Seimo nariais taptų Skwernelis, Qbilius ir Winqs?

Eugenijus Stumbrys, www.alkas.lt
2017-05-25 20:30:45
33
Eugenijus Stumbrys | Asmeninė nuotr.

Eugenijus Stumbrys | Asmeninė nuotr.

Eugenijus Stumbrys | Asmeninė nuotr.
Eugenijus Stumbrys | Asmeninė nuotr.

Turbūt niekas nesiginčys, kad bet koks asmuo, mokantis lietuviškai skaityti, turėtų gebėti perskaityti Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašytą pavardę. Pabrėžiu, kad ne kokiame nors Lietuvos įstaigos išduotame dokumente transkribuotą ar transliteruotą ne Lietuvos piliečio pavardę (jos gali ir nemokėti perskaityti), o Lietuvos Respublikos piliečio pase!

Iš tokio minimalaus noro kyla pareiga pradinukus supažindinti su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ir paaiškinti, kaip jos tariamos, netgi, tarkim, padarius išimtį, kad lietuvių kalbos abėcėlės raidės q, w ir x vartojamos tik pavardėms užrašyti.

Taigi ponai 70 Seimo narių, įregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo apibrėžiami atvejai, kada vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant lotyniškus rašmenis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, neapgaudinėkite savęs ir kalbininkų, lietuvių kalbos abėcėlę reikės papildyti ne tik trimis raidėmis, bet ir paaiškinti, kaip jos tariamos!

Žinant, kad lietuvių rašyba yra fonetinė arba paprasčiau tariant kiekvieną garsą atitinka raidė, mes per „nekaltą“ pavardžių rašymo galimybę dviem būdais kėsinamės į pačią kalbos sistemą. Sakysite, kad kelios pavardės nesugriaus sistemos. Galbūt, bet lietuvių kalba tuo ir ypatinga, kad aiškiai ištarus Lietuvos piliečio pavardę ar vardą nereikia prašyti pakartoti paraidžiui, kaip tai yra priimta, pavyzdžiui, angliškai kalbančiose šalyse. Dabar mes ta „nekalta“ įstatymo pataisa kėsinamės į kalbos sistemą.

Tarkime, kad 70 Seimo narių įregistruotas įstatymas priimtas ir įsigaliojęs. Tarkime, kad lietuvių kalbos specialistai yra nustatę ir išaiškinę, kad q reikia tarti kaip ku, w tariamas kaip v, o x – kaip ks (iš tikrųjų tarimas būtų žymiai komplikuotesnis ir painesnis, nes priklausytų nuo to, kokios raidės yra prieš ir po kiekvienu iš šių ženklų).

Tai kaip, priėmus pataisą, rašyti Kubiliaus pavardę – Kubilius ar Qbilius? Sakysite, kad aišku, jog Kubilius. O kaip tada Kubil? Jau nebeaišku – gal Kubil, o gal Qbil.

Tas pats ir su Akseliu – Akselis ar Axelis? Aišku, kad Akselis. O kaip su Aksel – Aksel ar Axel?

Peržiūrėjau dabartinių Seimo narių pavardžių sąrašą. Vien įvedus šias tris niekam nereikalingas q, w ir x raides mes 47 Seimo narių pavardes galėtume užrašyti dviem būdais, o vieno Seimo nario – net keturiais! Ar mes, Lietuvos piliečiai, norime tokio chaoso?

O gal mes taip siekiame būti šiuolaikiškais arba kaip dabar priimta sakyti – moderniais? Ir užrašant lietuvišką pavardę reikės prašyti tarti paraidžiui arba kaip dabar madinga – „spelinguoti“!

Ne veltui Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos būdu yra suteikiama asmenims, išlaikiusiems valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Tuo asmuo, siekiantis pilietybės, įrodo, kad jis bent minimaliai gali bendrauti valstybine kalba ir supranta bei įsipareigoja laikytis pagrindinio įstatymo nuostatų. Todėl visiškai nesuvokiama, kaip toks asmuo gali priešintis, kad pilietinės bendruomenės nariai galimai artimiau jo gimtajai kalbai tartų jo tapatybės atpažinimo ženklus – vardą ir pavardę. Nes priešingai, nei žiniasklaida yra sąmoningai ar tik iš neįsigilinimo suformavusi, kad piliečio vardas ir pavardė yra asmens nuosavybė, iš tikrųjų ji pirmiausiai yra asmens atpažinimo ženklas pilietinėje bendruomenėje. Jei vardas ir pavardė būtų asmens nuosavybė, tai jai galiotų ir kiti nematerialiajai nuosavybei būdingi požymiai, ko dabar nėra.

Pabaigai pabrėžiu, kad straipsnyje paminėtų pavardžių sutapimas su trijų Seimo narių pavardėmis yra atsitiktinis. Taip pat aš nemanau, kad lietuvių kalbos abėcėlę papildžius trimis raidėmis šie Seimo nariai skubės keisti savo pavardes, kurios būtų užrašytos panaudojant naujai įvestąsias raides.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)
  2. G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose
  3. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei
  4. A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai
  5. „Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke
  6. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  7. J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas?
  8. P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus?
  9. J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video)
  10. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  11. Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
  12. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  13. R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
  14. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba
  15. D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 33

  1. Žemyna says:
    8 metai ago

    Brangus Autoriau, nesistenkite – Jūsų pastangos išmokyti pradinukus tarti QWX – veltui.
    Pagal parlamentinę QWX broliją taip bus rašoma bet kurios pasaulio kalbos, naudojančios lotyniško pagrindo raides, pavardėse! Tik pasidomėkite tamsta, kiek tautų naudoja šias raides – nustebsite.
    Tačiau prisiminkime, kad ne visos tautos tas pačias lotyniškas raides vienodai taria. Bent jau, ne taip, kaip mes jas tariame. Beje, kaip ir visas likusias – rašmens pavidalas toks pat, o skamba jis visai netikėtai. Jūs rimtai pasiryžęs visa tai sudėti į pradinukų, suaugusių ir pagyvenusių galvas?
    Pripažinkime: komercinis raštas prisideda prie pavardžių KLASTOJIMO, asmenybių tapatybės painiojimo, neatpažinimo, o galiausiai – prie mūsų visų „saugumo”, kai pavardės pase įrašą diktuoja politikai, kai jos užrašomos rašmenų rinkiniu, kitoje šalyje visiškai neatspindinčiu jos skambesio.
    Tik Donkichotas gali tikėtis, kad įmanoma įsiminti visus variantus, kaip katra raidė skamba visomis pasaulio kalbomis… Palyginkime vien tik lietuvių ir anglų k. – ar anglai A taria kaip A? O kaip O? I kaip I? O kur dar priebalsiai? Bet juk VISOS pasaulio kalbos tas pačias raides kiekviena savaip taria. T. y., kiekviena kalba ta patį garsą ar jų rinkinį savaip užrašo. Taigi, „žiūrėsi į knygą (pasą) ir matysi špygą”. Na, kam šaus į galvą tarti Č, jei mato aiškiai parašytą T? Tada kaip perskaitysi visą įrašą pase? Vadovausiesi anglišku raidžių tarimu, nepaisydamas, kaip ji iš tiesų skamba?
    Ir tai vadinsime pagarba ŽT ir jo pavardei? Juk apie TAI garsiausiai varpais iš tribūnų skambinama….
    Arba sumanytojų raštingumas apgailėtinas, ar jie turi kažkokių tik „vadovaujantiems paradui” žinomų tikslų. O visi jiems uoliai pritarę galiausiai pamatys ant savo galvos asilo ausis, ir vėl tampys lūpą, jog nieko nesuprato, jog jie apgauti.

    Atsakyti
    • Eirimas says:
      8 metai ago

      Ar autorius pilno proto? Niekas nevers jums keistis pavardžių, ufonautai jūs! Bet kokią teisę turime mes, lietuviai, keisti kitų kalbų pavardes?
      Žemyna, ar Tau viskas su mąstymu gerai?
      Jeigu iš tikro rūpinamės savo kalba, tai kaip tuomet Čiurlionis turėtų būti rašomas Lenkijoje, Vokietijoje ir Anglijoje? Cziurlionis, Tschiurlionis ir Tshiurlionis? Ar jūs išprotėjote visi? Visur pasaulyje yra rašoma Čiurlionis!
      Ir Ambrazevčius, Vaiškūnas, Velička – tokia yra Vakarų Europos praktika.
      Jei netikinte – pasitikrinkite visomis lotyniško pagrindo rašmenimis rašančiomis kalbomis (net turkiškai ir vengriškai) wikipedia rašo: Čiurlionis, Czesław Miłosz, Søren Kierkegaard, Béla Bartók. Ir niekam (išskyrus lietuvius ir latvius) problemų nekyla.
      Bet kodėl kyla lietuviams ir latviams? Ogi todėl, kad sovietmečiu žinias versdavomės iš rusų kalbos, taigi, iš kirilicos pavardes perrašydavome į lietuvių (ar latvių) kalbas.
      1864 metais Muravjovas uždraudė vakarietišką rašybą. Kurią rašybą jis uždraudė? Su W raide, ar be jos? Aišku, kad su W, nes kitos rašybos (iki Basanavičiaus) dar nebuvo.
      Tai paradoksas tas, kad tautininkai tebetęsia carines rašto draudimo tradicijas, tik taiko jas išimtinai trims raidėms. Ir puoselėja sovietinę pavardžių perrašinėjimo tradiciją. Apgailėtina…

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        8 metai ago

        “Eirimai”, juk pats nesi lietuvis? Tiesa? Lietuvis negali taip mąstyti! Taip mąsto tik kremliniai troliai. Ir dar. LR Konstitucijos, ko gero, neskaitei. Galėtum atsiversti jos 14 straipsnį: gal tada pačiam kažkas paaiškėtų… Bet, kažin…

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        8 metai ago

        Gaila – ne visi tiek raštingi, kad pajėgtų Vikipediją studijuoti. Aš taip pat. Lenkiu galvą ir pripažįstu – ne man toks lygis.
        Kai kas studijuoja tokias niekam nereikalingas, siauras sritis, kaip kalba, rašmenys, raštvedyba, archyvai, dokumentai…
        Gal todėl ir teko taip nustebti konstatavus faktą, kad ne tik Vakarai dokumentams taiko SAVO VALSTYBINĖS kalbos standartą. Dar neteko susidurti, kad užsienio valstybės kreiptųsi leidimo į kitas šalis rašyti savaip. Taip liepia jų neraštingi, necivilizuoti įstatymai… Tamsta, žinoma, seniai būtum tai uždraudęs. Bet ten nėra tokios aukštos kultūros, tokių išsilavinusių ir išmanančių, kiek tamsta išmanai. Bet aš stengsiuosi prilygti tamstai… Štai, tamstos dėka ne tik aš sužinojau tragišką raidės W istoriją. Dėkui. Tikiuosi, tamsta nesustosi, ir toliau mus šviesi…

        Atsakyti
      • E. Stumbrys says:
        8 metai ago

        Tenka suabejoti Eirimo geranoriškumu, bet pabandysiu jam paaiškinti.
        Atskirkime du dalykus – M. K. Čiurlionio įvardijimą lenkiškai, vokiškai ar angliškai nuo Lenkijos, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės piliečio Čiurlionio įvardijimo atitinkamos valstybės piliečio pase. Suvokus šiuos dalykus viskas tampa labai paprasta – Lenkijos, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės pilietis Čiurlionis atitinkamos valstybės piliečio pase bus įvardytas kaip Ciurlionis, Cziurlionis, Tschiurlionis ar Tshiurlionis, bet tik ne kaip Čiurlionis.
        Tiesa, reikia padaryti vieną išlyga – Lenkija galimybės spausti Lietuvą sumetimais yra leidusi kaip suvenyrą (panašiai kaip R. Šimašius Vilniuje gatvių pavadinimus) įsirašyti ir Čiurlionį, tačiau pasas su tokiu įrašu ne Punske ir Suvalkuose yra vien vargas ir nieko daugiau – Lenkijoje tokie įrašai nepripažįstami, nes neatpažįstami.

        Atsakyti
      • Arvydas says:
        8 metai ago

        Kas čia ne pilno proto? Nebent tas, kas nori jovalo mūsų kalboje, kam nepatinka, jog turime suderintą kalbos gramatiką, kur kaip rašome, taip ir tariame(ne visos kalbos tuo gali pasigirti). Galų gale tai mūsų, kad ir lotynų kalbos raidyną perėmusi abėcėlė, kurią nori nenori kažkas darkys nežinia kodėl. Kodėl Vokiečiai, lenkai, anglai turintys tos pačios lotynų kalbos pagrindu sukurtas abėcėles nesiruošia jas darkyti? Jie turbūt nekreipia dėmesio į kaimynų užgaidas. Beje alternatyvus variantas siūlomas Seime išsprendžia visus klausimus. Žmonės gali rašyti savo pavardes, kaip nori, o mes lietuviai jas galime laisvai perskaityti. Kodėl jis netinka? Kodėl įvelkamos tos svetimos raidės? Kas po to? Suvilks ir visas kitas?

        Atsakyti
  2. vaidotas says:
    8 metai ago

    apgailėtinas Eirimo komentaras

    Atsakyti
    • Pikc says:
      8 metai ago

      Gal ne tiek konkretus komentaras, kiek bendra tendencija arogantiškai žinovo tonu postringauti nesąmones, nepasivarginus patikrinti bent jau elementarių faktų.

      Atsakyti
  3. Rimontas says:
    8 metai ago

    Pasiūlymas dėl valstybinės kalbos abėcėlės praplėtimo
    Akivaizdu, kad dabartinės valstybinės kalbos abėcėlės raidžių nepakanka visiems lietuvių kalbos garsams išreikšti. Lietuvių kalbos tarmės labai sumenkintos apribojant jų žodžių užrašymą dabartinės valstybinės kalbos abėcėlės raidėmis.
    Pavyzdžiui, lietuvių kalboje yra ne tik garsas išreiškiamas raide V, bet ir garsas išreiškiamas raide W. Taip pat lietuvių kalboje yra garsų, kuriuos galima užrašyti raide Q, kuri nėra atitikmuo garsui KU.
    Dabartine valstybinės kalbos abėcėle nėra išreiškiami visi lietuvių kalbos garsai. Lietuvių kalba fonetinė, ji paprastinama dabartine valstybinės kalbos abėcėle, todėl būtina abėcėlę praplėsti naujomis raidėmis.
    Pateikiama tokia esmingoji nuostata, – svarbu papildyti valstybinės kalbos abėcėlę, praplečiant ją W, Q, galimai ir kitomis raidėmis, kurios įgalintų išreikšti visus lietuvių kalbos bei jos tarmių garsus.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      8 metai ago

      Škias, pratęsiant mintį, būtina abėcėlę praplėsti, įtraukiant į ją visus fonetinės transkripcijos ženklus, kad būtų tiksliai atspindėti garsai, kad nebūtų tarmių diskriminacijos. Vienžo, vietoj dabartinės abėcėlės tiesiog įvedam 1925 m. Kopenhagos lingvistų konferencijoje priimtą fonetinę transkripciją (juolab, kad ji ir dabar taikoma, aprašant tarmes) – ir bus tvarka. 🙂

      Atsakyti
    • Vilniukas says:
      8 metai ago

      Dar wienas lietuwis atsirado… Qad tawe perkūnas!

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        8 metai ago

        P.S. Reklama: Żiletės “Sziq” – eiq tu sziqt qaip squta!”

        Atsakyti
    • Arvydas says:
      8 metai ago

      Na prašyčiau pavyzdžių, kokius žodžius lietuvių kalboje ar esančius mūsų tarmėse negalime užrašyti lietuviškomis raidėmis?

      Atsakyti
  4. Algimantas says:
    8 metai ago

    Petras Palilionis („Aušra“, 1984/4)

    …O mano motina kalbėjus tik lietuviškai!…
    Miškų, laukų, dangaus dievų kalba…
    Aš būčiau paskutinis skuduras
    Ant išdavystės papilvės kabąs,
    Jeigu nors vieną tavo šventą žodį
    Pakeisčiau svetimu, pelningesniu kitu…

    Raidės – žodžių dėmenys

    Atsakyti
  5. justinas komentatoriams says:
    8 metai ago

    Skwernelis, tai – Skvernelis, Qbilius tai – Kubilius, o kas tas tas Winqs ?

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      8 metai ago

      Tai, įtariu, Vinkus.

      Atsakyti
  6. E. Stumbrys says:
    8 metai ago

    “Tarkime, kad lietuvių kalbos specialistai yra nustatę ir išaiškinę, kad q reikia tarti kaip ku, w tariamas kaip v …”

    Vietoje W įstatote V, o vietoje q įstatote ku ir gaunate W(=V)inq(=ku)s = Vinkus.

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      8 metai ago

      Visiškas pypiecas!!! Be komentarų…

      Atsakyti
  7. Vaclovas M. says:
    8 metai ago

    Neteko girdėti, kad jau siūloma ardyti Cheopso piramidę ir iš jos blokų daryti tvirtus pamatus dangoraižiams, taip pat tokiems pat tikslams panaudoti Staunhedžo gigantus, be naudos stūksančius Anglijos laukuos. Tik kažkodėl du kartus senesnį monolitą, liudijantį visų arijų gelmines šaknis, patys norime išdarkyti ir išniekinti. Juk tokia archaiška ir yra LIETUVIŲ kalba, tad turėtų būti didelė garbė, o ne gėda, jei tavo pase pavardė bus įrašyta pusės žmonijos PROKALBE.

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      8 metai ago

      Bet ar tai supranta kirkiloidai ir kubiloidai?!.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        8 metai ago

        Jiems jau užmokėta, pinigai paimti, gal ir pragerti, o rezultato jokio…Ko čia nesuprasti ?

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          8 metai ago

          Kad nereiktų grąžinti, kas gauta, lieka tautą už pakarpos į „pažangą”, į pavardžių ir rašto moderninimą vilkti…
          Grubi bet veiksminga buvo senoji kaimo tvarka, kaip to meto politologijos anei sociologijos mokslų nekrimtę bernai sutvarkydavo bendruomenei kenkiančius – išveždavo vežėčiomis už kaimo ribų, išversdavo lauk ir paleisdavo į visas 4 puses be teisės grįžti… O vežime jie ne ant kietų dugno lentų sėdėjo – kad patogiau būtų, dugną padengdavo minkšta, dar šilta, šakėmis iš tvarto pakrauta medžiaga ….

          Atsakyti
          • Bartas says:
            8 metai ago

            Girdėjau, kad tokius atiduodavo šunims sudraskyti , tik, kad Dievai nematų. Matyt lietuviai labai saugojo Dievus nuo tokių nemalonių vaizdų.
            Taigi “Žemyna”, tikriausiai, mums, reiks palaukti geresnių laikų.

  8. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Baisiausia demokratijoje yra išrinktųjų parlamentarų visiška neatsakomybė ir neatsiskaitomybė prieš rinkėjus, jų, kaip išrinktosios aristokratijos pasipūtimas ir azartiškas noras apgauti juos rinkusius žmones, tiesiog spjaunant mužikams į snukį – pono valia aukščiau visko.
    Man, kaip prisiekusiam konservatoriui, tiesiog šokas nuo A. Kubiliaus ir Co. išdavystės – kaip, kaip tai gali jie daryti.
    Politinė virtuvė demokratijoje yra aiški – šalį valdo viena – trys, daugiausia penkios šeimos, kurios apmoka ‘teisingų partijų’ ar naujai aktyvuotas ir aktyvias politines jėgas toliau vedžioti rinkėjus už nosies žaidžiant demokratiją, tarpusavyje partijoms susitariant sandariuose kabinetuose ‘šeimininkų’ nurodymu.
    Dar Periklis (prieš 2450 metų) mokė, kad reikia gabius politikai žmones įtraukti, jiems užmokant, tuo pačiu dar mokė, kad svarbiausia politikui yra garbė ir išsilavinimas.
    Konservatoriai vykdė savo valdymo metu socialistinę ekonominę politiką, mažai kuo besiskyrusią nuo LKP / LSDP – nieko nedarant, kad įsitvirtintų ir gausėtų vidurinioji klasė – tai tikrasis konservatorių ramstis visose demokratijose, kaip įprasta socialistams valdant – turtingieji tampa dar turtingesniais, vidurinioji ir darbininkų klasė dar labiau nuskursta. Nieko stebėtino, kad žmonės masiškai palieka Lietuvą priversti savo skurdžios buities ir nepriteklių, negalėdami susikurti savo gerovės savarankiškai dėl begalės ribojimų, ‘neduok, Die, dar ubagas prasigyvens’ persunkta valdininkija ir Seimas.
    Tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai su QWX nusprendė ‘prisukti veržles’ (J.Staliną prisiminkime) lietuviams ir Lietuvai pagal viršvalstybinės (supranacionalinės) Briuselio vadovybės (vadovas lenkas D.Tuskas) norą paspartinti ‘eurointegraciją’.
    Tiek Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencija, tiek Lietuvos ar kurios kitos demokratinės šalies konstitucijos praktiškai guli bangolaužiu, parlamentarai priima įstatymus tam, kad apeiti minėtų teisės aktų straipsnius.
    V. Leninas mokė, kad komunizmas bus tada, kai virėja valdys valstybę. Žvelgiant į šiandieninę teisinę padėtį, mes jau gyvename eurokomunizme, kur garsiai deklaruojama ir be paliovos kartojama ‘liberte, egalite, fraternite’ (laisvė, lygybė, brolybė) galioja tik tuo atveju, jei yra ‘fraternite’, kaip būtiniausia sąlyga atsitikti ‘egalite’.
    Mes gyvename ‘teisingume’, kur galioja kastinė (skaityti A.Huxley ‘Brave New World’, alfa, beta kaip elitas, gama, delta kaip aptarnautojai, epsilon kaip darbo jėga) ir rasinė (mažesniems eurobroliams iš Rytų Europos, pagal odos spalvą – šiandien klesti naujas chameleoniškas rasizmas pagal politinio korektiškumo pasakas) pseudoteisė.
    Kas nepavyko šiandien su QWX, bus taikoma ‘pelėsio taktika’, toliau meluojant, papirkinėjant, grasinant besipriešinantiems žmonėms, atleidžiant juos iš darbo ar kitomis ‘kaulėtos bado rankos’ priemonėmis.

    Atsakyti
  9. Arvydas says:
    8 metai ago

    Visiškai sutinku su autoriaus mintimi, kad nenorintys gerbti LR konstitucijos reikalavimų ir mūsų – Lietuvių kalbos gramatikos ypatybių, gali apsieiti ir be Lietuvos Respublikos Piliečio paso.

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      8 metai ago

      Visiškai pritariu, Arvydai! Tie, kam kažkas nepatinka Lietuvoje, gali kraustytis į Vokietiją, Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją ar kur kitur ir ten įrodinėti, kokiomis raidėmis jų pavardės turi būti rašomos jų naujuose (piliečių) asmens dokumentuose… Tik įtariu, kad nieko neįrodys. Lenkijoje, pvz., etninių lietuvių pavardės ne tik rašomos lenkiškomis raidėmis, bet ir sulenkinamos. Labai ryškus pavyzdys – Punsko gminos viršaitis Vytautas Liškauskas, kuris ten yra įvardintas kaip Witold Liszkowski (?!)…

      Atsakyti
  10. Gražina says:
    8 metai ago

    Kokie tolerantiški kai kurie mūsų seimūnai. Atsisakys savo gimtosios kalbos, kad tik svetimšaliai būtų patenkinti.
    Siūlau nieko nekeisti. Tai bus teisingiausia savo ir visų kitų tautų atžvilgiu. Nėra ko derintis prie kitų, turime savo gražią skambią kalbą ir neleiskime jos darkyti. Pamanyk, nepatenkintos mūsų tautietės, ištekėjusios už svetimtaučio, nežino kaip savo pavardę rašyti. Jei jau ištekėjo už svetimšalio ir nori likti Lietuvos piliete, tai visada yra galimybė rašyti naują pavardę lietuviškai. Mūsų alfabete ir raidžių ir garsų pakanka. O jei užsieniečiai nemokės perskaityti lietuviškos pavardės, tai jiems bus galima ją perskaityti net ir paraidžiui. Maža pasaulyje kalbų, kurių mes nesuprantame ir žodžių neperskaitome. Ir gyvename, ir niekas nuo to mūsų gyvenime nesikeičia. Jokių problemų. Tai kodėl, mielieji, skubate įtikti vienetams? Tos trys raidės, įsiterpusios į mūsų raidyną, yra tik pradžia. Kitiems kitataučiams ar mūsų tautiečiams bus galimybė ir pagrindas reikalauti dar daugiau plėsti mūsų raidyną.
    Nekeiskite nieko: tegu mūsų kalba ir raidynas bus be svetimybių.
    Tai yra ir sąžiningiau ir patogiau, laiko bei pinigų sutaupymas.

    Atsakyti
  11. Vaclovas M. says:
    8 metai ago

    Kitame paso lape, kaip siūlo Talka, galėtų būti ir kitokiais rašmenimis (ne tik lotyniško pagrindo ar kirilicos, bet netgi ivritu ar ieroglifais) parašyta. Bent jau žinotume, iš kokių tautų įsiliejo Lietuvos piliečiai. Dabar gi ES uždraudė pase net tautybes minėti, visus daro naujos rasės veisle — “europiečiais”. Argi nebeprisimename, kaip jau buvo kuriama “sovietinė liaudis”. Keista, kad dar per Eurovizijas nedainuojama “Moj adres ne dom i ne ulica, moj adres Eroposojuz”. Beje, minėto konkurso pagrindinis motyvas toks ir yra — beveik visi angliškai kniaukia…

    Atsakyti
  12. artūras says:
    8 metai ago

    Autoriau, ar bent skaitai įstatymo projektą, kuo čia dėtos lietuviškos pavardės???????? kaip buvusiam mokslo politikos dalyviui bent jau turėtų būti šiek tiek suprantama, kad užsieniečių pavardės mokslo pasauly vien dėl šaltinių negali būti lietuvinamos, todėl jei nori rasti Axel Holvoet mokslo darbus neieškotum kaip Akselio Holfuto, Holveto, Holfeto ar dar panašiai… O ką jau sakyt apie ieškomus asmenis, jų tapatumą, mišrių šeimų žmones su skirtingom pavardėm. Išlindai kaip iš kanapių apsijuokti?

    Atsakyti
    • Vaclovas M. says:
      8 metai ago

      Artūrai, painioji kiaušinienę ir Dievo motiną, kaip sako rusai. Mokslo pasaulyje ir straipsniuose lietuvių praktika tokia — Pirmą kartą minint kokį nors užsienietį skliausteliuose parašoma originali jo pavardė ir vardas lotyniško pagrindo raidėmis, tad visi ir randa tavąjį Axel Holvoet. Paso įrašas antrame lape ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje yra analogiškas tiems skliausteliams. Ir tik mažaraščiai žurnalistai, nepajėgdami užsieniečių pavardžių skambesio nustatyti, rašo “pagal originalą”, todėl rašo Trump, o visi turime tarti Tramp ir t.t.

      Atsakyti
      • artūras says:
        8 metai ago

        Turbūt įrašas skliausteliuose tamstai labai padeda. Lyg tai ką nors reikštų :)) Ir kurią versiją įrašysi kaip naujadarą – Holfuto ar Holvuto? Ribotų žmonių sėdėjimas už kalnelio… Tokie ir šeimas sugeba išskirti: moters bus Jaques, o vaiko Žakė? Tamsu…

        Atsakyti
        • Vaclovas M. says:
          8 metai ago

          O šviesusis Artūrai, kaip tu gali pakęsti, kad tavo anglišką vardą tie litvomanai taip iškraipo, turėtų būti mažiausiai Artoorus…

          Atsakyti
  13. E. Stumbrys says:
    8 metai ago

    Lietuviškos pavardės tuo ir dėtos, kad okupacija keitė okupaciją.

    Cituoju ketvirtą projekto straipsnį „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę …“

    Ir retoriškai klausiu artūro, negi jis neįžvelgia (o gal nenori įžvelgti!) šio įstatymo projekto absurdiškumo? Paaiškinu – ar artūro, Kubiliaus protėviai negyveno Lietuvoje, kai jinai buvo carinės Rusijos sudėtyje? O gal carinę Rusiją reikia laikyti ne kita užsienio šalimi?

    Dėl Akselio ar Axelio. Kaip atsargiai reikia rinkti pavyzdžius – nė minties neturėjau, kad skaitytojas tai bandys susieti su konkrečiu mokslininku Axel Holvoet. Artūrui ir kitiems (tikiuosi, kad tik vienas artūras taip suprato!) mano sakinį „Tas pats ir su Akseliu – Akselis ar Axelis? Aišku, kad Akselis. O kaip su Aksel – Aksel ar Axel?“ skaitykite kaip pvz., „Tas pats ir su Vakseliu – Vakselis ar Vaxelis? Aišku, kad Vakselis. O kaip su Vaksel – Vaksel ar Vaxel?“

    Pabandykite, būdamas Čiulada, vesti Lenkijos, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės pilietę. Ir „pašokdinti“ tų šalių tarnybas, kad jūsų žmona negali būti nei Čiulada, nei Čiuladienė, o tik Ciulada, Cziulada, Tschiulada ar Tshiulada, bet tik ne Čiulada. Gal šiek tiek akys atsivers plačiau!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?

Kiti Straipsniai

Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

2025 06 16
Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

2025 05 29
Audrius Valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

2025 05 16
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų | vki.lrv.lt nuotr.

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų

2025 04 17
Susitikime aptartas naujo valstybinės kalbos mokėjimo lygio taikymas | vki.lrv.lt nuotr.

Susitikime aptartas naujo valstybinės kalbos mokėjimo lygio taikymas

2025 04 10
Habil. dr. Kazimieras Garšva

K. Garšva apie Rytų Lietuvos vardyną ir jo rašybą

2025 04 06
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Iškili tautinės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė švenčia neeilinį gimtadienį

2025 03 19
Diakritiniai ženklai

A. Judžentis. Šis tas apie raidžių diakritinius ženklus

2025 03 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Kūlgrinda“ šventėje „Skamba skamba kankliai“

Bus paminėta tarptautinės folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ 45-erių metų sukaktis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai