V. Daujotis: Dviguba pilietybė – tautų naikinimas

Metų metais nerimstantys ginčai dėl dvigubos pilietybės įteisinimo pakvipo Konstitucijos paniekinimu. Seime įregistruotas įstatymo projektas, leidžiantis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO valstybes mūsų tautiečiams turėti dvigubą pilietybę.

Seime surinkta daugiau kaip 100 Seimo narių, kurie linkę dvigubą pilietybę suteikti ne keičiant Konstituciją, t.y. ne referendumu, o pataisius Pilietybės įstatymą, parašų. Taip ketina pasielgti ir Seimo senbuviai, ir vos jame apšilę kojas naujokai. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tokius ketinimo motyvus aiškina taip: esą vienas Seimo narys atstovauja 20 tūkst. piliečių, tad balsavimas Seime gali atstoti referendumui reikalingų balsų skaičių.

Parašus dėjo visų partijų atstovai, nepaisydami Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad Pagrindiniame šalies įstatyme įteisintos nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu.

***

– Ką slepia toks Seimo savavaliavimas?

– Tai kažkokia košė. Aš apskritai manau, kad ta diskusija dėl dvigubos pilietybės yra tuščias reikalas. Man atrodo, jeigu Tauta apsispręstų referendume, niekas aukščiausia Tautos valia negalėtų suabejoti. Bet kas yra ta pilietybė? Tai yra politinis ir teisinis ž

. Bet palaukite, jeigu jis yra kitos šalies pilietis, tai turi jai pareigas, kurios kertasi su pareigomis Lietuvai. O pagrindinė pareiga, kurią turi pilietis savo valstybei, – dalyvauti išlaikant ją ir iškilus pavojui ginti. Tai nėra proginis momentas atvažiuoti, atvežti dovanų.

Jeigu kas yra nusipelnęs, o tokių yra nemažai, yra kitų būdų atsilyginti – kabinami ordinai, medaliai, galima palengvinti sąlygas lankytis šalyje, suteikti teisinių lengvatų. Sutinku, kai kurie yra padarę daug gerų dalykų Lietuvai, bet tai yra dovanos, tai fragmentiška, o ne nuolatinė pareiga.

Pamatinis klausimas – kokios yra jo pareigos Lietuvai, kai žmogus įgyja kitos šalies pilietybę. Tačiau politinėje plotmėje vykstant diskusijoms tas klausimas nefigūruoja. Dažniausiai pasakoma, kiek daug padarė Lietuvai.

Kai kurie žmonės padarė tikrai daug. Ypač tie, kurie buvo priversti bėgti dėl karo. Už tai reikia juos gerbti ir kažkuo atsilyginti. O dabartiniai, ekonominiai, emigrantai sako, kad myli Lietuvą ir nori turėti pilietybę. Bet pilietybė nėra meilė Lietuvai, tai yra darbas.

Per tą prizmę žiūrint aš nematau jokios diskusijų prasmės. Jos kvailos ir tuščios. Bet kartu jose matau slypinčių kėslų. Ypač tame neoliberaliame, globaliame pasaulyje.

Tu turi keleriopą pilietybę, vadinasi, nė vienai valstybei nesi įsipareigojęs, tampi klajojančia darbo jėga. Tai tautų naikinimas. Aukšti Europos Sąjungos veikėjai mato tautas kaip košmarą, trukdantį Europai vienytis.

– Jūs atsakėte į klausimą, verta ar neverta suteikti svetur gyvenantiems antrą pilietybę. Bet kodėl Seimo nariai staiga tapo tokie vieningi?

– Jie vieningi, nes didelė dalis tiesiog nesupranta, ką daro, nors partijose yra išmanančių žmonių. Valstybės griovimas jau vyksta seniai. Ypač pasižymi tos partijos, kurios nuolankiai tarnauja Briuseliui. Dabar sako, Lietuva sugrius, jeigu nesuteiksime išvykusiems pilietybės. Aš manau, kad Lietuvai didesnis pavojus sugriūti suteikus pilietybę.

– O gal tai balsų medžioklė ateičiai? Juk išvykusieji, kurių arti milijono, čia turi artimuosius, kurių balsai netrukus vėl bus reikalingi?

– Gali būti. Bet tai yra iliuzinis mąstymas. Jeigu jie galvoja, kad milijonas (emigrantų – red. past.) už juos balsuos, tai klysta. Prie urnų balsuoti ateina labai mažai išvykusiųjų ir jie nieko nekeičia.

O dėl jų giminaičių čia taip pat tegul neturi iliuzijų – tokie dalykai greitai pasimiršta. Tai nebus reikšmingas veiksnys norint išsilaikyti valdžioje.

– O koks, manote, būtų referendumo rezultatas? Kodėl nenorima jo skelbti?

– Jie negali prognozuoti referendumo rezultatų, o kai negali, tai bijo. Apibėgti, su šimtu susitarti ir padaryti savo sprendimą daug lengviau. Jeigu jie puikiai žinotų atsakymą, kuris tenkintų, tai niekas nesispyriotų parodyti, kad Tauta nusprendė.

Taip buvo su referendumais dėl žemės, dėl euro. Kodėl – irgi aišku. Labai bijojo tikrosios valdžios Briuselyje, nes čia dirba tik regiono administracija.

– Kodėl taip niekinama mūsų Konstitucija – noriu vykdau, noriu ignoruoju? Ar tam pradžios nedavė pats KT, ne kartą išaiškinęs ją savaip?

– Konstitucinis Teismas kaip institucija yra visiškai susikompromitavęs, sakyčiau, absurdiškais sprendimais. Ir buvusio pirmininko Egidijaus Kūrio pareiškimais. Jo žodžiais, kol Konstitucinio Teismo nebuvo, Konstitucija buvo aukščiausias šalies įstatymas, dabar jis toks nebėra, yra tik popierius, kurį galima įvairiai suprasti ir traktuoti, o išimtinę jo traktavimo teisę turi Konstitucinis Teismas. Taigi Konstitucinis Teismas tapo Konstitucija…

– Gal mums visai nebereikia mūsų Konstitucijos, jeigu ji tik trukdo Seimui priiminėti reikalingus sprendimus?

– Konstitucija yra Pagrindinis įstatymas, kuriame sudėti kertiniai akmenys. Manau, reikia panaikinti ne Konstituciją, o Konstitucinį Teismą. Būtų daug naudingiau Lietuvai. Daug šalių sėkmingai gyvuoja be tokio teismo.

– Ar Seimo nariai, ignoruojantys Konstituciją, nenusipelno apkaltos?

– Aišku, nusipelno, bet to niekas nedarys. Jie nesupranta, ir kas tai yra pilietybės institutas. Jeigu žmogus tampa kitos valstybės piliečiu, jis tarnauja kitai šaliai. Jeigu jis lojalus kitai valstybei, jis negali būti lojalus dviem šeimininkams. Ir dėl to Seimo nariai nusipelno apkaltos, nes tokio įstatymo stūmimas yra valstybės griovimas.

– Deklaruodami atstovaujantys Tautai seimūnai įpratę nepaisyti piliečių nuomonės. Pamenate, jie sėkmingai „numuilino“ surinktus daugiau kaip 50 tūkst. parašų dėl to, kad nelietuvių kilmės asmenvardžiai lotyniško pagrindo rašmenimis būtų rašomi kitame paso puslapyje…

– Tų parašų buvo gerokai daugiau negu 50 tūkst. (69 244 – Alkas.lt pastaba). Ta iniciatyva dar praėjusios kadencijos Seime turėjo būti svarstyta, siūlymas pagal įstatymą negalėjo būti atidėtas.

Nors jiems nebuvo privaloma balsuoti taip, kaip siūlyta, bet iniciatyva turėjo būti nuodugniai aptarta. Bet vilkinta, paskui atsirado kitų pasiūlymų, ir piliečių iniciatyva buvo nuslopinta.

Tie, kurie tą dalyką gesino, taip pat nusipelno apkaltos. Tai nusikaltimai Tautai, bet mes nusikaltimais įvardijame korupciją arba kai pavagia milijoną.

Tačiau mūsų aptarti pažeidimai yra valstybės išlikimo klausimai. Svarbiausia, kad tokie pažeidimai daromi nuolat, o mes tai leidžiame.