Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.
Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.
Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Tokius minčių spiečius mes išgyvename kaip nuotaikas, vadiname nuotaikomis. Gera nuotaika – geros, šviesios mintys; bloga nuotaika – blogos, tamsios, niūrios mintys.
Įprastos, gal net „prigimtos“ nuotaikos, kurios tiesiog įsikūnija mumyse – arba mes jas įkūnijam, kurios įsišaknyja ir išsiplėtoja mumyse taip, kad tampa pagrindu reikštis visoms kitoms, sudaro pasaulėjautą. Pasaulėjauta irgi, žinoma, gali keistis, tik jau ne taip greitai, ne vienu vėjo gūsiu, kaip nuotaika. Su pasaulėjauta mes tapatinamės, pasaulėjauta sudaro asmens ir bendruomenės, ypač nuo seno drauge gyvenančios bendruomenės – tautos esmę.
Tad norint pakeisti žmogaus veiksmus, reikia pakeisti jo mintis, tačiau neįmanoma pakeisti minčių, nepakeitus nuotaikų, o nuotaikas galima palengva keisti tik remiantis atitinkama pasaulėjauta. Neįmanoma remtis vienokia pasaulėjauta ir norėti susilaukti kitokių veiksmų, kitokių poelgių ir kitokių padarinių, nei iš jos galima tikėtis. Medis atpažįstamas iš vaisių.
Neįmanoma sustabdyti lietuvių emigracijos, nesiremiant lietuviška pasaulėjauta, o juolab ją ardant ir griaunant. Todėl tie, kas sakosi norį „sustabdyti emigraciją“, bet ardo ir griauna lietuvišką pasaulėjautą, – meluoja. Arba piktybiškai apsimetinėja, arba apgailėtinai apsigaudinėja.
Tačiau kas gi tokia ta „lietuviška pasaulėjauta“? Jei šito klausiama ironiškai, iš anksto nusiteikus priešiškai, kalbėti beprasmiška. Tai reiškia, kad nuo jos ginamasi, ji puolama, neigiama ir atmetama. Bet jei klausiama nuoširdžiai, norint suprasti, tai galima pamėginti pasiaiškinti.
Bet kokia pasaulėjauta atpažįstama iš jos apraiškų, ją išduoda ženklai – tam tikri simboliški daiktai, vietos, poelgiai ir įvykiai, kuriais ir kuriuose pasaulėjauta pasireiškia, iš kurių ji spindi, kurie ją spinduliuoja. Vieni silpniau, kiti stipriau, o kiti tiesiog įkyriai, neišsiginamai. Pavyzdžiui, Lenino paminklas Lukiškių aikštėje spinduliavo sovietinę pasaulėjautą, todėl Lietuvai atgavus Nepriklausomybę jis, suprantama, buvo pašalintas. Kas be ko, būtų galima įsivaizduoti Nepriklausomą Lietuvą ir su Lenino paminklu, bet tada reikėtų nuolat įdėti daug papildomų pastangų jo spinduliavimui malšinti, užgožti, įveikti stipresniu savu. Jei lietuviška pasaulėjauta būtų stipriai įsišaknijusi ir viešai palaikoma, ji galėtų atlaikyti – su didesne ar mažesne rizika – daug visokių kitokio spinduliavimo šaltinių. Tačiau kai ji pati nuosekliai gujama, todėl tolydžio silpsta, į juos reikia žiūrėti rimčiau.
Vienas iš tokių ženklų, labai stipriai spinduliuojančių Lietuvoje kitą, svetimą pasaulėjautą, būtų nevalstybinės kalbos rašmenų įtraukimas į valstybinius dokumentus. Ženklas, tiesą sakant, yra net pats šios „problemos“ svarstymas, nes „problema“ iš esmės verčiamas pats lietuvių kalbos valstybiškumas. Ypač kai įkyriai diegiami kitos valstybės rašmenys – buvusios agresorės, kurios vardu Lietuvai dar visai neseniai buvo padaryta neišdildoma žala, kurios vardu ilgą laiką reiškėsi itin nuožmi neapykanta lietuvybei, o kartais tebesireiškia iki šiol. Todėl įvesti „dvigubą w“ ir norėti „sustabdyti emigraciją“ – tai tas pat kaip pilti į laužą vandenį ir norėti, kad jis įsidegtų.
Kitas ženklas galėtų būti medžiai. Senovėje lietuviai Dievą garbino šventose giraitėse, ant kapų nuo seno sodino medžius, todėl lietuvių kapinės visuomet skendėjo medžiuose, ir lietuvių sodybos visuomet buvo apsuptos medžių, ir pokario žalieji broliai mirti už Tėvynės laisvę pasitraukė į girias, medžių pavadinimus ėmė sau už slapyvardžius, ir sovietmety likusi gyva lietuvio dvasia rado slaptą prieglobstį žalioje medžių paunksmėje – miške prie ežero, šile prie gyvenamojo rajono, sode, miesto parke ar skvere po dideliu senu medžiu, po palinkusia virš suoliuko alyvos šaka. Todėl kirsti medį ir norėti „sustabdyti emigraciją“ – tai tas pat kaip pjauti peiliu per žaizdą ir norėti sustabdyti kraujavimą. Galima net būtų tarti, kad kiekvienas nukirstas medis – tai emigravęs lietuvis.
Kalbu ne apie medienos pramonę, o apie ūkiškai dažnai visai beprasmį, visai nebūtiną, užtat labai simbolišką veiksmą – apie ženklą. Kaip Basanavičiaus alėjoje Palangoje, Minijos kaime, Vilniaus Gedimino prospekte, Rotušės aikštėje ir daug daug kur kitur per visą Lietuvą. Ir toliau – ketinama iškirsti liepas Lukiškių aikštėje, benzopjūklais išniekinti Kreivojo, o gal Krivių miesto – senojo priešistorinio Vilniaus rimtį pačioje Lietuvos širdyje. „Kirskite, kirskite, iškirsite – ir nebus Lietuvos“, – dar XIX a. perspėjo sapne apsireiškusi miškų ir medžių deivė Meideina.
Tokių ženklų galima pastebėti nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Sąjūdžio metais ant Kreivojo kalno kažkas buvo pasodinęs guotą ąžuoliukų (tuomet buvo įprasti tokie savaiminiai poelgiai – pasodinti medį, surinkti šiukšles, gyvatvore sutvirtinti šlaitą, pastatyti suoliuką, ir tai buvo tiesioginė, gyva lietuviškos dvasios apraiška). Ąžuoliukai prigijo ir augo, vešėjo ten apie du metus – iki 1990-tųjų, kai buvo sumaitoti buldozerių vikšrais, svetima kalba besikeikiančių ir nuorūkas svaidančių traktorininkų, o jų vietoje pastatyti gelžbetoniniai trys kryžiai.
Trijų kryžių kalne formuojasi nuošliauža | Deivydo Jonelio nuotr.
Kalbu ne apie architektūros paminklus, istorijos ar kultūros vertybes ir ne apie religinius įsitikinimus – sakau, ką mačiau ir patyriau be jokių ideologinių skraisčių, nuoga širdimi.
Kad ir ką pinsi, vyniosi ir kabinsi ant ausų, bet gyvas ąžuolas yra tai, kas gyva, kas auga ir skleidžiasi, keroja ir veši, o gelžbetonis – tai, kas negyva, atgabenta iš šalies ir užversta ant viršaus kaip antkapis. Ženklai yra negailestingi – jie spinduliuoja tą dvasią, tą esmę, kuriai iš tiesų atstovauja, ir reikia nemažai jėgų, norint jų spinduliavimui atsispirti, nuolat jį sau kaip nors užaiškinti.
Trijų kryžių kalne formuojasi nuošliauža | Deivydo Jonelio nuotr.
Jau tada iš tikrųjų įsmigo rakštis, nors dar nepastebima, nė nejaučiama, – kaip „sustabdyti emigraciją“. O atsakymas į šį klausimą visada tas pats: nuverskite negyvą gelžbetonį, nuriskite akmenį nuo savo širdies ir leiskite savo širdyje ataugti ąžuolui!
Trijų kryžių kalne formuojasi nuošliauža | Deivydo Jonelio nuotr.
Duokite atsigauti, leiskite alsuoti lietuviškai dvasiai. Jeigu ji įsigalės, mes įveiksime bet kokius sunkumus, ir taip, kad patenkinti bus visų tautybių lietuviai.
Reklama
Susiję straipsniai:
- D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
- D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
- D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
- D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
- D. Razauskas. Kūrybos jungas
- D.Razauskas: Toleruoti neprivalome tik Lietuvos
- D. Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?
- D.Paukštė. Šimtadienis: kovos su emigracija fronte – rūkas
- D. Razauskas. Pirmiausia nubusti, ir tebūnie darna!
- Mitologas D.Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo
- D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?
- D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video)
- Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
- D.Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
- D.Razauskas. Kaupti ir skleisti: dvi nuostatos į būtį, save ir Tėvynę
- D. Razauskas. Kad būtų blogiau
- Č. Iškauskas. Kaip smukdomas patriotizmas (pirmadienio mintys)
- V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus
- E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
- D.Razauskas: tikrasis mūšis dėl Lietuvos vyksta mūsų dvasioje (audio)
Taip Dainiau, alsavimą, būtent gaivų, laisvą, savą, prigimtą,
gožia netikėliai-nevykėliai. Apsivalyti bus itin sunku, mat
prisidirta per 2006-2014 m. žiaudriai nepamatuotą tingulį
(ir labiausiai po 2014-01-24 ščiūvant-džiūvant-“žuvant” visai
prezidentiškai aplinkai, – nuo Galvos, nuo Priesaikų nevykdymo…)
bet, yra šios dvasinės ir prigimtinės, kaip rašai – mūsų pačių Krivių
vertybės, – jų neužpūsi, niekas tokios galios-valios-pajėgos neturi,
kad užmušt Dievą savyje …s a v i m i.
Atsigaus, asikels – ALSUOS vėl Lietuva!
„… nuverskite negyvą gelžbetonį, nuriskite akmenį nuo savo širdies ir leiskite savo širdyje ataugti ąžuolui!
Duokite atsigauti, leiskite alsuoti lietuviškai dvasiai. Jeigu ji įsigalės, mes įveiksime bet kokius sunkumus, ir taip, kad patenkinti bus visų tautybių lietuviai.”
Pasakyta esmė.
Nuo rudens kuo toliau, tuo sparčiau vis didėjantis sniego kamuolys nuo „aukščiau sėdinčių” ant mūsų rieda…
Kas dieną vis po blogą naujieną iš to „viršaus”, vis nauja murzino sniego gniūžte tas kamuolys apauga,… Belieka tik klausti: „Na, kas šiandien blogesnio, premjere”?
Tai būtina stabdyti, kol nevėlu… Būtina leisti mums ramiai įkvėpti ir ataušti…
Dar vienas iš svetimos pasaulėjautos ženklų – kaimų pavadinimų naikinimas. Prieš keletą metų, renkant parašus dėl žemės, teko išklausyti žmonių skundą dėl netikėtai pakeisto vieno kaimo pavadinimo. Išklausiau, bet neišgirdau, kol nepalietė manęs pačios. Septynerius metus gyvenome viename kaime ir staiga jis pavirsta kitu. Valdininkai į paklausimą, kodėl taip padaryta, atsakė, kad mūsų atveju niekas nesikeitė. Nei juoktis, nei verkti. Pasirodo, paskutiniais metais panaikintas ne vienas kaimas ir ne tik tie, kurie jau be gyventojų. Dauguma žmonių nepatenkinti, bet tyliai nulenkia galvas, o tie, kurie nesutinka, gąsdinami, kad senatvėje jų sodybų neras pagalbos tarnybos, įtikinėjami, kad patogesnis dokumentų tvarkymas, apskaita.
Šimtmečius žemėtvarkos planai ir visi popieriai buvo rašomi rankomis, o dabar, kompiuterių amžiuje, tik “iškirpk ir įklijuok”…Tūkstantmečius žmonės kūrė savo kaimų pavadinimus…vaizdingus, poetiškus, paslaptingus, istoriškus… Bendruomeninė protėvių kūryba – saitai, šaknys, syvai. Prieš žygį paimi žemėlapį, paskaitai pavadinimų pasaką ir pasikrauni – visam žygiui jėgų užtenka.
Skaičiau Dainiaus rūpestį apie jo brolius medžius ir anksčiau, bet skaudžiai suvokiau jį tik tada, kai plūgai išdraskė mano mylimų pušelių šaknis. Kol mes po vieną kaip šluotražiai, aplink gali likti vien dykros.
Šiandien aš neišgirdau tavęs, rytoj tai palies mane… (Pvz. Ar Bajoriškių kaimas lygu Plento gatvei?)
Ačiū. Labai svarbi ir skaudi tema.
Taip ištrinama arba klastojama tikroji istorija. Gal lengviau būtų tai suprasti, jei pasidėtume šalia senuosius Europos, LDK žemėlapius bei šiandienos administracinius žemėlapius ir palygintume, kiek šiandien iš to meto teritorijų liko baltiškų vietovardžių… Kad ir toje pačioje Palenkėje… Kiek buvusių gyvenviečių natūraliai išnyko, kiek specialiai nugyventa ir dingo, o visai čia pat išaugo jau nebaltišku pavadinimu miestelis ar pan. Kiek brutaliai pervadinta. Apie Kaliningradskaja oblastj nė nešnekant.
“kiekvienas nukirstas medis – tai emigravęs lietuvis.” Nekirsk medžio, broli…
Šiaip tai Lietuvos miškingumas visą laiką auga
Taip pat ir “ekonomika” auga, ir gyventojų daugėja.
Na, jei šviežias “degtukų” daigynas – tai jau miškas, tuomet gal ir auga tas miškingumas…
Bet brandžių, senų girių (o ne išromytų, išsterilizuotų parkų) beveik nebėra. Ko tie žvėrys slampinėja gyvenvietėse? Todėl, kad jų namai – iškirsti plynai, išretinti, “sutvarkyti” pagal žmogaus protą ir godulį, kai kur “atsodinti” pagaikščio storio jaunuolynais – miško gyventojų nebeglobia, nebegina, nebemaitina. Štai ir visas miškingumas. Užtenka praskristi lėktuvu, ir visas vaizdas – kaip ant delno… Miškas, giria man – tai vieta, tinkama veistis meškoms, o ne binzinėti prie takelių pripratusiems poilsiautojams…
tas politikų virkavimas apie norą sustabdyti emigraciją ir susigrąžinti išvykusius, yra apsimetinėjimas ir atviras melas. Gyvenime daroma viskas kad išvyti likusius ,ir neįsileisti panorusių grįžti. Galiu tai tvirtinti, nes ne visai savo noru, teko daug metų gyventi užsienyje. Prieš porą metų grįžau. Per tą laiką supratau kad tai buvo didžiulė klaida.
Gal pats ir esi ta klaida Lietuvoje?..
Mandagumo nepamirškim.
**********************************
Aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį.
Štai …
(2017 kovo skaičiai)
Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į rankas).
————– // —————————— miltai – 0.35 e/kg (35 eurocentai/kg).
Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į rankas).
————– // —————————— miltai – 0.54 e/kg (54 eurocentai/kg).
Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir kasmet nuo balandžio mėn.
Vakariniame ES pakraštyje
mažiausia mėn. alga džiaugiasi 5 % dirbančiųjų.
Lietuviškame ES pakraštyje
mažiausia mėn. alga “džiaugiasi” 30 % dirbančiųjų.
JAUSMINGAS BEJĖGI, ką siūlai?
Jus nurodėte vieną iš pagrindinių emigracijos priežasčių. Tai nepagarba ir neapykanta. Tarp vieno kitam. Piliečių valstybei. Valstybės savo piliečiams. Matomai ir medžius kerta iš tos neapykantos. Kad nelapotu. Nešlamėtu. Kad paukštukai juose nečiulbėtu. Žinoma yra ir daugiau priežasčių, kurių stengiamasi neįvardinti. Viską stengiamasi suversti, gal paskutinei iš visų- banaliai piniginei. Su pagarba.
Po to, kas 2016 m. įvyko Lietuvoje – jau nebesustabdysit.
Du labai liūdni galudžiai susiję veiksniai:
1) Galimas Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalas;
2) Populistinės Valstiečių partijos triumfas Seimo rinkimuose.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad absoliuti dauguma jaunimo visiškai prarado tikėjimą Lietuvos ateitimi (iš savo, kaip dėstytojo patirties tai puikiai žinau). Jei dar iki Liberalų skandalo, sparčiai augant jų reitingams, dauguma mąstančio jaunimo nuoširdžiai tikėjo, kad tuoj tuoj valdžioje įsitvirtins liberalai ir imsis Lietuvai būtinų reformų. Deja, gavosi viskas atvirkščiai – liberalams įklimpus į skandalą jų reitingai sparčiai smuko, liberalai pralaimėjo Seimo rinkimus ir juose nugalėjo antiliberali populistinė, jaunimui visiškai nepriimtina Valstiečių sąjunga.
Tad ko jūs norit ir ko tikitės? Akivaizdu, kad greitu laiku Liš Lietuvos išvyks visas jaunimas. Net jei ir kurie naivesni dar kažkuo tiki ir pasiliks – tai neilgam. kai pajus ant jų pečių kritusą didžiulę ekonominę naštą (moksečiai SODRAI, kiti mokesčiai) – tai ir tie greitai išsilakstys…
Ką siūlai?
Na, jei kiauri mankurtiniai liberastai kolektyviai pasikartų, gal ir pagerėtų situacija. 😀
Atleiskite, esu jaunas žmogus, bet liberalų stumtomis vertybėmis nesusigundžiau. Daug jaunimo mano draugų tarpe vienalytėms santuokoms nepritaria ir plačiuose keliuose vaikštančiomis madomis nesižavi.
“Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu” – tai žmogaus esmė ir tai patvirtina paskutiniai mokslo tyrimai. Tai siūlyčiau suvokti dabarties jaunimui, todėl gilus savo tautos kultūros: pasaulėjautos pažinimas ir pasaulėžiūros ugdymas yra Tautos išlikimo pagrindas. Reikia siųsti šį straipsnį Skverneliui ir savo apygardų Seimo nariams.
Dainius Razauskas:
,,Tad norint pakeisti žmogaus veiksmus, reikia pakeisti jo mintis…”
Dainius Razauskas:
,,emigracijos, ironiškai, simboliški, sovietinę, rizika, agresorės, emigravęs, priešistorinio, istorijos ar kultūros, ideologinių…”
Straipsnis pilnai atitinka kremlinės žiniasklaidos kryptį. Tiktų netgi putindelfiui. Tokių paistalų prirašyta paklodės, sukurts dešimtys televizijos laidų, politologai peskiesdami durnystes išsinarino liežuvius, partijos kas pora mėnesių rengia “nacionalinius” susitarimus dėl emigracijos.
Bet nė 1, NĖ VIENAS, net paskutinis politologiūkštis, net prasigėręs seimūnas, net sena kiaura valdžioje įstrigusi klyzma, neištaria to vieninteio žodžio, dėl kurio vyksta emigracija. Visi mykia stena, kažką sako, bet kai reikia ištarti tą žodį, gaunasi tik žiopčiojimas.
Pusei mano šeimos nėra vietos Tėvynėje. Daug giminaičių ir draugų priskirti prie taip vadinamų “emigrantų”nors visi svajoja apie padorų gyvenimą Lietuvoje. Aš galiu parašyti tą žodį ir įvardyti priežastis kurių nesugeba įvardinti įtaką užgrobę parsidavėliai. Tai :
1 Pinigai
2 Pinigai
3 Pinigai
4 Pinigai
5 Pinigai
6 Negatyvi informacinė aplinka
7 Progresą stabdanti nomenklatūrinė biurokratija
1. …….
2. …….
3. ……
……..
gal dešimta. gal dvidešimta – pinigai
Su pagarba.
Jeigu aš Lietuvoje galėčiau uždirbti nors pusę tiek, kiek uždirbu čia.
Jeigu mano benradarbiai galėtų uždirbti tiek pat.
Jeigu mano vaikai rastų darbo tėviškėje net ir už mažesnius pinigus.
Jeigu visi tie, kurie lieja prakaitą svetur ir kelia ne savo šalies o užsienio gerovę, galėtų nors trečdalį to pasiekti Tėvynėje.
Jeigu dėl namų ilgesio ašaras liejančios lietuvaitės galėtų sočiai augint vaikus namuose,
grįžtančiųjų masė sutryptų visus kiaules komunistus, karabasus su visa kremlinų gauja, apžvalgininkus, politologus, visus kitus paistančius, kliedinčius, nusišnekančius apie “emigraciją” ir jos priežastis.
prisimenu, sąjūdžio laikais, teko dalyvauti a.a. K. Antanavičiaus ,,koncerte” , kurio metu išsakė mintį kad turėtume uždirbti tūkstančius. Labai greit pradėjome juos gauti ……ir ką gi?……patikėkite, visos kitos priežastys labai greit surytu ne tik pusė, bet ir visą Jūsų gaunama atlygį …..ir žmonės bėgtu kaip bėgo.
‘Lamate’, tu teisybę aukščiau rašei: ,,Gyvenime daroma viskas kad išvyti likusius ,ir neįsileisti panorusių grįžti.” Kažkada, kai palaikiau Valdą Adamkų per rinkimus, paklausiau kodėl nėra grįžtančiųjų bangos. Adamkus viešai atsakė lygiai taip, kaip tu.
Taip daroma, manau, sąmoningai. Darbo žmonės atveža iš užsienio labai daug pinigų, ir tuo papildo Lietuvos iždą. Kita priežastis būtų, kad SĄJŪDIEČIAI dar tęsia M.Gorbačiovo pradėtą PERSITVARKYMO POLITIKĄ. Jiems reikia ištuštinti Lietuvą!
Manau, kad visi, kurie supranta, privalo grįžti į Lietuvą! Grįžkite gyvenimo užgrūdinti, grįžkite patyrę, grįžkite su savo uždirbtais pinigais, grįžkite seneliai, kurie pabėgote karo metu – dabar reikalingi VISI!
Būk geras – neverkšlenk apie kažkokias neapykantas, nepagarbas… Negi tikiesi, kad MES, likę Lietuvoje, sukursime išvykusiems šiltadaržio sąlygas?..
Kembly, užkibai ant agitatoriaus paistalų.
Aišku, tiesa, kad Lietuvos valdžia neideali, galėčiau prirašyti daug emocijų jų adresu, bet vėl Alkas komentaro nepraleis,
Kad kažkas paliko Lietuvą ne dėl bedarbystės ar mažų pajamų irgi yra tiesos, bet tai gali sudaryti keletą niekingų procentėlių.
Tokie Alamantai darbuojasi komentaruose skleisdami negatyvą ir piešdami Lietuvą baisia šalimi.
Patikėk manimi, jeigu atsirastų galimybė Lietuvoje gauti nors 1200 eur. į mėnesį, jau prieš Velykas, aš ir visi kartu dirbantys tautiečiai su visu turtu jau sėdėtume Lietuvoje.
Vyksta nematoma konkurencija, kuris greičiau sugebės įsistvert į verslą ar gerą darbą namuose. Šiandien priežastis tik piniguose.
sunku patikėti kad dauguma išvykusių, tokie niekingi, kad paliko Tėvynę, kurioje buvo viskas gerai, bet trūko pinigų. ir kiek tų pinigų reikia? gi turčius, turintis kišenėje šimtą tūkstančių, jausis vargšu tarp milijonierių. jam tikrai labai trūks pinigų.ir priešingai, žmogelis su dešimtine kišenėje,ryte prie parduotuvės, gali jaustis turčiumi tarp draugelių,jų neturinčiu.
…..o šiaip,aš dirbu statybose Klaipėdoje, o ne komentaruose.
“Šiandien priežastis tik piniguose.” –
“Kiaulė aš ir kiaulė tu/ir visi mes kiaulės/jei tik ėsti bus gardu,/mums lovy – pasaulis!”
Na, nebus Lietuva artimiausiu metu nei turtingiausia, nei teisingiausia pasauly valstybė, todėl, jei terūpi medžiaginiai dalykai ir savojo nuostabiojo beigi nepakartojamojo Mano Didenybės AŠ “išskleidimas”, o tautiškumas ir patriotizmas – “ne šio pasaulio dimensijos”, nėra ir nebus jokios priežasties NEemigruoti. Visada bus šalių, kuriose “daugeu bapkiū” moka.
P.S. Trumpa močiutės pasakota istorija iš “smetoninės Lietuvos” laikų: vienas iš Amerikos grįžęs veikėjas po mišių pradėjo visiems pasakoti, kaip ten Amerikėj gerai ir kiek daug uždirbti galima. Į tai vienas iš susirinkusiųjų taip atsakė: “Esi išgama ir nutautėlis! Dabar gali duoti mane į teismą – o jūs visi būsite liudininkai.” Jokio teismo nebuvo. Ir juk nė velnio nebuvo tie kaimo žmogeliai turtingi. Reiškia, žmonėms daugiau kas rūpėjo, o ne tik “pinigai-pinigai-pinigai-pinigai”. 😉
labai teisingas pastebėjimas. Čia yra , mano manymu, dar viena emigracijos priežastis – žmonės verčiami gyventi ,,turtingiau”,tai yra išlaidauti daugiau, negu leidžia jo kuklios pajamos. Manau daugelis niekur nevažiuotu, jei ir toliau galėtu išgyventi savo kukliame gyvenime. Bet ,,turtėjanti” valstybė verčia ir savo piliečius gyventi turtingiau, nesant tam galimybių. Nebent išvykti uždarbiauti į užsienį. Kadangi Valstybės aparatas nelabai skiria darbinės migracijos, kas skurdžiai valstybei naudinga, nuo emigracijos , tai ir emigracijos tempai tik didėja. Su pagarba
Tusti zodziai. Kol zmogus netures pinigu, kol jis nebus uztikrintas savo gyvenimu, jokie patroptizmai NEVEIKS. Tai sotaus postringavimai. Na, pavyzdys, jaunas zmogus, uzdirba skatikus. Savo bustas jam nesviecia. Keist darba daznai beprasmiska, nes visur vienodas atlyginimas, o geras darbo vietas, ant pirstu perskaiciuosi. Jos be abejo jau uzimtos, nes is ten kur gerai, zmones nebega. Reiskia siam zmogui, jokiu galimybiu isigyt busta, kas sukelia kruva problemu ir papildomu islaidu. Taip, taip, islaidu, is tos ismaldos kuria jis gauna. Toks zmogus neturi ateities, neturi vielties ir jam labiau rupi isandien diena, ka padet ant stalo, kur nusipirkt batus pigiau, kaip uz busta sumoket ir nelikt kruopu kramtyt. Socialine apsauga Lietuvoje tragiska. Ziauriau nei ziauru, jai neturi busto, beveik uztikrintai eisi i gatve, nes pasalpos viskam neuzteks, o socialinio busto 10 metu laukt. Kokia pas ta zmogu ateitis? O svarbiausia, kas sioje salyje yra jo? Koks jam skirtumas kur nuomuotis? Anglijoje irgi nuomuosis, tik uzdirbs 5 kart daugiau, o jeigu dar ars kaip Lietuvoje, tai ir 6 ar 7. Viskas sueina i pajamas, viskas. Is skurdziu, turciu ir primustu vergu, niekada nesigaus patriotas. Tai kyla tik is viduriniojo sluoksnio. Visada. Turciui nusispjaut, pas ji namas Ispanijoje, jam viskas kas pinigu kvepia gerai, net jei tai naikina valstybe, uzejus priesui jis ir uzsieni neprapuls, sociai ir laimingai gyvens, trumpai tariant dejo jis. Lietuva tokiem tik karve kuria reikia ismelzt iki galo ir papjaut. Skurdzius, dazniausiai rinksis ta, kas pazades daugiau, velgi, net jei tai kenks valstybei. Ji galima suprast, gyvent reikia siandien ir jeigu prie ruso, kiniecio ar marsiecio bus, bent jau pazaduose, sociau, tie nuskurde zmogeliai rinksis sita. Uzdauzytui vergui viskas visvien, jis jau netiki niekuo, jis sutinka su viskuo. Tik zmogus, kuris turi savo nama, cia Lietuvoje, kuris jo vienintelis ir nepakartojamas, gins sia sali. Tik tas kuris neturi vilu uzsienyje, bet pakankamai gerai gyvena Lietuvoje, nores, jog taip ir butu toliau. Nes cia jo namai, cia jo ateitis, kuria atejunas gviesiasi atimti ir sugriauti. O vidurinysis sluoksnis Lietuvoje naikinamas sparciausiai. Samoningai norima palikt tik turcius, skurdzius ir uzdauzytus vergus. Tai daro ir komunistai, ir liberalai, ir tie patys konservatoriai. Visi jie valstybes isdavikai, kurie naikina jos pamata. Ne tik naikina, bet net nesistengia ji stiprint ar statyt nauja. Visi ateje tik semia kas liko, nes numate viska numest ir isvaziuot kur silciau, kada jau bus visai tuscia, arba priesas uzeis. To nori kremlius, to nori kapitalas, to nori visos iki siol buvusios valdzioje partijos. O zmones senai issake savo nuomuone apie tokia “tvarka”. Vyksta protestas kojomis. Stai visa esme. Todel Diedas teisus simta kart. PINIGAI. Stai tas zodis kuri vengia istart visi valdzioje esantys, zodis kuris ir lemia vika. Tiek valdzia, tiek vrslas, kulio versis, raiciosis, i kepure leis prisikt, kad tik nemoket. Juk isties, uz tas “sutaupytas” atlyginimu saskaita lesas, jis kepuriu gamykla pastatys… kinijoje. Stai taip. Nepamenu kas, berods a.a Veslekas pasake, seime nera politiku, ten tik verslininkai. Valstybe valdo pirkliai. Kiek zinau istorija, visada kada taip buvo, valstybe zlugdavo.
… ir taip bus visur ir visada, jei pelnas-pinigai bus svarbiausia…
sutinku,kad žmogus, neturintis pinigų būtiniausioms reikmėms, tikrai nesijaus patogiai. Tačiau nemanau, kad nepakeitus Valstybės vidaus gyvenimo, valdininkai neišmoks padaryti taip kad tų ,,nors 1200″ labai greit pradės tam nebe užtekt. Todėl ir tvirtinu, kad šalia piliečių pajamų kėlimo, būtina dar daug ką keisti Valstybės santykiuose su piliečiais. Beje ir pačių piliečių tarpusavyje -taip pat.
Vargana jūsų siela, jei 5 iš 7 – ių gyvenimo prioritetų sudaro pinigai. Turtingas yra ne tas, kuris turi daug, o tas kuris moka džiaugtis tuom, kiek turi. Jei netikit, kad esat labai godus, užduokit sau klausimą ir sąžiningai į jį atsakykit: koks pinigų kiekis mane padarytų laimingu?
Jūsų pasakymas: “gauti nors 1200 eur.” tai įrodo. Šitas nekaltas žodelis “nors” viską ir pasako. Jums niekada nebūtų gana.
Čia “Diedui” taikiau…
…Turtingas yra ne tas, kuris turi daug, o tas kuris moka džiaugtis tuom, kiek turi…
Sotaus ponulio paistalai. Paziureciau kaip tu dziaugtaisi, kada butum priverstas arti nuo ryto iki vakaro, tik tam, kad ISSINUOMUOTI busta, tuo paciu suvokdamas, kad savo niekada netures. Ir kuo cia dziaugtis? Tuo, jog teks taikstytis su darbdavio issidirbinejimais, nes be darbo negalesi nuomuotis ir eisi i gatve. O gal del to, jog bedai nutikus, suslubavus sveiketai, irgi eisi prie konteinerio? Ar, kad dantu negalesi susitaisyt? O gal valgant prasta maista, nuo kurio tie dantys ir isbyra, turi but laimingas? Be ateiteis, be vilties ir laimingas? Tokiu ieskok psichikos ligu gydymo istaigose. Visi kiti tavo postringavimai apie tai, kad neva ka turi turi pakakt ir dizaukis, tai sotaus postringavimai badaujantiem. Kvaili, beprasmiai, siutinantys.
Kiekvienam pagal dvasios nuopelnus. Jei šiandien, tamstos manymu, mažai turit, reiškia tiek ir vertas esat. Tik kvailiai iš dangaus manos tikisi, dirbt daugiau reikia.
Beja žinau pasaulinio masto išminčių, kurių burnoje styro gal tik pora dantų, bet jie tikrai laimingiausi žmonės visatoje. Sėkmės augti, piktuli.
Apie kokia dvasia tamsta sneki? 🙂 Neblogai taip, apiplesi, jeigu anas neklauso “gero” patarimo dziaugtis, kaltini. 🙂 Visi sitie pezalai apie laimingus skurdzius, pezalais ir liks. As tik del vieno nesu tikras, sitais kliedesiaiis juos skleidziantys isteis tiki, ar tik apsimeta? Jeigu tiki, tai kvailiai, jeigu apsimeta, dvigubi kvailiai. 🙂
‘..Jums niekada nebūtų gana…’
Na, pasakos juk ne ‘is pirsto lauztos’. Apie zuvele girdejome, ir ne karta, bet iliuzija tokia galinga, kad zmogelis vis tiek galvoja: jo jo, taip, sutinku… bet taip buvo jiems, man taip nebus. As juk ‘kietas’, doras… ir is viso- be trukumu. Man taip nebus…
Todel ir atsiranda aapologetai: pirma- pinigai, antra- pinigai, trecia- pinigai… na kai bus pinigu, tai busiu laimingas, o kol kas- pinigai. Hedonizmas tai vadinama, malonumu kultura. Labai gaila, bet sio ‘poreikio’ (vis nauju malonumu) patenkinti neimanoma. Mirazo vaikymasis. Kaip kam naudinga, kad zmones uzuot ziureje kur bedu esme, vakytusi miraza…
Kas turi akis- temato, kas turi ausis- tegirdi.
Pritariu 100%.
Kokie čia individualistinės romantikos skiedalai? Žmogau, tūkstančiai, net nėra matę to kalno, po miškus tik ir vaikštinėję, bet viskas vyksta būtent jiems. Pradžia gera, kol tų pasaulėjautų neprikabinote, ji nėra šių laikų vertybė, todėl niekas nepasigenda. Vertybė yra judėjimo laisvė ir potyriai. Dabar galite rašyti iš naujo.
Dėl potyrių vertybės tai esmė pasakyta patarlėje: daug žinosi – greit pasensi.
D.Razauskas tiesiai į dešimtuką… Svarbiausia pasaulėžiūra. Jei Lietuvoje nebus vyraujančios Lietuviškos pasaulėžiūros, Lietuviško tikėjimo iš Lietuvos liks tik pavadinimas ir tik kurį laiką… Ar tikrai pakaks žmogui jaustis gerai Lietuvoje tik gaunant 1200eur atlyginimą, priklausys tik nuo jo pasaulėžiūros. Ir labai, labai priklausys nuo pasaulėžiūros, jog lietuvis Lietuvoje, su tikra Lietuviška pasaulėžiūra, jausis nepalyginamai geriau gaudamas 600 -800eur už savo tautietį Lietuvoje ir ne Lietuvoje, gaunantį 2000eur ir daugiau… Su draugu vis pasikalbam – na ta Lietuva kažkoks rojus žemėje – mums, mano seseriai, aplinkiniams…, Dievaž… Draugo atlyginimas 1200eur, mano 600-800eur. Aš už savo draugą gerokai laimingesnis Lietuvoje ir visame pasaulyje, paprasčiausiai mano pasaulėžiūra Lietuviškesnė…
D.Razauskas kuo toliau, tuo nykesnius kliedesius rašo.
D.Razausko straipsnio pirma pastraipą -“Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.”… kai nebesupranti tokių paprastų dalykų – gaunasi kakutis…
Šiaip, teisybę D. Ražauskas rašo – bet dėl sovietų susprogdintų Trijų kryžių atstatymo su jo nuomone negaliu sutikti. Mano galva, reikėjo juos atstatyti – kaip sovietų režimo padarytos skriaudos atitaisymą ir kaip Nepriklausomos Lietuvos tradicijų tęsimo simbolį (kad realiai tos tradicijos, deja, nė velnio netęsiamos – atskira kalba). Jei toje vietoje ąžuoliukai sunaikinti, tai tikrai gaila – gi galima buvo persodinti. Bet vis tiek kryžius atstatyti reikėjo.
… istorija byloje, jog iki kryžių, šioje vietoje buvo senoji Vilniaus šventvietė, stovėjo keli aukurai, ne vienas. Kai to meto islamistai-krikščionys (tiksliau bepročiai) pamėgino užgesinti Šventąją ugnį, ten juos ir vietoje nuteisė, už ką juos božnyčia paskelbė kankiniais … Trijų kryžių paminklas skirtas to meto beprotybės garbinimui, ar tikrai to mums trūkstą?…
AČIŪ už teisybę
Ir praeiviui pasakyk… tegul neša…
Labai idomi istorija. Tai cia gal tie kankiniai is Algirdo laiku?
Pasirašau po kiekvienu Razausko žodžiu.
Dėl trijų kryžių. Prieš 1916 metus buvo vienas medinis kryžius. Atseit pagonys nužudę kažkada vienuolius.
Bet yra ir kita versija. Čia buvusi Krivio pilis, kurioje slėpėsi miestiečiai nuo kryžiuočių, kai 1390 metais Vytautas juos atsivedęs reikalavo iš Jogailos tapti Lietuvos valdovu. Kryžiuočiai nužudė daugiau kaip tūkstantį vilniečių, todėl po poros metų, kai Vytautas gavo kunigaikščio regalijas, teko ištrinti iš atminties visą tą seniausią Vilniaus pilies ir miesto dalį. Kad čia nuo XI amžiaus buvęs miestas ir tvirtovė nustatė Sigitas Lasavickas su Vyt. Daugudžiu. Jie taip pat aptiko ir Aukuro vietą. Čia jau keletą metų dega amžinoji ugnis, atliekamos apeigos. Galite ir jūs apsilankyti, jeigu nuo kryžių paėjėsite pora šimtų metrų link Neries.
Manyciau taip: 1.Isstoti is ES. 2.Susigrazinti savo valiuta. 3.Radikaliai keisti valdymo sistema ir visais budais naikinti korupcija. 4. Kada valdzioje bus visi tie, kurie nori gerai valdyti ir kurti gerbuvi lietuviams ,o ne vogti visus pasikinkius, tada visas geris ateis savaime, tada ir zmones neisvyks ,o isvyke sugris….