Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video)

Rimvydas Stankevičius, www.respublika.lt
2016-12-22 12:00:25
11
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos.

– Yra tradicija šios premijos laureatui pasodinti ąžuoliuką Ožkabaliuose, Jono Basanavičiaus tėviškėje. Ilgainiui išsikerosianti vien iškilių ir garbingų Lietuvos asmenybių pasodintų ąžuolų giria jau savaime yra vertybė, bet jums, kaip etnologui, šis simbolis turbūt byloja ir dar šį tą apie nacionalinės kultūros tęstinumą?

– Kadangi lapkričio 23-ioji – ne pats tinkamiausias metas ąžuoliukui sodinti, šio tradicinio laureatui prideramo ritualo dar neatlikau – jis laukia pavasarį.

Visa, kas pridera, žinoma, aš atliksiu, bet, jei kalbamės visiškai atvirai, visokiems išoriškiems iškilmingiems aktams aš esu gana abejingas, net jei tai ir ąžuoliukų sodinimas. Bene būsiu sugadintas sovietinių demonstracijų.

– Abejingas? Ir šitai sako žmogus, kuris, gindamas medį nuo pjūklo, sykį netgi buvo prie jo prisirakinęs?

– Prisirakinęs nebuvau, tik savo kūnu užstojęs kamieną darbininkams su elektriniais pjūklais pasakiau: „Jei pjausite, tai kartu su manimi.“

Tą puikų aukštą topolį, kuriuo baikščiai tebesigėriu pro savo virtuvės langą, tąsyk man išgelbėti pavyko, nors teko išsikviesti savivaldybės valdininkus. Bet darbų vykdytoja nueidama pagrasino: „Sutrukdei mums, už tai dabar mes nupjausime kitą medį – ana štai tą.“ Maniau, jis tik erzina mane, negalėdama nieko daugiau padaryti, tačiau po kokios savaitės grįžtu iš darbo – nebėra medžio, tiktai sveikutėlis kelmas rasoja. O prieš man išlekiant ano medžio ginti, jie jau buvo spėję kuplią liepą po langais sudoroti. Jos kelmas kitais metais dar želmenis leido, bet gretimo namo gyventojas ten pradėjo statyti automobilį. Kol tą vietą per policiją ir savivaldybę nuo automobilių atkovojome, želmenys nunyko.

Taigi kiemuose šlamančius, ošiančius medžius išpjausime, po langais visus šaligatvius su vejomis užleisime nebaudžiamai maitoti – ir patys važiuosime medelių sodinti į Ožkabalius, kur jie dar niekam netrukdo automobilių statyti. Bent jau kol kas.

Gal todėl parodomieji medelių sodinimai iškilmingomis progomis manęs nejaudina.

– Pritariu. O ar nebyloja apie dvilypį mūsų gyvenimą ir pati J.Basanavičiaus premija, teikiama už nacionalinės kultūros puoselėjimą šalyje, kuri save deklaruoja kaip trokšte trokštančią globalizuotis, kurioje tautinės vertybės skelbiamos reakcinga atgyvena, tiek Briuseliui įsiteikti norinčių šalies politikų, tiek didžiosios šalies žiniasklaidos, tiek pedagogų?..

– Lietuva visai netrokšta globalizuotis ir tautiškumo visai neketina išsižadėti. Tiesiog dalis žmonių mūsų visuomenėje be atokvėpio šaukia apie „ėjimą į Europą“, ir šaukia taip garsiai, kad iš šalies ima atrodyti, neva šaukiame mes visi. Tuos šaukiančiuosius aš vadinu komjaunuoliais (dar taikliau – komsomolcais). Ne tai svarbiausia, kuris iš jų tikrai anuomet buvo komjaunimo sekretorius, kuris nebuvo, – svarbu čia pati laikysena ir jos dvasinis turinys. Tiksliau – visiška jo stoka.

Pats aš esu išmokęs to „komjaunuoliško“ šūkavimo nebegirdėti. Užtat įdėmiai įsiklausęs į gyvus žmones galiu pasakyti, kad didesnioji dalis Lietuvos visuomenės yra labai išsiilgusi tautiškumo ir Tėvynės meilės. Širdyse ji rusena, bet jai lyg ir nepadoru pasireikšti. O pakurstyti ją taip, kad suliepsnotų ir nušviestų, sušildytų mūsų gyvenimus, daugeliui trūksta drąsos. Žmonės tų komjaunuolių kažkodėl bijo, bijo jų pikto pravardžiavimo. O juk jie tėra apgailėtini suskiai.

Beje, Tėvynę mylėti ir jos labui darbuotis ES, mano galva, visai netrukdo. ES samprata gali keistis ir keičiasi drauge su jos parlamentarais Briuselyje. Viena nesikeičia – laisvų ir dvasiškai sveikų žmonių poreikis gerbti vieniems kitus ir būti gerbiamiems, ir bendradarbiauti, ir netgi draugauti, kai tik tai tampa įmanoma. Užtat kai koks kvailys įkyri rėkdamas apie „ėjimą į Europą“, reikia ne Europą keikti ir ne nuo Europos nusigręžti, o nuo to rėkiančio kvailio. Manau, laisvas ir lygiavertis bendradarbiavimas su kitomis tautomis ir valstybėmis – vienintelis įmanomas sugyvenimo būdas.

Aš nesakau, kad į visus ES reiškinius žiūriu palankiai, kad kiekvienas Briuselio priimtas nutarimas man yra geras, o tik tai, kad tai, kas nėra gerai, reikia ne sugriauti, o pataisyti. Argi ne taip pat Lietuvoje? Argi mylėti Tėvynę – tai manyti, kad čia viskas gera ir tobula? Aš manau visai priešingai: mylėti reiškia ne užsimerkti ir ne apsimesti, kad viskas gerai, o ypač akylai, tiesiog priekabiai įžiūrėti visus trūkumus ir imtis juos taisyti. Kaip tik tai reiškia meilę ir atsakomybę. ES irgi reikia ne idealizuoti ar demonizuoti, o dorai, garbingai ir drąsiai naudotis jos teikiamais privalumais.

– Ir aš esu už bendradarbiaujančią, darnią Europą, bet aš – už bendravimą tarp tautų, o ne apsimetinėjimą, kad tautų įvairovės išvis nėra.

– Galbūt aš klystu, nes nesu politikas ir neišmanau daugybės subtilybių, bet man atrodo, kad tas noras nuneigti tautines skirtybes sklinda ne iš Briuselio, o būtent iš Lietuvos „komjaunuolių“. Gal jie patys ir mano, kad šitaip elgdamiesi pataikauja Briuseliui, kaip sovietiniais laikais įsiteikinėjo Maskvai, bet nemanau, kad tai būtinas ar vienintelis įmanomas santykis. Manau, kad, jeigu lietuviai drąsiai ir ūkiškai imtųsi šeimininkauti savo šalyje, Briuselis pasirodytų ne kaip kokia kliūtis, o kaip labai palanki aplinkybė Lietuvai augti ir suklestėti. Kliūtis yra rėkaujančių „komjaunuolių“ pridengta vietinė korupcija, dėl kuriuos didelė dalis Briuselio paramos nuėjo šuniui ant uodegos – buvo „įsisavinta“ tiesiogine buitine prasme.

Aš esu įsitikinęs, kad didžiausias Lietuvos priešas yra vidinė išdavystė. Savi išdavikai – tie, kuriems asmeninis pilvas yra svarbiau nei tauta ir valstybė, nei žmonių gerovė apskritai. Iš tikrųjų jie patys jaučiasi nevisaverčiai, o kad nukreiptų dėmesį nuo savęs, pirštu rodo į Lietuvą, sakydami, kad Lietuva provinciali, neįgali, nevisavertė, mažytė, vadina ją Lietuvėle ir t.t.

Aš už tautų Europą. Ir kiek teko bendrauti, dauguma kitų ES valstybių piliečių yra už tautų Europą. Antai neseniai teko šiltai ir atvirai pasišnekėti su keliais Belgijos flamandais. Mūsų tautinės skirtybės mūsų ne nutolino, o priešingai – suartino. Beje, pajutau iš jų didelę pagarbą tautiškumui, patriotizmui ir slaptą panieką pasirengimui už ilgesnį eurą lįsti į užpakalį, prie kurio jie perdėm įpratę ir kuriuo bodisi. Ir Lietuva tuo jokia išimtis. Esu tikras, kad toks dalykas kaip pagarba apskritai įmanoma tik tarp skirtingų, tarp tokių, kurie žino, kas jie yra. Tiek žmonių, tiek tautų. Nes tik tas, kuris turi savigarbos, gali gerbti kitą.

Tarp mankurtų, nuolat išduodančių save ir jau praradusių sielas dėl sotesnio pilvo ir patogesnės buities, pagarba neįmanoma. Todėl manyti, kad tautų, religijų ir kultūrų skirtumai yra tarpusavio nesantaikų priežastis, yra klaida. Juk savo kailiu patyrėme, kaip sovietų suvienodinti, sulyginti (norisi pridurti – su žeme) žmonės nemirktelėję gali vienas kitą parduoti, engti, žudyti.

– O kaip mums derėtų tvarkytis su tais „komjaunuoliais“?

– Yra du būdai, kaip ir gydantis nuo bet kokios ligos: galima nukreipti visas jėgas prieš puolančias iš aplinkos bakterijas ar virusus, o galima stiprinti imunitetą, savo organizmo imuninę sistemą, kad aplinkoje nuolat besiveisiantys virusai neįstengtų taip lengvai mūsų susargdinti. Pirmasis būdas skubesnis ir daugiau trumpalaikis, o antrasis, nors lėtesnis, man atrodo daug svarbesnis. Tai mokymasis mąstyti savo galva, jausti savo širdimi ir tiesiog gyvaplaukiais skirti pelus nuo grūdų.

– Kaip manote, kas lėmė, kad J.Basanavičiaus laikais Lietuvos imuninė sistema veikė, ir ko trūksta mums, kad ji geriau veiktų dabar?

– J.Basanavičiaus laikų Lietuvoje dar daugmaž visuotinai buvo suvokiama tiesa, kad darbas – tai ne tik pragyvenimo šaltinis. Aš esu radęs sau tokią formulę: dirbti reikia už pinigus, bet ne dėl pinigų. Į darbą žmogų turi vesti širdis. Mėgstamą, mylimą darbą dirbdamas žmogus ilsisi ir šypsosi, ir dažiausiai padaro jį gerai. O tas, kuris tedirba dėl pinigų, tėra vergas, net ne visai žmogus. Darbas nėra tik ekonominė veikla. Darbas, kai į jį žmogus įdeda širdį, arba jame suranda širdį, virsta pirmiausia dvasine veikla.

Mes šią paprastą tiesą, deja, baigiame pamiršti.

Dar prisiminkime daugybę kartų praktiškai patikrintą dėsnį: žygyje niekas neserga. Nekalbu apie traumas, susižeidimus, o apie visokius peršalimus. Nes žygis įprasmina, suteikia pastangoms tikslą, kryptį ir šitaip sutelkia, mobilizuoja, įkvepia. Ir padaro atsparų ligoms.

Tad štai – Lietuvai, Lietuvos vidinei sveikatai šiandien labai trūksta žygio ir žygio taisyklių: našta žygyje, nori nenori, visiems padalijama daugmaž po lygiai. Ar matėte žygį, kuriame nešulius neštų tik dalis, o kiti eitų tušti ir dar niekintų nešančius? Tokia nelygybė žygį greitai sustabdo. Ir košė prie laužo – gal kam ir daugiau atsitiktinai teks arba liks pakartoti, bet į dubenėlius dedama po lygiai. Bent minimalus socialinis teisingumas žygyje yra visiškai būtinas, privalomas. O jeigu esi stipresnis ir gali daugiau už kitus, tai užsidėk sunkesnę kuprinę, paimk ką nors iš silpnesnio. Jei dorai padėsi, anksčiau ar vėliau jie patys prie katilo pasakys: „Įdėkite jam daugiau, jis daugiau nešė!“ Ir tai bus pelnyta tavo garbė!

Tautinio solidarumo visai be socialinio solidarumo pasiekti neįmanoma. O socialinis solidarumas neįmanomas be socialinio teisingumo, apskritai be teisingumo. Kitaip tai ne solidarumas, o apgavystė, kuri labai greitai subliūkšta kaip muilo burbulas.

– Šventa tiesa, tik kas ja Lietuvos visuomenę beišmokys kliautis, idant ji virstų mūsų tikrove?

– Niekas kitas, tik švietimas. O švietimas yra toks, kokia kultūra. Todėl pirmiausia būtų gerai iš „komjaunuolių“ atsiėmus kultūrą. Tiksliau, supratus, kad ji jiems niekada nepriklausė ir kad jie čia kaip tik mažiausiai įgalūs. Bet galiausiai kultūra yra tokia, koks žmonių dvasinis gyvenimas. Nes tautiškumo branduolys yra ne ekonomika, ne politika ir ne karyba, o kultūra ir dvasingumas. Ne išorinės jo formos, ne parodomasis religingumas, o tylus nuolatinis dvasinis darbas. Dvasios įtūžis pro sukąstus dantis, pamažėle išjudinantis traukinį. Kaip Jono Basanavičiaus. Kaip Sąjūdžio.

– Dar reikia pasirinkti teisingą kryptį?

– Teisinga kryptis tėra viena – stačiai aukštyn, į Didžiąją Šviesą. Linkstant bet kuria kryptimi į šalį tegalima nulinkti. O jei išsitiesi augti, tai tik aukštyn.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos įteikimo iškilmės 2016 m. lapkričio 23 d. (Alkas.lt, J. Vaiškūno video) : 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė
  2. D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?
  3. Lietuvos Prezidentei – Karolio Didžiojo apdovanojimas (video, tiesioginė transliacija)
  4. Lietuvos projektas pripažintas geriausiu Europos Sąjungoje (video)
  5. V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
  6. EP pirmininkas grasina panaudoti jėgą prieš šalis nepritariančias pabėgėlių kvotų įvedimui (video)
  7. Lenkijos prezidento patarėjas A. Zybertovičius: Bendros vertybės yra būtinos valstybės išlikimui
  8. G. Jakavonis. Kada turėsime trečią valstybės atkūrimo datą?
  9. K.Jeskelevičius. Europos Sąjungos pavilioti
  10. A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
  11. Sekmadienio sakmė. Vargšas ir besotis
  12. Vokietijoje skambės lietuviškos dainos
  13. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  14. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  15. D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Karolis says:
    6 metai ago

    Šlovė laureatui !

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    6 metai ago

    Šaunios ir teisingos mintys. Ačiū. Nėra nė kaip sukritikuoti, nei papildyti. Kviečiu pasiguglinti 2016-9-11 straipsnį “ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo” tam, kad suprasti kas buvo Seime ir kas dar liko. Taip griaunama Valstybė.

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    6 metai ago

    Citata: “ar velnias jus apsėdo”?

    Seniai juos tuo įtariu. 🙂

    Atsakyti
  4. LosAngeles says:
    6 metai ago

    Nu labai grazios mintys ir kilnus beigi teisingi palinkejimai. Ypac patiko palyginimas su zygiu… Sekmes

    Atsakyti
  5. Getas says:
    6 metai ago

    Sveikinu Laureatą Razauską, vertas J. Basanavičiaus premijos, nes jis mus veda panašiu būdu, atgimimo ir savigarbos keliu.

    Atsakyti
  6. Vilnietis says:
    6 metai ago

    Nusišneka žmogus. Vaidenasi kažkokie “išdavikai”…

    O gal tie išdavikai kaip tik tie, kurie stumia Lietuvą į privincialumą, skatina jaunimą emigruoti, balsuodami už įvairius populistus, tokius kaip dabartinė mūsų Seimo valdančioji dauguma?

    Tad gilesnės ES integracijos siekiame ir sieksime. Ir galit mus vadinti kaip norit. Tai ne jūs, o mes siekiame Lietuvos išlikimo bei jos klestėjimo.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 metai ago

      Užjaučiu Tavę žmogau. Net nežinau kaip Tamstai padėti. Aš irgi galvojau , kad šitų “populistų” neišrinks. Dar seniau galvojau, kad A. M. niekada neišrinks valstybės vadovu, už tai , kad trispalvę skuduru pavadino. Tačiau ”runkelynas” padarė savo. “Dzimakracija”. Pergyvenau tą laikotarpį ir nepasiutau. Tamstai irgi siūlau nesierzinti, saugok savo sveikatą . Pamatysi – Lietuva neprapuls. Pakentėk.
      Jei nepaslaptis, kokią daugumą Tamsta norėjai matyti Seime. Aš tai “buržuazinius nacionalistus”.

      Atsakyti
      • Vilnietis says:
        6 metai ago

        Aš tai Liberalų sąjūdį. Nežiūrint visų jų klystkelių, tai vienintelė pozityvi politinė jėga Lietuvoje. Nesu tikras, ar jų politika būtų pakankamai efektyvi mūsų išlikimui, bet jie yra vienintelė viltis. Paklauskit bet kurio jaunesnio amžiaus išsilavinusio žmogaus – jie tą patį patvirtins.

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          6 metai ago

          Suprantama, nes aukštosiose didžioji dalis dėstytojų-smegenų praplovėjų, išugdyti Sorošo fondo kurio pagrindinis šūkis – viskas po…., pelnas svarbiausia… Ir jie per savo jaunas ir durnas galvas tikisi, jog ir jiems kaip Masiuliui verslinykai neš pinigus konjako dėžutej, o jie tik ims ir ims…

          Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 metai ago

      ‘..O gal tie išdavikai kaip tik tie, kurie stumia Lietuvą į privincialumą, skatina jaunimą emigruoti, balsuodami už įvairius populistus, tokius kaip dabartinė mūsų Seimo valdančioji dauguma?..’

      Hm… Sakote populistai… O kaip pavadinti veikejus, kurie del emigracijos mastu apkaltijna dar nespejusius pradeti dirbti isrinktuosius, kai tuo tarpu siemet prognozuojama jau milijoninis paliks Tevyne (tai cia per kiek laiko jie visi isleke? per sitas dvi savaites kol isrinktieji populistai valdzioje?). Turbut tai tilps i savoka (labai jau talpia paskutiniu metu) ‘zodzio laisve’.

      Atsakyti
  7. Klodas says:
    6 metai ago

    Dėl ąžuolo simbolinės prasmės, tiesiog apeiginė poetiška iškalba: „Išsaugoki, Praamžiau, ąžuolą, / Išsaugok pilnatį ir žmogų, / kuris galės išgirsti ir suprasti, / ką mums bylos iš ąžuolo pašokusi liepsna, / ką mums ištars ugnim pavirtęs ąžuolas – “.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Pienininkams siūloma trumpalaikė pagalba

2023 03 15
Akcija „Saugom mišką“ | aad.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija | JP.lt nuotr.

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

by Ditė Česėkaitė
2023 03 26
0
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.

Vilniaus savivaldybė artėjantį želdinimo sezoną planuoja pasodinti apie 4 tūkst. medžių ir 40 tūkst. krūmų. Dar dešimtis tūkstančių medžių miestui...

Skaityti toliau

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 24
2
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečią kartą per dvi dienas lankėsi itin nuo karo nukentėjusiose šalies teritorijose. Nuvykęs į pietinį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Rasa Vaitkevičiutė | asmeninio albumo nuotr.

„Atspindžiai“: Rasa Vaitkevičiūtė-Ivanauskienė – gyvenimas teatrui (audio)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai