Trečiadienis, 26 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis

Andrius Bitaitis, www.alkas.lt
2017-04-07 21:04:10
108
PERŽIŪROS
0
Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis
Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt
Simkala.lt nuotr.

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“  

(Eiliuotoji Livonijos kronika)  (Livländische Reimchronik)

Kovo 25 d. Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta Paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti.Pranešimus skaitė lituanistas Vidas Garliauskas, doc. dr. Gintautas Zabiela bei istorikas Tomas Baranauskas.

Renginio metu pristatyti 730 m. Garuozos mūšio sukakčiai skirtas atminimo medalis, Latvijoje specialiu užsakymu išleistas riboto tiražo pašto ženklas, skirtas mūšyje žuvusiam nežinomam žiemgalių karvedžiui, Artūro Slapšio tapybos darbai Garuozos mūšio tematika, specialūs pašto vokai, lankstinukas bei atvirlaiškiai.

SONY DSC
Garuozos šilo mūšiui atminti lankstinukai. Žiemgala | simkala.lt nuotr.

O balandžio 1-2 d. atkuriamosios istorijos atstovai iš Joniškio ir Latvijos, sukaktį paminėjo atminties žygiu „Iš piliakalnio į piliakalnį“.  

Paskutinis sukilimas

1279 m. prasidėjęs Nameisio vadovaujamas žiemgalių sukilimas, pasibaigęs 1281 m. sudarytomis paliaubomis, kovas tarp žiemgalių ir Livonijos ordino atnaujino 1285 m., kuomet magistras Vilekinas vėl pradėjo pulti Žiemgalą ir prie Tervetės pilies pasistatė Heiligenbergo pilį. Prasidėjo paskutinis, lemiamas, žiemgalių laisvės kovų etapas.

1287 m. kovo pradžioje, Vokiečių ordino Livonijos krašto maršalą pasiekusi žinia apie žiemgalių organizuojamą karinę kampaniją į pačią Livonijos širdį, miesto gynybai sutelkė puspenkto šimto gynėjų. Ordino broliai, pasitelkę miestiečius, latgalius, lyvius, būrį piligrimų, siekdami atremti antpuolį, žygeivius nusprendžia pasitikti Rygos priemiestyje. Apie žiemgalių surengtą žygį į Rygą, plačiausiai nupasakoja vienas svarbiausių mums istorinių šaltinių – „Eiliuotoji Livonijos kronika“ (Livländische Reimchronik).

Žiemgaliai, surengę antpuolį naktį, priešingai nei tikėjosi livoniečiai, netikėtai įsiveržia į Rygos arklides, kur nakvojo miesto gynėjai ir išblaškę jų būrį, arklides sudegina. Pačio miesto užimti nepavyksta, o vos prašvitus, antpuolis nutraukiamas. Pasukę dešiniuoju Dauguvos krantu, žiemgalių kariuomenė apgula Ikškilę. Pilies paimti neįstengę, prisiplėšę daug grobio ir palikdami miestą skendintį liepsnose, pasuka namų link.

Ziemgala.pasto zenklai_simkala.lt
Žiemgala. Pašto ženklai | simkala.lt nuotr.

Kova tankiame miške

Livonijos krašto magistras Vilhelmas fon Nindorfas, arba tiesiog Vilekinas, svečiuose turėjęs garbingų Vokiečių ordino naujai paskirtų riterių, išklausęs pasiuntinio naujienas ir paskubomis sukomplektavęs kariuomenę, atsakomuoju žygiu nusprendžia pademonstruoti savo gebėjimus kovos lauke. Ikškilėje apžiūrėję priešininkų piktadarystes, tris dienas braunasi nesvetingo krašto gilumon, įkandin žiemgalių kariuomenei. Auštant, 1287 m. kovo 26 d., miške prie nedidelio upelio, žiemgaliai sumuša Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę. Mūšyje žūsta pats magistras Vilekinas, 33 ordino broliai, gausybė kitų aukštų ordino pareigūnų bei nežinomas „vietos liaudies“ skaičius, kuriems nepavyko pasprukti iš mūšio lauko apsupties. Vienas ordino brolis išsigelbėjo, 16 sužeistų pateko į nelaisvę, kurių keturiems iš jų pavyko išgyventi. Įvykių aprašymo pabaigoje, žuvusiųjų ordino brolių skaičius padidinamas iki 35. Čia, matyt, Eiliuotosios Livonijos kronikos autorius priskaičiuoja du ordino brolius, kuriems iškart po mūšio buvo įvykdyta egzekucija. Anot metraštininko, daug netekčių čia patyrė abejos šalys. Žiemgalių pergalės džiaugsmą apkartino istoriniuose šaltiniuose neįvardinto karvedžio žūtis.

SONY DSC
Simkala.lt nuotr.

Rašytiniai šaltiniai

Žinią apie Livonijos ordino pralaimėjimą ir magistro Vilekino žūtį, be minėtos Eiliuotosios Livonijos kronikos, fiksuoja dar keletas rašytinių šaltinių – „Sembos kanauninko metraštis“ (Liber ecclesiae Sambiensis), „Diunamundės analai“ (Annales Dunamundenses) Hermano Vartbergės „Livonijos kronika (Chronicon Livoniae), „Jaunesnioji didžiųjų magistrų kronika“ (Kleine Meisterchronik/Die jüngere Hochmeisterchronik), Johano Renerio „Livonijos istorijos“ (Liflendischer Historien). Vėliau, remdamiesi minėtais rankraščiais, įvykių aprašymą savo veikaluose atkartoja spausdintų kronikų autoriai.

Ziemgala.odei_simkala.lt
Žiemgala. | simkala.lt nuotr.

Istorinė atmintis

Tiksli 1287 m. kovo 26 d. mūšio vieta iki šiol nėra žinoma. Vienintelis rašytinis šaltinis, nurodantis vietovę „ ad locum Grose“, yra Hermano Vartbergės Livonijos kronika. Pagal labiausiai nusistovėjusią tyrinėtojų hipotezę, mūšio laukas lokalizuojamas šiandienos Jelgavos rajone, Latvijoje, kur teka upelis ir yra kaimas pavadinimu Garoza.

Pats Garuozos (Grosės) mūšis mažai pažįstamas Lietuvos istoriografijoje, kaip ir pati Senosios Žiemgalos istorija apskritai.

 2017-ieji, tai šių istorinių įvykių 730 metų sukakties liudininkai. Ir nors žiemgalių pasipriešinimas po ilgų kovų palaužtas dar 1290 m., jie buvo paskutiniai iš pavergtųjų baltų, sudėję aukomis savo tapatybę Lietuvos ir Latvijos valstybių istorijoje, palikdami tik gęstančią atmintį apie paskutiniuosius sukilėlius.  

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Joniškiečiai kviečia į renginius, skirtus paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui paminėti
  2. Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti
  3. Atidaroma nauja paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“
  4. R.Dediala. Šis bei tas apie 1287 metų Garuozos mūšį
  5. Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas
  6. Bus paminėtas Vilniaus išvadavimas iš Rusijos imperijos
  7. Europos Parlamente paminėtas Baltijos šalių kelio į laisvę dvidešimtmetis
  8. Baltijos kelias paminėtas ir Londone (video, nuotraukos)
  9. Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  10. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  11. Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui
  12. „Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis
  13. Rengiamas automobilių žygis „Baltijos keliui – ketvirtis amžiaus“
  14. „Baltų kelias“ apima visą Lietuvą
  15. Pristatoma paroda skirta trijų Baltijos valstybių Nepriklausomybės kovų 25-mečiui pažymėti

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė
Istorija

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
Istorija

Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

2026 08 26
Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai
Lietuvoje

Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

2026 08 26
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25
Elektros gedimų šalinimas | ignitis.lt nuotr.
Lietuvoje

ESO ir „Litgrid“ vienija pajėgas atstatant elektros tiekimą

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 08 25
Darbai
Lietuvoje

Prie Botanikos sodo Klaipėdoje pradedamas pėsčiųjų ir dviračių tako tiltelio remontas

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas iš naujo svarstys Prezidento vetuotas Švietimo įstatymo pataisas 

2026 08 25
BPC, pagalbos skambutis
Gamta ir žmogus

BPC per savaitgalį sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių

2026 08 25
Elektros generatorius
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip saugiai naudoti generatorių

2026 08 25
Avarija
Lietuvoje

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo nauji pavojai

2026 08 25
Širšės
Gamta ir ekologija

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai
  • Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
  • Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai
  • ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

Kiti Straipsniai

Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Mes Lietuvos vaikai

Ar Lietuvos vaikams leidžiama klysti? Gyventojų tyrimo pristatymas

2026 08 25
Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

2026 08 21
Lietuva ir vėl pasaulio geografijos čempionė

Įspūdingi mūsų mokinių pasiekimai Stambule – Lietuva ir vėl pasaulio geografijos čempionė

2026 08 21
Pasienis su Baltarusija

VSAT pareigūnams įteiktos padėkos už pagalbą saugant Latvijos sieną

2026 08 13
Iškilmingas sąskrydžio atidarymas

J. Jakaitis. Ikškilėse XVII-sis sąskrydis – Lietuvos ir Baltijos tautų istorinės atminties ir solidarumo ženklas

2026 08 12
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (II)

2026 08 08
Alvydas Medalinskas

A. Medalinskas. Ar Putinas lauks, kol NATO pasirengs?

2026 08 08
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB. (I)

2026 08 07
Pašto ženklas „Nidos dailininkų kolonija“

Pirmasis bendras Lietuvos ir Vokietijos pašto ženklas įamžina Nidos dailininkų koloniją

2026 08 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus
  • >mikabaliui apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas – tiesus kelias į onkologines ligas

Antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas – tiesus kelias į onkologines ligas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai