Akademinė bendruomenė kyla į kovą už iš studijų krypčių sąrašo nepagristai išbrauktą etnologiją (5)

Etninė kultūra | Musumokykla.lt nuotr.

Etninė kultūra | Musumokykla.lt nuotr.

Kovo 15 d. Lietuvos etnologų bendruomenė sunerimusi dėl etnologijos mokslo ateities išplatino kreipimąsi į aukščiausią Lietuvos valdžią bei Lietuvos mokslo tarybą reikalaudama į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą sugrąžinti nepagrįstai išbrauktas etnologijos studijas. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga šiuo klausimu internete paskelbė viešą peticiją, kurią kviečia pasirašyti visus etninės kultūros ateičiai neabejingus žmones.

Etnologai atkreipia dėmesį į tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai tvirtindami naują studijų krypčių sąrašą, nederindami su mokslininkų bendriuomene, nepagristai iš jo išbraukė etnologijos studijų kryptį. Tuo tarpu mokslo klasifikatoriuje etnologijos mokslo kryptis vis dar išlieka, etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai.

Pasak etnologų, šios srities mokslininkai ir dėstytojai apie šį poelgį sužinojo tik tuomet, kai aukštųjų mokyklų vadovybės prakalbo apie etnologijos programų pavadinimų keitimą ar net panaikinimą.

Būtent tai ir paskatino visos Lietuvos etnologus susiburti ir parengti viešą kreipimąsi į Prezidentę, Seimą, Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją bei Lietuvos mokslo tarybą reikalaujant grąžinti į studijų krypčių sąrašą etnologiją.  Po šiuo kreipimusi pasirašė daugiau nei 160 šioje srityje dirbančių žmonių. Dauguma jų mokslo daktarai, docentai, profesoriai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto ir kitų įstaigų bei organizacijų.

„Etnologijos išbraukimas iš studijų krypčių nemaloniai primena sovietinius metus, kai etnologijai nebuvo vietos daugelyje aukštųjų mokyklų, nes kultūros paveldo tyrimai nebuvo vertinami. Be to, atsisakiusi etnologijos studijų, Lietuva pažeidžia savo pačios ratifikuotą UNESCO nematerialaus paveldo konvenciją“, – teigia etnologai.

Kreipimąsi pasirašę etnologai prašo, kad Etnologijos studijų kryptis būtų pripažinta atskira studijų kryptimi, susidedančią iš etnologijos ir folkloristikos kaip ir buvo įtvirtinta 2010 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Siūloma, kad Etnologijos pirmosios pakopos studijų programoms būtų skiriamas tikslinis valstybės finansavimas ir nebūtų nurodomas privalomas minimalus studentų skaičius. 

„Skatindamos kultūrinės tapatybės savivoką, etnologijos studijos padeda ugdyti atsakomybę už savo kraštą bei giluminį laisvės, demokratijos, bendruomeniškumo, pilietiškumo suvokimą, stiprinantį mūsų XXI amžiaus modernios valstybės pagrindus“, – teigia etnologai.

Lietuvai 1990 metais atkūrus nepriklausomybę, etnologijos studijos buvo intensyviai plėtotos Vytauto Didžiojo ir dalyje kitų Lietuvos universitetų. Netrukus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis paskelbė, kad „valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“. Apie valstybės rūpestį etnine kultūra liudija ir „Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir pagrindų įstatymas“ (1997), bei „Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ (1999).

***

Kreipimąsi skaitykite ČIA.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *