Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

G.Šmitienė. Folkloristika, etnologija, antropologija, arba Lietuva, Lisabona, Lietuva

www.alkas.lt
2011 06 10 08:00
4

Giedrė Šmitienė, www.satenai.lt

Ramunių lauke ties Ramygala | B.Buračo nuotr. 1921-1939. Lietuvos vaizdo ir garso archyvas. RP-16704.Dažnai susidaro įspūdis, kad folkloristika ir etnologija Lietuvoje išgyvena savotišką krizę. Galbūt galima formuluoti ir švelniau. Tačiau abejingumas ir skepsis folkloro ir etninės kultūros atžvilgiu yra juntamas. Iš karto turiu patikslinti, kad kalbu ne apie laidos „Duokim garo!“ reitingus, bet apie akademinę terpę, jos stereotipus, kurie formuoja ir viešąją nuomonę. Ir neatsitiktinai etninė kultūra kuo toliau, tuo aiškiau įgyja papildomo dalyko statusą mūsų ugdymo programose. Tai rodo bendrą akademinės terpės pasyvumą šiuo klausimu.

Tad kiek folkloristika ir etnologija integruojasi į kultūrinių socialinių tyrimų lauką, kaip yra priimamos? Procesas kaip visada dvipusis, priklausantis nuo pačių įvardintų disciplinų – kaip jos į bendrą lauką ateina, ką įneša – ir nuo kitų lauko dalyvių lūkesčių ir atvirumo. Keisčiausia tai, kad šiandien Lietuvoje net kultūros ir literatūros tyrinėtojams folkloras nėra senajai literatūrai paralelus reiškinys, kaip vieno laiko sakytinė ir rašytinė tradicijos. Jis suvokiamas atskirai net ir nuo XIX a. pabaigos literatūros, kurios ne vienas autorius išaugo iš folkloro, iš gyvos šnekamosios liaudies kalbos. Akivaizdus dvejopas minėtų folkloro ir literatūros disciplinų uždarumas, pasireiškiantis ir kitos ignoravimu, ir savęs neviešinimu.

Dabartinį nuosmukį neišvengiamai lemia ir prieš tai buvęs pakilimas. Sovietmečiu etninė kultūra buvo vienas tapatybės saugojimo būdų. Ramuvos sambūris yra geriausiai žinomas iš kur kas platesnio folklorizmo judėjimo, kurio dalyviai rekonstravo senąsias šventes, rinko liaudies dainas ir šokius, jų mokėsi. Tautinei savimonei ši veikla buvo išties reikšminga. Ne vienam to laiko Vilniaus universiteto humanitarinių specialybių studentui tautosaka buvo vienas įdomiausių kursų ir, matyt, ne vien dėl šį kursą skaičiusio Donato Saukos įtaigumo. Anuomet gyvai justas folkloristikos ir etnologijos performatyvumas: šios disciplinos aktyviai integravosi į išsilavinimo ir gyvenamojo pasaulio suvokimo visumą. Jos buvo formuojančios.

Tačiau, kaip ir kiekvienu laikotarpiu, sovietmečiu buvo sureikšminta tam tikra folkloro dalis: iš prigimtinės kultūros masyvo atsirinkti tie elementai, kurių itin trūko gynybinei to laiko kultūrai. Ieškota pačių seniausių klodų, pagoniškų laikų reliktų, kaip svetima nuošaly palikta kaimo „adaptuota“, per keletą šimtmečių spėjusi pritapti ir įsibūti krikščioniška kultūra, ir ne tik ji. Svarbu suvokti, kad nekvestionuojamas bendras folkloro ir etnologijos suvokimas ir šiandien priklauso tam laikui. Ir iš dalies dažnam neįdomus, nes šiandienos interesai ir poreikiai yra visiškai kiti nei sovietmečiu.

Atsivėrus sienoms buvo greitai suprasta, kad Vakarų etnologai tiria naujus šiuolaikiškus reiškinius. Kodėl? Tikriausiai dėl to, kad nieko seno neturi, – tokia buvo pirmoji Vakarų etnologijos interpretacija Lietuvoje. Mūsų folkloristikos atnaujinimu tektų laikyti pradėtus interneto erdvės tyrimus – tinklalapiuose renkamus tostus, anekdotus etc., bet toks rinkimas menkai atskleidžia jų gyvą funkcionavimą, folkloras ir toliau suvokiamas grynai filologiškai – kaip tekstas. Institucijų organizuojamose ekspedicijose liautasi ieškoti senų užsikonservavusių dalykų ir užrašinėta „viskas, ką žmogus sako“. Vis dar važiuojama į kaimą, bet suvokiama, kad didžiąją dalį tokių dalykų galima užrašyti ir mieste. Ganėtinai spontaniškai atsiradę medžiagos rinkimo pokyčiai neduoda kokybinių impulsų patiems tyrimams.

Kalbant apie Vakarų mokslo tendencijas pasakytina, kad folkloristika ir etnologija didžia dalimi įsiliejo į kultūrinę ir socialinę antropologiją. O tai rodytų, kad folkloras ir etninė kultūra nėra suvokiami kaip sau pakankami, uždari objektai, bet kaip dinamiška galimybė atskleisti tam tikro laiko žmogaus kultūrą, gyvenimo būdą, pasaulio jutimą ir suvokimą. Etninė kultūra matoma kaip sauganti savyje specifinę kūrybiškumo sampratą, specifinį kūną. Taigi Lietuvos folkloristikos ir etnologijos tyrimai man sukelia daugybės nepanaudotų galimybių nuojautą.

Šių metų pavasarį Lisabonoje vykęs Tarptautinės etnologijos ir folkloristikos draugijos (SIEF) X kongresas – puiki proga pasitikrinti savo nuojautas ir suvokti šių mokslų raidos galimybes. Šiaip ar taip, tai pagrindinis Europoje organizuojamas folkloristikos ir etnologijos renginys, kuriame gausiai atstovaujami visi žemynai.

Taigi SIEF kongresas Lisabonoje – pačiame Europos pakraštyje, galvojau į jį skrisdama. Tačiau, nuskridusi į šį tarp fotografų garsėjantį nepaprastos šviesos miestą, greitai supratau, kad pakraščiu jis gali atrodyti nebent iš kito tolimo pakraščio žiūrint. Čia pakliuvęs suvoki, kad tai vieta, kuriai atsiveria vandenynas, čia formuojasi atradimų aistra. Portugalija yra šalis, kuri ir sostinę galėjo perkelti į kitą žemyną; kitados saugodamasi Prancūzijos revoliucijos idėjų tą ir buvo padariusi. Šiai šaliai puikiai pažįstama Pietų Amerika ir Afrika, ir jos mokslo tyrimuose šios istorijos duotos galimybės yra akivaizdžios. Dar svarbu pasakyti, kad Portugalija garsėja šiuolaikiniu menu, o tai rodo dabarties kultūros gyvybingumą. Tiek apie kongreso organizatorių potenciją ir mentalitetą.

Pats kongresas išsiskyrė programos perteklingumu. Vienu metu jame vyko apie 30 renginių, kiekvieną kartą pasirinkdama vieną galimybę prarasdavau 29. Tad išsivežtas įspūdis galbūt galėjo būti visiškai kitoks? Tiesa, 8 plenarines paskaitas buvo galima išklausyti visas.

Antrai dienai įpusėjus suvokiau, kad nė karto negirdėjau žodžio etnologija (išskyrus tuos kelis atvejus, kai kas nors ištardavo nesutrumpintą draugijos pavadinimą) ir nekalbėjau nė su vienu žmogumi, kuris prisistatytų kaip etnologas, išskyrus Arūną Vaicekauską, kuris kongrese atstovavo Vytauto Didžiojo universitetui. Tiesa, trečią dieną sutikau danę, išties įdomią tyrinėtoją iš Orhuso universiteto Etnologijos katedros. Pagaliau, – pagalvojau. Tačiau jos nuodugnių tyrimų tema – kaip jaučia namus į svetimas šalis investavę ir pusę savo laiko jų viešbučiuose praleidžiantys verslininkai. Teko suvokti, kad tiesiog susidūriau su užsikonservavusiu katedros pavadinimu. Taigi pirmoji tendencija, nors ją lyg ir žinojau, stebino savo mastais: etnologijos ir folkloristikos kongrese šias disciplinas, kaip mes jas suprantame, ir su didinamuoju stiklu buvo sunku rasti.

Kiti kolegos, norėdami suvokti, ar žmogus kongrese dalyvauja neatsitiktinai, klausdavo ne apie ryšius su etnologija, bet apie ryšius su antropologija. Beje, ir pati draugija šiemet tapo Pasaulio antropologijos asociacijų tarybos (WCAA) nare. Pristatant organizacijos veiklą, buvo pasakojama apie jos istorijoje svarbų entuziastingą tyrinėtoją portugalą Jorgę Diasą, kuris šeštajame dešimtmetyje siekdamas atgaivinti etnologiją ragino sukti antropologijos kryptimi. Kaip tik tuo pačiu metu buvo keičiamas draugijos pavadinimas. Galbūt sąmoningai žodžiai etnologija ir folkloristika išliko pavadinime, nes posūkis į antropologiją nėra visiškas sutapimas su antropologija, kuri išsišakoja į skirtingiausias šakas – nuo medicininės iki egzistencinės.

Kitas klausimas – tematika. Negaliu nesižavėti renginio tema – „Žmonės kuria vietas kaip pasaulio jutimo būdus“. Kongreso mokslinis komitetas aiškiai atsisakė kantiškosios vietos kaip talpyklos sampratos, teigdamas, kad savo veiksmais, intencijomis sukuriame vietas. Sukuriame vietas pagal pasaulio jutimo galimybes, ir kartu sukurtos vietos lemia mūsų galimybes.

Dar namie ruošdamasi kongresui, susipažindama su darbo grupių temomis ir jų aprašymais, stebėjausi kongreso tematikos interpretavimo platumu ir džiaugiausi aktualumu, šiuolaikinėmis metodologijomis ir filosofiškumu, kuris man rodo problematikos suvokimo lygį.

Tačiau, kongresui prasidėjus, ėmė suktis galva – aplink buvo viskas, kas tik šiandien aktualu: klimato atšilimas, migracija, mokyklų bei darželių erdvė ir jos poveikis… Nemažai tyrinėtojų dalyvavo kongrese dėl darbo grupės temos ir tai, kad grupė priklauso etnologų ir folkloristų kongresui, jų visiškai netrikdė. Nematant jokių etnologijos ir folkloristikos apibrėžčių, netgi kilo klausimas, ar šios disciplinos apskritai egzistuoja, gal jos seniai yra įsiliejusios į kitas.

Čia turiu išskirti dvi kongreso ypatybes. Pirmoji – jo problematika yra aktuali, nepaneigiamai šiuolaikiška. Antrąją ypatybę būtų galima formuluoti įvairiai: gal tiksliausia būtų sakyti, kad problematika yra subendrėjusi, t. y. neturinti etninės koloristikos nei diachroninės gelmės. Sakysite, tai globalizacijos padarinys. Išties koks skirtumas – danų ar anglų verslininkas įsteigia fabriką Lietuvoje ar Vietname, Danijos mokslininkės tiriamam paliktų namų pojūčiui veikiausiai tokios detalės neturės didesnės įtakos. Tačiau globalizacija gali būti tik priedanga, slepianti strategijos paviršutiniškumą. Neišvengiamas žmogaus kūniškumas neleidžia dingti lokalumo klausimui net ir globalizacijos sąlygomis. Etnologijos, antropologijos mokslai tą galėtų ir privalėtų aiškinti ir pagrįsti.

Kongreso metu vis labiau aiškėjo, kad kultūros antropologija išties gali kelti bet kurį klausimą, net ir klimato kaitos. Tačiau jos prieiga yra specifinė. Sakykime, globalizacijos procesus tirianti sociologė, Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen konferencijoje kalbėjo apie didžiųjų valstybių ar jų korporacijų tebevykdomą iš esmės kolonializmo politiką, kai neturtingose šalyse superkama ar išnuomojama žemė, nuvarant nuo jos vietos gyventojus ir dar susirenkant šioms šalims skiriamą paramą. Į politinius sprendimus antropologija gali pasižiūrėti iš žmogaus perspektyvos, tirdama jų sukeliamą efektą – kaip tokia politika keičia žmonių gyvenimo būdą, tarpusavio santykius, jutimus ir galimybes. Ir Lietuvoje būtų verta tirti, kaip kaimo žmogaus santykį su žeme ir darbu, jo įgūdžius ir išmanymą keičia ES išmokos ir parama. Ir tai išties būtų etninės kultūros transformacijų tyrimas.

Europos etnologijos ir folkloristikos kongresas padėjo susigaudyti ar labiau sutrikdė? Pirmiausia jis puikiai parodė, kaip tavo pozicija priklauso nuo kitų, kaip lyg ir tavo nuomonę iš esmės lemia aplinka. Lietuvoje man nuolat skausmingai trūksta problematikos aktualumo, o Lisabonoje trūko laiko gelmės, diachroninio matmens kaip reiškinio ir problematikos komplikuotumo suvokimo, neleidžiančio nuslysti paviršiumi. Tai, ką kalbėjau per kongreso diskusijas, dažniausiai buvo priešinga tam, ką tokiuose renginiuose kalbu Lietuvoje.

Grįžus į Lietuvą, šurmuliui nurimus, vis labiau aiškėjo kongrese patvirtinta svarbi galimybė – nepaviršutiniška ir ne pačiu lengviausiu būdu pasiekiama. Tai kelias, kuris sujungia retrospektyvų žvilgsnį, uždarą praeities tyrimą su dabartimi, kuris turi ir sinchroninį, ir diachroninį matmenį.

Vienas svarbesnių kongrese pažintų žmonių buvo archeologas, Porto universiteto Menų fakulteto profesorius Vítoras Oliveira Jorge. Dėl pagavumo ir kritinės refleksijos jis buvo laukiamas ne vienoje darbo grupėje. Miniu jį todėl, kad jis labiausia iš visų šia kryptimi kalbėjusių tyrėjų mąstė metodologiškai, rodydamas ir pagrįsdamas tokio kelio galimybes ir perspektyvumą. Būdamas archeologas, Jorge kalbėjo, kaip materialinės kultūros materialumą dekonstruoja tai, kad mes jį patiriame. Tapdamas liečiamas, matomas, girdimas, materialumas transformuojasi į jutimiškumą. Tuo metu susijungia du laikai: buvęs ir esamas. Dabar patirdami archeologijos radinį, etnografijos eksponatą ar folkloro tekstą, galime suvokti jį kaip kitų žmonių daiktą, vedantį mus į jų gyvenamąjį pasaulį. Per skirtis ir tapatumus suvokdami kitų pasaulį, išties suvokiame ir kuriame savąjį. Toks tyrimas reikalauja ir praeities, ir dabarties išmanymo – dvigubos kompetencijos ir dvigubų sąnaudų, tačiau žada ir dvigubus rezultatus. Šiuo keliu, regis, ir lietuvių folkloristika, etnologija, antropologija galėtų ateiti į bendrą sociokultūrinių tyrimų lauką.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Arvydas says:
    10 m. ago

    Patiko keli paskutiniai sakiniai.Tik tradicijos dėka, kuriame savajį aš, užpildome laiką “ssva tapatybe “. Ar nevertėtų rekonstruoti senojo tikėjo, / religijos / su dabarties išmanymu ? Paminėjote archelogiją, kaip materialus pasaulis virsta jutiminiu, tampa nematerialu.

    Atsakyti
  2. Genta says:
    10 m. ago

    Seniai aišku, kad dabartiniai etno darbininkai LT yra mizerijos PRIEŠ TAI, KAS VYKSTA, kaip dinozaurai susikremavę savo laike.

    Atsakyti
  3. RMG says:
    10 m. ago

    Manyčiau, G. Šmitienė įdomiai atpasakojo šiuolaikinę pasaulio etnologijos ir folkloristikos situaciją, pridėjo ir savo poziciją. Komentatorius Arvydas pastebėjo, kad “ar nevertėtų rekonstruoti senojo tikėjimo /religijos/su dabarties išmanymu?”. Taip, tai būtų įdomus antrasis tokios rekonstrukcijos etapas, pereinant prie trečiojo – dabarties krikščioniškojo tikėjimo rekonstrukcijos etapo iš senojo tikėjimo gelmių. Religija yra papročių, tradicijų, folkloro antstatas, visuomenės auklėjimo būdas. Taigi, norint rekonstruoti religiją, derėtų rekonstruoti pirminį jos etapą, pagimdžiusį pačią religiją, t. y. etninius papročius, tradicijas, folklorą. Apimant visus tris etapus, išties būtų kapitali jungtis, einant nuo senovės etnokultūros, folkloristikos, iki šių dienų krikščionybės. Arūnai, ar galėtumėte šito imtis? Gal net kolektyvo tokiam darbui reikėtų, apjungiant praeities ir dabarties etnokultūros specialistus, baltų religinės bendruomenės ir krikščioniškos bendruomenės pajėgas. G. Šmitienei ačiū už gražiai pateiktą medžiagą.

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    “Ieškota pačių seniausių klodų, pagoniškų laikų reliktų, kaip svetima nuošaly palikta kaimo „adaptuota“, per keletą šimtmečių spėjusi pritapti ir įsibūti krikščioniška kultūra, ir ne tik ji…”

    Taigi – bet koks okupantas (žydkrikšokupantas) laikui bėgant “įsibūna” su klūpalų kultūra. Tas tiesa.
    Belieka šiai dienai klausimas, ką su tuo “įsibuvusiu” okupantu daryti – ar protėvystėje prakeiktą klastingą parazitžydkrikščionynystę savisavasčiai pražūtingai prisijungti?

    Dabar žydkrikščionynystė nebeturi galių “bedievius”(t.y.daugiadievius) okupavus naikinti, tačiau pasiūlymais jungtis – siekiamybė ta pati.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

2021 02 07
Medžio meistro Viktoro Raibužio mokinys Edgaras Budrys | EKGT nuotr.

EKGT siūlo į Lietuvos profesijų klasifikatorių įtraukti daugiau etninės kultūros srities profesijų

2021 02 01
J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

2021 01 11
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

2020 12 30
Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius | Laidos stop kadras

„Saulė sodą sodino…“ apie Lietuvos kraštovaizdį tapyboje (video)

2020 12 26
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Etninės kulturos globos taryba siūlo iš esmės spręsti Kultūros rėmimo fondo lėšų skirstymo klausimą

2020 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1242; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 961; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 617; komentarų: 11
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 487; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
11
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
0
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

Etninės kultūros globos taryba kasmet parengia Lietuvos etnorenginių gidą, kuriame pristatomi įspūdingiausi etnokultūriniai renginiai – turintys giliausius papročius, sukeliantys giliausius...

Skaityti toliau

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 22
2
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2020 m. gruodžio mėn. pasirodė dviejų autorių – prof. Jūratės Jankauskienės ir Virginijos Ruškienės – knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis

Kaip vasarą išvengti per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai