L. Milčius. Nelik be atminties (7)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.

Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį.

Savo tautoj, savo kalboj ir savo žemėj
Jaust grožį ir gardžiausios duonos skonį,
Tik pasidžiaugt, kad čia tėvai gyveno
Ir guldė mus dažnai į meilės lopšį.

Juk galime daug kuo pasaulį stebint:
Šviesiais veidais, kai buvom Baltijos kely,
Širdžių drąsa prie Laisvės bokšto šąlant
Sausio 13-tosios, išbandymo nakty.

Galbūt ir ne visi. Gal buvo kas tylėjo,
Kai kėlėme į Dangų žodį Lietuva.
Kada taip atvirai ją nuoširdžiai mylėjom,
Aukodami save, kad būtų tik laisva.

Ar galime pamiršti, leisti purvui lietis:
– Išmeskim praeitį, tą šiukšlę atminties,
Jau laikas persiverst į ateities pilietį
Be tautiškų bacilų, bevertės savasties!

Žiūrėk,
kai kas ir patikės nuodingais šūkiais,
Ir prisidengt bandys europiniu pasu.
Nesuks galvos tėvynei net išnykus,
Argi mankurtui buvo kas namuos  svarbu?

O man svarbu. Ir tau svarbu, tikiu,
Atmintyje Tautos  gyvybė slypi.
Gyvybė, tekanti kartų krauju,
Tiktai išdrįskim šmėklas išvaikyti.

2017-01-07, Raudondvaris

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Kategorijos: Grožinė kūryba, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *