Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L. Milčius. Ar vis dar saugome pagrindines savo tautos vertybes?

Leonas Milčius, www.alkas.lt
2013 11 11 01:56
17
L. Milčius. Ar vis dar saugome pagrindines savo tautos vertybes?
Signataras Leonas Milčius | V.Valuckienės nuotr.
Signataras Leonas Milčius | V.Valuckienės nuotr.

Lyg ir nepamirštame dar paminėti valstybinių švenčių, istorinių datų, jubiliejų. Šie metai gražūs Sąjūdžio 25-ečio renginiais, po poros metų švęsime ir mūsų atkurtos Nepriklausomos valstybės 25-etį, o dar po kiek laiko ir Vasario 16-osios akto šimtmetį. Džiugu, kad šios datos ryškiomis šviesomis pasklinda per visą Lietuvą, į jos kaimus, mažesnius miesteliu. Štai ir Raudondvaryje lapkričio 13-ąją paminėsime 25-erių metų sukaktį, kai pirmą kartą Kauno rajone virš Raudondvario pilies buvo iškelta mūsų trispalvė vėliava.

Taip, visur tada buvome šaukiami laisvės, nepriklausomybės troškulio. Jėgų atgimti keltis ir eiti davė ilgus metus puoselėtos ir gyvybingomis likusios tautinės ir dorovinės vertybės, tokios, kaip nuoširdi meilė ir pagarba lietuvių kalbai, kultūrai, tradicijoms. Meilė istoriniams valstybiniams simboliams: vėliavai, himnui, vyčiui, tautiškai giesmei. Pati gražiausia meilė savo kraštui, jos žemei, gamtai, netgi savo tėviškei, kaimui ar miestui. Ne ginklai, ne svetimųjų kariuomenė ir paskolos mus gynė, bet mes patys, apsigynę savo ryžtu, vienybe, pasiaukojimu.

Ar visa tai ir šiandien turime? Norisi tikėti, kad taip, bet čia vienur, čia kitur iškylančios piktžaizdės verčia abejoti, kad nemažai šių vertybių jau pradedame prarasti. Vieni dangstosi apgaulingomis tolerancijos ir mistinių teisų skraistėmis, kiti liberalistiniu europinio federalizmo šydu, tretieji — raudonai žėruojančiu praeities prievartos skudurėliu. Jais prisidengiant, neatsakingi politikai spekuliuoja visoje Lietuvoje vieningu pavardžių, gatvių ir vietovardžiu rašymu. Abejingai stebint, o kaip kur ir pritariant neatsakingiems valdininkams išsityčiojama iš Tautiškos giesmės, prie  valstybinės vėliavos spalvų pripaišoma dar viena, mėlyna. Ar tik taip nesistengiama mūsų akis pripratinti prie vaivorykštinės seksualinių mažumų vėliavos? Galvoju, kuo jie visi panašūs? Ar tik ne tuo, kad visų jų tikslams trukdo mūsų lietuviškosios tautiškos ir valstybinės vertybės? Bet vis rusena meilės ugnis savo kalbai, istorijai, kultūrai, tradicijoms, žemei.

Ne vienas jau atkurtos nepriklausomybės pradžioje matėme šiuos pavojus ir raginome saugoti savo pagrindines tautos vertybes. Deja, mažai kas išgirdo, o gal ir visai neišgirdo…

Neseniai vėl perskaičiau savo, kaip Seimo nario, kalbą pasakytą iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje 1996 m. kovo 11 d. Juk tais pačiais žodžiais, su tuo pačiu skausmu galima šaukti ir šiandien. Tad ją ir pakartoju. Gal kas nors šiandien išgirs? Būtų gerai, kad išgirstų.

Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas posėdis. 1996 m. kovo 11 d.

Pone Respublikos Prezidente, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Kovo 11-osios akto signatarai, garbingieji svečiai, mielieji Lietuvos žmonės, tautiečiai! Daug džiugių ir istorinių momentų buvo išgyventa šiuose rūmuose, šioje salėje, bet niekados, manau, nebus galima pakartoti tų akimirkų jaudulio, ryžto ir prasmės, kurią, kaip pačią didžiausią Dievo ir likimo dovaną, teko patirti čia prieš šešerius metus. Vieno žmogaus gyvenime ir tokios vienos dienos turėtų užtekti. Tada, priėmus įstatymą dėl valstybės pavadinimo ir herbo, o šilkinei trispalvei uždengus senąjį herbą, politinė kalinė J.Bieliauskienė įteikė per okupacijos dešimtmečius išsaugotą senąjį herbą – Vytį. Atrodė, kad tuomet buvo užbrėžta nesunaikinama riba tarp okupacinės praeities su jos smurtu bei kančiomis ir ateities – visų lauktos, dar nepažintos, bet brangios kaip gyvybė.

Į Kovo 11-ąją mes atėjome suburti Sąjūdžio, aukštai iškėlę laisvės vėliavą. Ir nebuvo tada svarbesnio kito simbolio, išreiškusio valstybės pavasarį, tautos gyvastį ir stiprybę. Tik ar išsaugojome tų dienų vėliavų grožį ir prasmę? Ar nepadarėme valstybės vėliavos tik dar vienu iš atributų oficialioms įstaigoms, šventėms, nes vėliava – tai tautos idealai, jų supratimas ir vertinimas.

Praėjo šešeri nepriklausomybės metai. Ar stiprėjo valstybingumas, ar didėjo valstybės ir tautos idealai? Turime valstybinius ordinus, vardus, laipsnius, pasiuntinybes, savo kariuomenę, svarbiausias valstybės institucijas, įtvirtinome valstybingumo požymius, pasiekėme pripažinimą. Bet ar tai pastovu ir tikra, jei tautos idealai, pasitikėjimas dabartimi ir ateitimi, patriotizmas, žmonių socialinis saugumas, pasitikėjimas savo valiuta, finansine sistema, teisėtvarka, spauda, švietimu krenta? Nyksta valstybės ir tautos idealai. Tad ir valstybingumas yra trapus, netvirtas. Kas kaltas? Kaltas mūsų egoizmas, nenoras susikalbėti, politikų, valdininkų atitolimas nuo žmonių, jų gyvenimo.

Kiekviena ryškesnė asmenybė mato tik save, įsigali grupiniai, partiniai, profesiniai interesai. Kokie idealai gali būti ir ką gali simbolizuoti trispalvės prie gamyklų, akcinių bendrovių, kuriose darbininkai, dirbdami po keletą mėnesių šaltuose cechuose, negauna atlyginimų? Su kokiomis mintimis kels vėliavas (ir apskritai ar kels) subankrutavusios žemės ūkio bendrovės narys? Ar nenuleistos ir verkiančios mūsų vėliavos, elgetaujantys ir mokyklų nelankantys vaikai, likimo valiai palikti seneliai? Ar nesudraskytos trispalvės, tūkstančiai sulaužytų likimų Lukiškių, Pravieniškių, Marijampolės, Panevėžio ir kituose kalėjimuose?

Visi šiandien Lietuvoje susirūpino dėl galimo pavasarinio potvynio. Jis grėsmingas ir gali padaryti daug žalos. Bet valstybei daug pavojingesnės žmonių gobšumo, valdžios abejingumo, nesiskaitymo, skriaudos ir neteisybės perpildytų užtvankų griūtys. Dėl jų, o ne tik dėl pavasarinių potvynių turėtų jaudintis politikai, visi valdžios žmonės. Deja, Vyriausybės keičiasi, o skriaudos ir skurdas lieka. O gal kaltų nėra? Sakoma, kad pas kaimynus dar blogiau. Štai nueisime į Europą, ir bus gerai. Deja, euforinės ūkio reformos, duoklė laisvajai rinkai sunkia našta užgulė miestų ir kaimų žmones, supriešino, suskaldė ir susilpnino tautą, jos ekonomines ir dvasines galias. Kiekviena tauta turi savo kelią ir versti ją eiti kitu keliu yra tas pat, kaip versti upę plaukti aukštyn.

Jau šešeri nepriklausomybės metai, bet vis dar einame apgraibomis, gėdindamiesi patys savęs, savo balso, savo nuomonės, vis nesurandame valstybės kūrimo, jos ateities idėjos. Vieni Lietuvą suvokia kaip iš Rytų į Vakarus ir iš Šiaurės į Pietus lekiančių kelių kryžkelę, kiti – kaip laisvosios zonos priedėlį, treti – kaip agroturizmo ir mėgėjiškos žemdirbystės kraštą. Visada norisi būti optimistu, norisi matyti perspektyvą, gamybos augimą, šalies prekių gausą ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkoje. Deja, šiandieninė monetarinė politika, mokesčių ir muitų sistemos negina savo gamintojo, neskatina eksporto, o kuria pašalpinę gyvenseną, pseudoekonomiką. Ar tai mūsų neišmanymo, ar piktavališkų svetimų „patarėjų“ nuopelnas?

Dažnai mums, tautininkams, priekaištaujama, kad dabartinėse moderniose valstybėse jų ekonominio suartėjimo laikmečio tautiniai aspektai yra balastas, neracionalūs sentimentai, netgi nestabilumo ir konfliktų šaltiniai. Tačiau nė viena valstybė, kuri ignoruoja tautų apsisprendimą, tautų teisę į valstybingumą, patį tautiškumą, nesukelia nei pagarbos, nei pasitikėjimo, nežiūrint į tai, kokioje pasaulio dalyje ji būtų ar kokia jos galia, kokia jos svarba. Tautiškumas – tai ne rudimentinė sąvoka, o amžina vertybė, pagrindas formuotis, vystytis ir išsilaikyti valstybėms, kaip ir žemė. Lietuvos žemė – tai ne krūmynai, kuriuos galima bet kam atiduoti, parduoti ar įkeisti. Kiekvienas krūmynas gali būti verčiamas kviečių lauku, ir kiekvienas kviečių laukas gali virsti krūmynu, jei žmonės žeme nesirūpins, jos nemylės, apleis. Lietuvos žemė yra lietuvių tautos žemė. Žemė ir tauta yra neatskiriamos.

Aš nerandu tikslesnių žodžių, kurie išreikštų tautos ir žemės jungtį, be tų, kuriuos pasakė mūsų kolega profesorius M.Treinys. Cituoju: „Tik tautos žemėje realiai gali būti įgyvendinamas jos tikslas – sukurti savo valstybę. Tik čia jos nariams galima efektyviai dirbti, gintis, tik savosios žemės sutelktoje tautoje nuosekliai ir nenutrūkstamai gali būti ugdoma tautos kultūra, įgyvendinami tautos siekiai.“

Tauta, tautiškumas, tautos žemė, patriotiškumas – tai tos žmogaus atramos, kai jis, išsiblaivęs po „laifų“ pseudokultūrinių festivalių, beraščių šou šėlsmo, pragariškų televizijos filmų kvaitulio, vėl ims ieškoti savo vietos, namų, stengsis prisiminti tikrąjį vardą. Galima atsibusti Paryžiaus, Briuselio ar Maskvos priemiesčiuose, bet ten Lietuvos nebus. Ji, kaip ir nuo amžių, bus tik čia, prie Baltijos ir Nemuno, ir tikrasis mūsų kelias tik vienas – lietuvių tautos kelias. Tautos kelias – kūrimo, gamybos, pasitikėjimo savo protu, savo talentais, savo kultūra kelias. Tai ne provincialumas ar uždarumas, bet savo vertės lygiateisiškumo suvokimas. Ne prašyti, bet dalytis ir bendradarbiauti. Ne laukti, bet patiems dirbti. Puoselėti ir ginti savąją kalbą, kultūrą, savimonę. Paėmus į rankas mėlyną žvaigždėtąją vėliavą, nevalia numesti ir pamiršti savosios, nes tikresnės ir brangesnės nebus.

Graži šiandien Kovo 11-osios akto šventė, ir švęsti ją – kilni pareiga. Laikas būtų kovo 11-ąją dieną paskelbti valstybine švente. Kaip prieš šešerius metus tvirti ir apsisprendę skelbėme ir tvirtinome savo laisvę, buvome pasiruošę ją ginti, taip ir šiandien kartu aukštai pakelkime mus vienijančią vėliavą, kurioje įkūnyti visi tautos ir valstybės idealai.

***

P.S.: Galvojau, kad kalbant apie lietuvių tautą ir kokią svarbą jos išlikimui turi žemė, net ir dabar tinkamesnių žodžių nerasčiau. O kas jos laukia? Ar dar ji išliks pasaulyje ta vieta, kurioje lietuvis galės jaustis saugus, galės jaustis savo namuose?

2013-11-07, Raudondvaris

Autorius yra Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trečiasis paskaitų ciklas „Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje
  2. L. Milčius. Sąjūdis – tai laikas, kai svajojome, tikėjome, dirbome ir buvome vieningi
  3. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  4. A. Liekis. Tautos išlikimo vadovėlis
  5. A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
  6. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  7. V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai
  8. Ar bus Seimo nariai Tautos atstovais?
  9. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  10. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  11. Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
  12. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  13. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  14. P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę?
  15. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Susigrąžinkime valstybę! (video)
  16. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  17. A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
  18. V. Rubavičius. Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys
  19. N. Venckienė. Kuo dar galima būtų apkaltinti nepriklausančius sistemai?
  20. E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises
  21. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  22. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  23. N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą?
  24. P. Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo
  25. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  26. V.Juozapaitis. Vyriausybė skelbiasi opozicija kultūrai?
  27. A. Petraitytė. Sąjūdis šiandien, arba Pumputišky siūtų Levi’s džinsų fanaberija
  28. J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (I)
  29. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  30. A. Patackas. Tauta ir žemė

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Nojus says:
    7 m. ago

    Leonas mato Tikrovę.Jis mato Tiesą.Gaila,tik ,kad nepasakė,kad mūsų rezistentas Nr.1 “Dėdulė” nuo pat pradžių visa tai buvo suplanavęs ir suderinęs su savo viršininkais ,tik ilgą laiką laikė įvyniojęs į Nepriklausomybės popierių.

    Atsakyti
  2. Vidas says:
    7 m. ago

    Ape ką čia, kad prie valstybinės vėliavos spalvų pripaišoma mėlyna? Apie presidentes veliava?

    Atsakyti
  3. Amelija says:
    7 m. ago

    Cituoju: “Dažnai mums, tautininkams, priekaištaujama, kad dabartinėse moderniose valstybėse jų ekonominio suartėjimo laikmečio tautiniai aspektai yra balastas, neracionalūs sentimentai, netgi nestabilumo ir konfliktų šaltiniai.”

    Deja, taip ir yra… Laimei, tautininkai neįtakingi, nes sumaišties valstybė tikrai neišvengtų, o demokratija būtų užkasta gyva. Kol kas gyvename be konfliktų ir nenorėkime, kad jų kiltų. Vien į skustagalvius pasižiūrėjus tautiškumas dvokia auliniuose batuose sušutusiomis kojomis, kurios mielai apspardytų lenką, žydą, afrikietį… Viską pasako jų šūkis “Lietuva – lietuviams”. Tarsi ją dar reikėtų iš ko nors atsikariauti.

    Atsakyti
    • Pasaka be galo says:
      7 m. ago

      Jei esate prieš tautiškumą, tiesiog taip ir rašykite – kam tos pasakos? Taip, turime Lietuvą atsikariauti iš neskaidrios prezidentės, iš jos ryšių su Rusijos slaptosiomis struktūromis; iš mūsų valdžios antikonstituciškai pardavinėjamo valstybės suvereniteto; iš parduodamų valstybės žemių, paliksiančių lietuvius bežemiais vergais, vertais ne geresnio nei Palestinos likimo; iš klanų “teisingumo”, iš lygesnių už lygius; iš pilietiškų žmonių persekiojimo; iš bandymų uždrausti Tautai švęsti Nepriklausomybės atkūrimo šventę; iš gėjų “vertybių” prievartinio piršimo tautai; iš nuogų užsieniečių pasturgalių Katerdros aikštėje; iš bestuburių valdininkų; iš milijoninių Snoro “administravimo” išlaidų ir t.t. GALIU RAŠYTI LABAI DAUG. Mūsų valstybė užgrobta ir bus tokia, kol mes jos nesusigrąžinsime.

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 m. ago

      Amelija, kiek man teko bendrauti, pasidomėjau butent jų batais, pasirodo tie batai labai gerai vėdinasi ir yra nepigūs. Reikės ir man tokius nusipirkti.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        7 m. ago

        atsiprašau, jau visai beraštis, nors nebuvau raštingas – būtent

        Kas nors pabaksnokite į klaidas, pageidautina įžeidžiančiai – veiksmingiau bus.

        Atsakyti
        • znakorius says:
          7 m. ago

          neteisk ir nebusi teisiamas…

          Atsakyti
    • bartas says:
      7 m. ago

      amelija- auksaburne. Na ir kas gi užkasinėja tą ” dimakraciją”. Tautininkai valdžioje niekada nebuvo. Taip , kad per anksti raudi. O, kad didieji demokratai , Uspaskich, Butkevičius , Kubilius ir t.t.su savo šaikomis, ėda Tautą iš vidaus , kaip augliai, be jokios atsakomybės ir to nematyti. Gali tik amelijos lygio “demokratai”.

      Atsakyti
    • mintis says:
      7 m. ago

      kojos basos ar ne gali būti nešvarios.
      Kurpti intrigas nėra garbingas reikalas ir dar “stipriai tikinčiai”.
      Patarčiau savoje aplinkoje, prie cigaretės, apie kilnesnius dalykus šnekėtis,tai gal ir sąmonėje formuosis šviesesnės mintys:) Gal išrūkytos mintys tik tokios ir būną?:)

      Atsakyti
    • S says:
      7 m. ago

      Atsikariausim! 🙂

      Atsakyti
  4. Kažin says:
    7 m. ago

    Songailos tautininkus matau, kaip Lenkijos tautininkus.
    Antai, Lenkija, kišdamasi į Lietuvos vidaus reikalus, paprastai remiasi 1994 metų Lietuvos bendradarbiavimo sutartimi. Akivaizdu, kad tokiu atveju jos galiojimas Lietuvai nenaudingas, ji nutrauktina.
    Yra taip, kad jos galiojimas kitais metais galėtų baigtis, jeigu Lietuva notifikuotų jos nutraukimą iki šių metų lapkričio 28 d. Tai kurios čia kitos partijos rūpestis pirmiausiai turėtų būti, jeigu ne tautininkų.
    Minėtos sutarties notifikavimo Seime inicijavimas priklauso Grybauskaitei.
    Nors laiko tam liko nedaug, tačiau tarp tautininkų dėl sutarties notifikavimo – absoliuti tyla. Tas rodo, kad jie yra ne Lietuvos, o Lenkijos tautininkai…

    Atsakyti
  5. Ačiū says:
    7 m. ago

    Mielasai, visi jūsų pasakyti žodžiai yra aukso vertės.
    Nenuleiskime rankų, susikibkime ir išsaugokime žemę, artimo meilę, tikėjimą kalba, tėvyne. Neleiskime mūsų užgrobti saviems biurokratams. Jiems visai nesvarbu, kam tarnauti, kad tik sotūs ir apduję nuo garbės būtų .
    Kad ir kaip blogis besiplėstų, gėris yra aukščiau. Tik, kad jį suvokti ir pamatyti, atskirti grūdus nuo pelų, reikia labai daug pastangų. Tad žmonės mieleiji, dirbkime visi., jei norime išlikti ne usnynėje, o LIetuvoje.

    Atsakyti
    • bartas says:
      7 m. ago

      Tai Tiesa.

      Atsakyti
  6. Leonas M. says:
    7 m. ago

    Kaltinant tautininkus dėl Lietuvos ir Lenkijos sutarties, prisiminkime 1994m. spalio 13d. kai ši sutartis Seime 91 balsu už, 19 prieš ir 8 susilaikius buvo ratifikuota. Nežinau dėl kokių priežąsčių tada balsavime nedalyvavo A.Kubilius ir V.Landsbergis bei dar dalis tuometinių konservatorių, dalis jų susilaikė ir tik nedaugelis palaikė vieningai balsavusius prieš tautininkų, demokratų bei tremtinių ir politinių kalinių frakcijų narius. Po tokio balsavimo aš pasakiau:

    L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Seimas, kurio daugumą sudaro Lietuvos demokratinės darbo partijos nariai, ratifikavo Lietuvos ir Lenkijos sutartį, kuri mūsų, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos narių, nuomone, neatitinka nei Lietuvos valstybės, nei lietuvių tautos interesų. Tai dalinė, neužbaigta sutartis. Joje patys svarbiausi Lietuvai dalykai liko neįrašyti. Dėl to šios sutarties ratifikavimo Seime 1994 m. spalio 13 d. turime susimąstyti, kas vyksta ir kas laukia Lietuvos valstybės. Šiandien turime prisiminti žuvusius Lietuvos karius ir atsiprašyti jų, kad jų siekiai, jų atiduotos gyvybės šiandien liko be tinkamų gyvųjų atsakymų ir darbų. Tad kviečiu Seimo narius, kuriems šios sutarties ratifikavimas sukėlė ne euforiją, o susirūpinimą, nuvažiuoti į Rasų kapines ir nusilenkti Lietuvos kariams, žuvusiems 1918 – 1920 metų kovose už Lietuvos laisvę, jos garbę ir ateitį. Ačiū.

    Tad visi šiandieniniai priekaištai tautininkams yra piktavališki ir nepagrįsti. Daug geriau būtų, jeigu tie anoniminiai komentatoriai patys ką nors konkrečiai padarytų, padėtų tautininkams, arba nors parašytų motyvuotus straipsnius, laiškus jų apygardose rinktiems dabartiniams Seimo nariams. Politiškai brandūs lietuvių tautininkai niekados nepasidavė ir nepasiduos provokacijoms bei tokiems veiksmams, kuriuos ką tik prieš dieną įvykdė revanšistiniai lenkų nacionalistai Varšuvoje. Mes nieko nepamiršome ir nepamiršime, bet mums reikia didesnės tautiečių paramos, didesnio jų geranoriškumo ir pasitikėjimo Tautininkų sąjungos ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos bei eilės tautinių visuomeninių organizacijų atžvilgiu.

    Atsakyti
    • mintis says:
      7 m. ago

      Gerbiamo Leono labai teisingos mintys.Tautininkams šiuo metu reikia padėti ne tuščiomis kalbomis gaišti laiką ir eikvoti energiją.Kodėl nesirinkus vienybės,susikaupimo ir tautinės brandos kelio.Laikas rimtas, turėtume būti atsakingi.

      Atsakyti
    • S says:
      7 m. ago

      Geras komentaras, pagarba. Aš dalyvauju tose kovo 11-os eitynėse ir žinau kiek reikia kantrybės, kad neprasidėtų Lenkijos nepriklausomybės šventimo mados… Įtariu, kad mūsų genai ir nervai stipresni už geležį. Nors, prievartos atveju norėčiau priminti, kad kai 1926 metais panašios studentų eitynės buvo išvaikytos sumušant dalyvius, seiminiams valdžiažmogiams tas geruoju nesibaigė. Greitai Lietuvos valstybė buvo gražinta į teisingą vagą, valio.

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 m. ago

      Leonas Milčius:
      ,,Politiškai brandūs lietuvių tautininkai niekados nepasidavė…”

      Politiškai brandūs tautininkai būtų, jei turėtų ką lietuviams pasakyti. Tuomet susilauktų paramos.
      Vienas tautininkas KUNDROTIZMAIS išmintį dėsto, kitas į visų renginių Kaune nuotraukas sugeba įterpti savo išpuoselėtą veidelį, dar kitas, aiškindamas lietuviškus ,,zodiakus”, pareiškia, kad žvaigždynus danguje piešė kas kaip norėjo, dar kitas nesugeba įteisinti ,,mokslinio išsireiškimo” VADYSTĖ, dar kitas nesugeba, po pralaimėtų rinkimų, garbingai atsistatydinti. Visi nesugeba ištarti kelių žodžių neįspjovę svetimžodžio, visi nesugeba suvokiti kodėl už juos nebalsavo per praeitus rinkimus. Ir visi tautininkai nepastebės sakinio, kuriuo pradėjau – Politiškai brandūs tautininkai būtų, jei turėtų ką lietuviams pasakyti. Dabar visi galvos ką jiems sakyyyyti, kad paaalaikytų.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
www.antanasguoga.lt

VRK panaikino A. Guogos mandatą

2021 02 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Socialdemokratai pristatys pandemijos valdymo planą Lietuvai (tiesioginė transliacija)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Raudondvaryje iškilo ledinis Vytis

Raudondvaryje iškilo ledinis Vytis

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Jolė apie S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1544; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 993; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 893; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 786; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 742; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 653; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
1
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Vasario 25 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė dėl vasario 24 d., vykusio Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus...

Skaityti toliau

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

by Ditė Česėkaitė
2021 02 24
0
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti šešias teisėkūros iniciatyvas, tarp kurių – siūlymai tobulinti teisėkūros procesą,...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Jolė apie S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • ).. ( apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
Kitas straipsnis
R. Bagdonas. ES renginiuose Estija prisistato, kaip pavyzdys Europai, Lietuva – kaip prasigėręs kaimas?

R. Bagdonas. ES renginiuose Estija prisistato, kaip pavyzdys Europai, Lietuva – kaip prasigėręs kaimas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai