Skaudu ir gaila, kad ne vienas tautietis mūsų vienybės, Baltijos kelią, iškeitė į emigracijos kelią
Kodėl dabar vedi ne Baltijos pakrante,
Tačiau per ją, per dūžtančias bangas?
Kaip tavyje sustot ir kaip ištiesti ranką,
Kaip man greta bičiulį kitą rast?
Kodėl gi, broliai, juo keliaut pamilot,
Jo nepapuoš lakūnai gėlėmis.
Nuskęs sesučių gėlės vandenyne
Kartu su grįžt namolio viltimi.
Juk tiesėm kelią, eiti Laisvėn pasiryžę,
Nuo Vilniaus iki Estijos širdies.
Šiandien tik ąžuolai, koplytstulpiai ir kryžiai,
Atrodo, vieniši už mus stovės.
Parašėm puslapį tautos istorijoj, parašėm…
Tokio gražaus ir švento kito greitai gal nebus.
Net patys stebimės nuo metų kalno atsigręžę,
Su ašarom užversdami tuštėjančius lapus.
Nelengva Lietuvai žaliuot audrų pagairėj,
Kai kibirkštys karų taip netoli.
Vilies, kad vėl pražydusi vienybė saugos,
Kaip saugojo mus Baltijos kely.
2016-08-22, Raudondvaris
Susiję straipsniai:
- L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas
- L. Milčius. Tu man gražiausia
- L. Milčius. O jūs žygiuokit!
- L. Milčius. Jei vis bijosim
- L. Milčius. Mylėkim Lietuvą
- L. Milčius. Ko tylit, vyrai?
- L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti
- L. Milčius. Esame turtingi
- L. Milčius. Iškelsim vėliavas
- L. Milčius. Nepasemt man vandens (pilietinė satyra)
- L. Milčius. Pakilk birželio dvidešimt devintą
- L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams)
- L. Milčius. Kalaviju išvykim primestą mums kaltę
- L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau?
