Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

D. Žuromskienė. Apie Adventą, viltį ir gerumą

Deimantė Žuromskienė, www.alkas.lt
2016 12 16 07:32
3
0
SHARES
R. Ragauskaitės nuotr.

R. Ragauskaitės nuotr.

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis
R. Ragauskaitės nuotr.

Kai pirma šalna pakanda  lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!

Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta.  Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja  mintys?

 Visais laikais žmogų jaudina didžiųjų švenčių laukimas. Ir žvilgsnis, ir mintys mus veda į ateitį, į nežinomybę. Tarsi prieš egzaminą mums duotas pasitikrinti Advento laikotarpis.

Pabandykime bent retsykiais mintimis  nuklysti  ten, kur  senolių gyventa. Daug išliko mūsų atmintyje, daug  kas ir pakito.  Žinoma, žmonija iki šiol gyveno be kompiuterių, bet žmogus buvo arčiau gamtos, žemės, arčiau Dievo, tikėjimo.

Šv. Andriejaus dieną (lapkričio 30) prasidėjo išskirtinis metų pabaigos laikotarpis – Adventas  (reiškia atėjimą, artėjimą). Viena aišku, jog  su viltimi laukiame  Saulės grįžimo – diena ilgės, šviesiau bus, tamsa susigūš kertėje. Svarbu buvimo paprastumas, nepažeisti žmonių tarpusavio santykiai, meilė artimam ir aplinkiniam pasauliui. Ir jeigu šiandien mus tamsa  šiek tiek erzina ir prislopina, tai nereikia nuliūsti. Mokykimės laukti  naujo šviesos ir gyvybės pliūpsnio taip, kaip jo laukė mūsų senoliai.

Darbe ir džiaugsme, šiokiadieniais ir šventadieniais jie ne tik Dievą garbino, bet buvo darbštūs, rūpestingi, sąmojingi. Paprasti Lietuvos kaimo  žmonės nuo žilos senovės  mokėjo ir skaniai pasijuokti, ir švelniai, neužgauliai pajuokauti. Svarbiausia, susikurdavo dvasinio šventumo, susikaupimo nuotaiką. Reikia pabrėžti,  kad artėjant žiemai,  kai pailgėdavo vakarai, užbaigę laukų darbus, triūsdavo namuose.  Vyrai dažniausiai virves vydavo,  taisydavo pakinktus, moterys  verpdavo, ausdavo, plunksnas plėšydavo. Dirbdami dažnai giedodavo  adventines giesmes.  Dzūkijoje ir  padainuodavo. Daina, lydėjusi žmogų visą gyvenimą, yra jo siekių ir išgyvenimų įkūnijimas. Ji yra gyvybiškai svarbi asmens, šeimos, tautos gyvenime. Jaunimas taip pat  mėgdavo  pavakaroti, pažaisti.

O kiek draudimų, spėjimų, būrimų  mokėjo senoliai! Jiems buvo svarbu, kad kiti metai būtų geri.  Jie tikėjo likimo galia. Ir patys stengdavosi įsiterpti į įvykių eigą, juos numatyti: laikydavosi pasninko, rūpindavosi mirusiaisiais, kviesdavo vėles pasivaišinti, stengdavosi gražiai sutarti su kaimynais, ypač  užsitikrinti santarvę šeimoje, paisė įvairių draudimų (bažnyčioje per Adventą nebetuokiama, tad ir piršlybos liaujasi). Advente buvo susilaikoma ir  nuo medžioklės, negalima  kirpti avelių, kad nesugadintų vilnos, verpti, malti girnomis ir kt. Taip  pat vengiama  važiuoti į mišką malkauti. Anot  etnologo Liberto Klimkos: „Šiame paprotyje dvelkteli labai jau senoviškais tikėjimais  apie vėlių buvimą medžiuose, prieš joms iškeliaujant į mirusiųjų šalį“. Būtų galima manyti, jog lietuvis vengė  sutrikdyti amžiną  gamtos eigą – saulės grįžimą.

Žmogus, būdamas gamtos dalis, iš gamtos pasisemdavo stiprybės. Todėl buvo atliekamos religinės; apeigos, jomis siekdavo santarvės su gamta, gamtos ir dievo malonės, melsdavo sveikatos, darbų sėkmės, gausaus derliaus, kad jo nenusiaubtų kenkėjai, neišmuštų kruša. Žmogus tiesiog įsiklausydavo į gamtą. Mūsų senoliai – papročių saugotojai. Visa tai rodo dvasinį  jų sveikumą.

Šiandien padėtis kitokia. Suprantama, visuomenė keičiasi, ne viską priima nūdienos žmogus,  išlaiko ne visus  Advento papročius, kai kurie tampa negyvybingi (pasninkas nėra toks aktualus šiandienos visuomenėje, rečiau pinami Advento vainikai, eglutė puošiama nebe Kūčių vakarą, bet gerokai anksčiau). Jau seniai pamiršome tuos  darbus, kuriuos dirbo  mūsų senoliai, nebepaisome Advento draudimų, nebesidomime spėjimais, būrimais. Gyvenimo išminties semiamės tik mikliai perjunginėdami TV kanalus ir naršydami interneto svetainėse. Irzlūs, pavargę nuo gyvenimo tempo prekės ieškome  prekybos centruose  (Advento kalendorių  būtų  įdomiau su mažaisiais  pasigaminti patiems, pabendrauti, mamos keptą  šventinį  pyragą  valgytume skaniau, negu tą, kurį  parsinešame iš parduotuvės). Mes vis dar mokomės susikurti dvasinio šventumo nuotaiką.

Visgi tamsusis metų laikas reiškia sugrįžimą į namus,  šiltesnį bendravimą  su šeimos nariais. Ne vienas iš mūsų  permąsto, ką gera ir bloga yra padaręs,  ką būtų  galima keisti savyje. Sielos užkaboryje kažkas sujuda. Adventas –  tinkamiausias metas, kad patikėtume galį nusimesti senųjų metų naštą, išsižadėti  paklydimų, tai tarsi kvietimas sustoti, kad apsidairytume, ar šalia mūsų  nėra pamirštų ir nelaimingų. Mes esame geranoriški, galbūt kažkam labai reikalingi. „Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą“, – taip sakė poetas Vytautas Mačernis.  Pasaulis  bus šviesesnis, jeigu sužydėsime gerumu.

Tik ar  lietuvis šiandien  tebėra papročių tęsėjas ir saugotojas? Gal jie šiuolaikiniam lietuviui yra per giliūs? Galbūt šių dienų  žmogui  šventinis stalas, fejerverkai svarbiau negu šventės šventoji dalis? Į šiuos klausimus  tikriausiai pajėgsime atsakyti  patys sau.

Visgi pirmiausia  reikėtų pamąstyti apie  sielos turtus. Labai svarbu  ir saikas prie stalo, ir nuoširdumas,  ir gerumas  bendraujant, kuklumas, puošiant namus.

Su viltimi laukiame švenčių, šiltų akimirkų. Artėjant  joms stiprinkime praeities gijas, kurios mus vis dar jungia su protėviais.

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  2. V.Kinčinaitis. Apie elektroninių Kalėdų žalą
  3. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  4. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  5. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  6. J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
  7. V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario!
  8. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  9. Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (II)
  10. Pasakojimui nutrūkus

Comments 3

  1. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Visų pirma – dievo nėra (kitaip nebūtų tiek daug blogio).
    Antra, kuriam galui kryžiuočių švenčių sąvokos lietuviams?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      4 m. ago

      O meilė yra?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Nevesk iš kelio dėl takelio – nebūk kryžiuočiu.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

2021 01 07
Kryždirbystės keliai Lietuvoje

Kryždirbystės keliai Lietuvoje

2020 12 22
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Pixabay.com

M. Kundrotas. Vienu du

2020 12 15
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į kalėdinių dainų vakarą

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į kalėdinių dainų vakarą

2020 12 08
K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

2020 12 07
L. Purlienė. Kai žmogui žmogaus nereikia. Ar taip būna?

L. Purlienė. Kai žmogui žmogaus nereikia. Ar taip būna?

2020 11 30
L. Stoliarovienė: Išskirtinis Vėlinių statusas

L. Stoliarovienė: Išskirtinis Vėlinių statusas

2020 11 03
Vėlinės | neriesparkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Visų šventė (video)

2020 11 02
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

by Kristina Aleknaitė
2021 01 07
0
Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė

Puoselėjami papročiai – drevinė bitininkystė | lrv.lt nuotr. Vieno seniausių girių verslų – drevinės bitininkystės –...

Skaityti toliau

Kryždirbystės keliai Lietuvoje

by daiva
2020 12 22
2
Kryždirbystės keliai Lietuvoje

vstt.lt nuotr. Pristatome Tautodailės metams (2020) skirtą projektą „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“. Rinkdama medžiagą žemėlapiui projekto kūrybinė...

Skaityti toliau

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 20
1
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr. Advento laikotarpis – puikus metas susikaupimui, tobulėjimui...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vienu du

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 15
0
Pixabay.com

Senamiesčio aikštėje aidėjo klegesys. Keliolika jaunuolių džiaugėsi šiltu ir saulėtu gegužės vakaru. Daugelio rankose smilko cigaretės, per kraštus liejosi alus...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

by daiva
2020 12 09
66
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr. ir iš mūsų niekšybių gimsta herojai o tu dar stebiesi kad...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai
  • 2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos
  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3841; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1778; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1634; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1445; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1360; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1334; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Gintautas apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pajūrietis apie 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • jo apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Viltis? apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su Gintaru Burneika (II) (audio)

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su Gintaru Burneika (II) (audio)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai