Kada politikai išmoks taisyklingai kirčiuoti? (4)

Seimas | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Seimas | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Didelė garbė svetimą kalbą mokėti,
didelė gėda savosios gerai nemokėti
Dionizas Poška

Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta. Ar šito reikia jiems ir mums?

Bandžiau asmeniniais laiškeliais paskatinti kai kuriuos politikus išmokti minimus ir dar kitus, dažnai vartojamus žodžius taisyklingai kirčiuoti, tačiau pastangos, regis, nuėjo perniek. Paprašiau buvusį Lietuvos radijo diktorių, kirčiavimo mokiusį radijo ir televizoriaus diktorius, filologą Darių Bulavą paruošti dažniau vartojamų žodžių kirčiavimo pavyzdžius. Jis maloniai sutiko ir atsiuntė lauknešėlį, kurį drauge su kalėdiniais ir naujametiniais linkėjimais siūlau politikams priimti ir gerai įsidėmėti (daug kartų sau kartoti).

Atkreipkite dėmesį į kelių populiarių žodžių taisyklingą norminį kirčiavimą.

  1. Vardininkas Lietuvà (3a kirčiuotė)
    Kilmininkas Lietuvõs
    Naudininkas Líetuvai
    Galininkas Líetuvą
    Įnagininkas (su) Líetuva
    Vietininkas Lietuvojè
    Šauksmininkas (o) Líetuva!
  1. Departameñtas (2 kirčiuotė), departameñto, departameñtui, departameñtą, (su) departamentù, departamentè.
  2. Parlameñtas (2 k.), parlameñto, parlameñtui, parlameñtą, (su) parlamentù, parlamentè.

Taip pat kirčiuojami ir kiti tarptautiniai žodžiai su -eñt- priesaga: doceñtas (2 k.), reglameñtas (2 k.), sakrameñtas (2 k.) ir t. t. Yra viena išimtis – pròcentas 1 k.)

  1. Poligrãfas (2 kirčiuotė), poligrãfo, poligrãfui, poligrãfą, (su) poligrafù, poligrafè.

Visi kiti tarptautiniai žodžiai su sandu „-grãfas“ kirčiuojami taip pat: aerogrãfas (2 k.), anemogrãfas (2 k.), ergogrãfas (2 k.), fotogrãfas (2 k.), paragrãfas (2k.) ir t. t.

  1. Projèktas (2 k.), projèkto, projèktui, projèktą, (su) projektù, projektè.

(PASTABA: Minimų žodžių kirčiavimas kitaip yra grubi kalbos klaida, atsiradusi dėl neigiamos įtakos lietuvių kalbai rusų kalbos kirčiavimo modelio.)

Dar vieno vertalo iš rusų kalbos kirčiavimas:

  1. Vardininkas Pabaltijs (34b kirčiuotė)
    Kilmininkas Pãbaltijo
    Naudininkas Pãbaltijui
    Galininkas Pãbaltijį
    Įnagininkas (su) Pãbaltiju
    Vietininkas (kur, kame) Pabaltijyjè
    Šauksmininkas (o) Pabaltij!

(PASTABA: Šitas geografinis vietovardis kirčiuojamas taip pat kaip žodis: pasiuntins, pãsiuntinio, pãsiuntiniui, pãsiuntinį, su pãsiuntiniu, pasiuntinyjè, pasiuntin! Šis pavadinimas liko tik istoriniuose ir geografiniuose tekstuose. Šiuolaikinėje komunikacijoje jį keičiame terminu „Baltijos šalys, Baltijos valstybės“.)

  1. Privalu išmokti taisyklingai kirčiuoti ir dabar išpopuliarėjusį žodį – alkohòlis (2 kirčiuotė). Kiti linksniai kirčiuojami taip: alkohòlio, alkohòliui, alkohòlį, alkoholiù, alkohòlyje; alkohòliai, alkohòlių, alkohòliams, alkoholiùs, alkohòliais, alkohòliuose.
  2. „Lietuvos“ kartu su būdvardžiu „graži“taisyklingo kirčiavimo pavyzdys:
    Vardininkas gražì (4 kirčiuotė) Lietuvà (3a kirčiuotė)
    Kilmininkas gražiõs Lietuvõs
    Naudininkas grãžiai Líetuvai
    Galininkas grãžią Líetuvą
    Įnagininkas (su) gražià Líetuva
    Vietininkas gražiojè Lietuvojè
    Šauksmininkas (o) gražì Líetuva!

(PASTABA: Ypatingą dėmesį siūlau atkreipti į naudininko linksnio moteriškos giminės būdvardžio (kam?) „grãžiai Lietuvai“ kirčiavimą. Kirčiuoti reikia ne galūnę, bet šaknį. Ši taisyklė galioja ir kitiems moteriškos giminės naudininko linksnio būdvardžiams, įvardžiams, skaitvardžiams bei dalyviams: (kam?) báltai, júodai, (man) pãčiai, kókiai, kitókiai, víenai, añtrai, trčiai, nšančiai ir t. t.)

  1. Politikai, kalbėdami apie biudžetą ir mokesčius, turėtų išmokti taisyklingai kirčiuoti ir šiuos žodžius: mókestis (1 k.), mókestinimas(1 k.), apmókestinimas (1 k.), apmókestinti.

Visuose variantuose kirtis išlieka tame pačiame skiemenyje kaip ir atraminiame žodyje „mókestis“, dėl kurio kirčiavimo niekas neabejoja. Niekam neapsiverčia liežuvis pasakyti „mokstis“, o jo vediniuose jau ir nueinama į lankas.

  1. Dar atkreipkime dėmesį, kad lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio „įtakoti“. Ji reikia keisti junginiu „daryti įtaką“.

Patartina visiems pasinaudoto Didžiųjų kalbos klaidų sąrašu.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. neziniukas:

    Nematau jokios problemos, tegu vyksta i Vilkaviski stazuotis,po svaites kirciuos kaip uzkurti ir taisyklingai…. 🙂

  2. Bartas:

    Apie kokį kirčiavimą . Pirma užduotis. Išmokti lietuviškai, nes dauguma savo minčių lietuviškais žodžiais atpasakoti nesugeba. Tai jie “komunikuoja”, kodėl nekudakuoja , aiškiau būtų, tai kitas “generuoja”, trečiam užeina “emocija”. Kažkoks siaubingas papūgų turgus.

  3. g:

    Na jei nėra jūsų žodyne žodžio įtakoti tai įrašykite, žmonės vartoja vadinasi jis yra o kad jūs užmiršote įrašytj dar nereikškia kad jis nevartotinas.

  4. Ne visai...:

    Tai, kad ne visai taip: antai VLKK jau įteisino abi kirčiavimo formas: ir “apmOkestinti” ir “apmokEstinti”. Cituoju iš VLKK tinklalapio:
    “Veiksmažodis apmokestinti gali būti kirčiuojamas dvejaip: apmókestinti, apmókestina, apmókestino ir apmokẽstinti, apmokẽstina, apmokẽstino (žr. 2005-05-05 VLKK rekomendaciją Nr. R-8 „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo)“.”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *