Slenkantis Gedimino kalnas dar ne blogiausia: pilies sienas jau ardo įtrūkimai (9)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Slenkantis Gedimino kalno šlaitas | D.Medelienės nuotr.

Gedimino kalno nuošliaužos neramina vilniečius. Žmonės vis garsiau svarsto, kas gi nutiko Vilniaus miesto simboliui. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokios yra Gedimino kalno nuošliaužių susidarymo priežastys, ar pavyks kalną išsaugoti ir kokių priemonių imasi mokslininkai.

Grynas.lt pasidomėjo, kas labiausiai gąsdina sostinės gyventojus, kalbant apie Gedimino kalno būklę. Žmonės vieningai tvirtina bijantys visai netekti Gedimino kalno, o kartu su juo ir pilies. Apklaustieji nėra įsitikinę, ar sostinės savivaldybė yra sutelkusi visas jėgas gelbėjant vieną iš kultūros paminklų. Taip pat žmonės nerimauja, ar nenutiks taip, kad iš viso kalno neteksime.

Tikėtina dar viena nuošliauža

Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė teigia, kad gyventojų nuogąstavimai gali būti pagrįsti.

„Esant lietingoms oro sąlygoms, jeigu daug lytų ir nebūtų šalčio, galima tikėtis dar vienos nuošliaužos“, – tvirtina R. Kanopienė.

Specialistei antrina Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas Andrius Končius. Jis pritaria, kad jei į šalį sugrįš drėgmė, galima tikėtis nuošliaužos, tačiau taip pat ramina gyventojus, jog jokie reiškiniai gamtoje neįvyksta per dieną ir kalno stuomeniui pavojaus nėra.

„Galiu patvirtinti, kad jei bus drėgna, gali būti dar viena nuošliauža. Tai būtų paviršinio sluoksnio nuošliauža. To sluoksnio, kuris kaip oda tą kalną apsaugo. Bet viskas nevyksta taip greitai. Ir dar kartą kartoju, kad tai yra paviršiniai sluoksniai“, – aiškina A. Končius.

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr

Slenkantis Gedimino kalno šlaitas | D.Medelienės nuotr.

Būtini tyrimai ir dėl aukštutinės pilies stabilumo

Lietuvos mokslų akademijos specialiai Gedimino kalno problemoms sudarytos darbo grupės vadovas Algimantas Grigelis taip pat negali paneigti, jog nebus dar vienos nuošliaužos.

„Patys kalno šlaitai per ilgą laiką yra padengti ne konsoliduotomis nuosėdomis. Dalis iš jų yra atsiradę statybų ar iškasimų laikotarpyje ir jos yra supiltinės. Tų nuosėdų šlaituose sukibimo koeficientas yra labai mažas. Pajudinamos jos byra ir dėl to atsiranda nuošliaužos. Mes šį sluoksnį vadiname deliuviu. Natūralus, susikaupęs dėl pagrindinių sluoksnių dūlėjimo, kalno viršus yra plonas, o į apačią jis truputį išstorėja, nes dėl gravitacijos dalelės po truputį slenka žemyn“, – aiškina mokslininkas.

Jis taip pat susirūpinęs dėl Gedimino pilies. Pasak jo, pats Gedimino pilies bokštas yra stabilus, tačiau nerimą kelia aukštinė pilis, kurios siena įskilusi iki dviejų centimetrų.

„Aš nesu inžinierius-technikas, bet Nacionaliniame muziejuje yra dokumentacija, pagal kurią galiu pasakyti, kad aukštutinės pilies griuvėsiai iš tikrųjų turi sienose vertikalių įskilimų. Tai yra žinoma jau ne pirmi metai ir stebimi pakitimai. Įskilimai yra atsiradę pakankamai seniai, tas plyšys yra iki dviejų centimetrų viršuje ir į apačią siaurėja. Čia turi būti ištirta, visų pirma, aukštutinės pilies griuvėsių pamatai ir nustatyta jų būklė“, – teigia specialistas.

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr2

Slenkantis Gedimino kalno šlaitas | D.Medelienės nuotr.

Nuošliaužų būta ne vienos

Esant drėgnoms oro sąlygoms, nuo Gedimino kalno nušliaužtų jau 5 nuošliauža. Grynas. lt savo žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškino, kad jų būta 2004, 2008, ir du kartus šiais, 2016 metais. Tiesa, geologas, Gedimino kalno problemoms sudarytos darbo grupės vadovas A. Grigelis pasakoja, kad ir 2000 metais pastebėta besusidaranti nuošliauža, tačiau laiku imtasi priemonių, sustabdžiusių nuošliaužos slydimą.

Priežastis mato dar XX amžiuje

Priežasčių, kodėl ant Gedimino kalno susidaro nuošliaužos, yra daug. Geologas A. Grigelis užuomazgas įžvelgia dar Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais, kuomet kalnas buvo naudojamas gynybiniais tikslais. A. Grigelis pasakoja, kad didelė žala kalvai padaryta per Antrąjį pasaulinį karą.

„1944 metais buvo bokštas apšaudytas, apgriautas, šlaitai irgi nebuvo geros būklės. Per karą vokiečių kariuomenė iškasė ten du tunelius ir iš jų, mūsų skaičiavimas, išėmė ne mažiau 1000 kubinių metrų žemės, tai yra labai daug. Greičiausiai, išėjimai ir įėjimai buvo pilami maždaug už dabartinių Valdovų rūmų ir maždaug toje vietoje, kur dabar yra Nacionalinio Dailės muziejaus administracinis pastatas, ten kur keltuvas“, – primena geologas.

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Kalne susikaupęs vanduo

Tunelių iškasimas tose pačiose vietose, kur šiais laikais vyksta grunto deformacija, galėjo padaryti neatstatomą žalą Gedimino kalno struktūrai, susilpninti kalvos stabilumą. Dar didesnius kalno pakitimus sukėlė 1948 metais vandeniu slopintas gaisras. Įėjimai nuo ugnies ir drėgmės užgriuvo bei buvo užmūryti.

„Kalne aiškiai yra susikaupę vandeningi sluoksniai. Mes žinome, kad kalno pats stuomuo, jo pagrindai yra stabilūs, nes juos sudaro morenos sluoksniai, kurie yra nelaidūs vandeniui. Jų yra trys. O tarp jų yra ledyno tirpsmo vandenų sluoksniai, kurie yra smėlingi ir tai yra vandens kolektorius, kuris gali akumuliuoti vandenį“, – teigia mokslininkas.

Poveikį daro ir intensyvus eismas

Kita geologo įvardyta problema, skatinanti Gedimino kalno slinkimą, yra nuolatiniai nematomi ir nejaučiami žemės virpesiai. Kalva apsupta judrių gatvių, kuriomis nuolat važiuoja sunkusis transportas. Didelį poveikį taip pat darė Valdovų rūmų statybos Gedimino kalno papėdėje.

„Kalnas yra šalia judrių gatvių. Vyksta statybos nuolat, važiuoja sunkusis transportas, gatvės grįstos tašytais akmenimis. Nuo to atsiranda virpesiai. Ir dėl jų ta smiltelė pasislenka vieną kitą milimetrą. Bet tai ilgas procesas. Užtai nuošliaužos ir neatsiranda kiekvienais metais. Praeina ilgas laiko tarpas“, – aiškina A. Grigelis.

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr1

Slenkantis Gedimino kalno šlaitas | D.Medelienės nuotr.

Didžiausias kalno priešas – drėgmė

Tačiau Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas A. Končius, kalbėdamas apie kalvos būklę, kelis kartus akcentuoja drėgmę, kaip vieną svarbiausių veiksnių, darančių įtaką nuošliaužų atsiradimui. Su specialistu sutinka ir Lietuvos mokslų akademijos darbų grupės vadovas A. Grigelis, sakydamas, jog ne dėl atsitiktinumo didžiausios nuošliaužos atsiranda rudenį arba pavasarį.

„Dėl vandens, gausių kritulių, lietingom vasarom, žiemą dėl įšalo, kada stipresnė žiema, deliuvis peršala visiškai iki pat pagrindinio sluoksnio. Atšyla dieną, o naktį vėl užšąla. Šito proceso rezultatas yra lėtas judėjimas iki vieną dieną ištinkančios katastrofos – nuošliaužos“, – pasakoja specialistas.

Tvarkymo darbai numatyti pavasarį

Dar vasarą sudaryta mokslininkų grupė rūpinasi Gedimino kalno išsaugojimu. A. Grigelis prisimena, kad kalva buvo tvarkyta jau 14 kartų. Šįkart šlaito rekonstrukcija numatoma pavasarį. Dabar atlikti minimalūs kalno tvarkymo darbai. Pagrindinė laukimo priežastis – blogos oro sąlygos.

„Šiuo metu buvo nesaugu, buvo lietus, šlaitas buvo plaunamas, gruntas yra labai minkštas, beveik tik purvas. Sutikit, kad rizikuoti žmonių gyvybėmis ir sveikata negalima. Dabar kaip tik ateina šaltas laikotarpis, kada purvas sustingsta. Tada galima jau daryti paruošiamuosius darbus, kad stabilizuotume situaciją“, – aiškina Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas A. Končius.

Anot jo, projektu numatyta tvarkyti kalno paviršinį sluoksnį, nes į stuomenį, pagrindines kalvos struktūras, nenorima daryti jokios inžinerinės invazijos. Tiesa, konkrečios priemonės dar nėra patvirtintos. A. Končius sako, kad konkretūs sprendiniai yra detalės, kurias reikia ištirti, atlikti skaičiavimus, parinkti medžiagas.

„Jeigu žmonės mano, kad niekas nevyksta, tai iš tikrųjų vyksta parengiamieji darbai. Reikia pasiruošti pavasario darbams“, – teigia A. Končius.

Išsaugoti Gedimino kalną tikrai įmanoma, tačiau specialistai tikina, jog nereikia tikėtis greitų rezultatų. Visi procesai gamtoje vyksta lėtai, todėl mokslininkams tenka kantriai ir tikslingai dirbti. Gyventojai raminami, kad kalno būklė yra stabili, pasitelkus šiuolaikines technologijas, visuomet nuspėjama galima nuošliauža ir galima tam pasiruošti.

Kategorijos: Architektūra, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *