Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais vykdo projektą „Ežerai ateičiai“. Šiais metais tęsiami dreisenų (Dreissena polymorpha) tyrimai. Kaip ši invazinė rūšis įtakoja vandens kokybę? Ar yra kokie būdai sumažinti šių moliuskų populiaciją? Ir dar daugelis kitų klausimų „kirba“ mokslininkų galvose.
Dreisenos yra kilusios Azijoje, vėliau išplito ir Europoje. Tai iki 4 cm ilgio užaugantis dryžuotas moliuskas. Jos sparčiai dauginasi ir padaro daug žalos užkimšdamos vandens valymo įrenginius, apaugdamos uostų, prieplaukų įrengimus.
Netoli Platelių jachtklubo į Platelių ežerą buvo įleistas eksperimentinis įrenginys – dreisenų gaudyklė. Įrenginys paskaičiuotas ir suprojektuotas taip, kad būtų po vandeniu 2 metrų gylyje, tad plaukti valtimis ar jachtomis jis tikrai netrukdo.
Pasiteiravus mokslininkų, kiek jų nuomone įrenginys apaugs dreisenomis, – sunku pasakyti. Platelių ežere tokie tyrimai dar nedaryti. Vienas iš tyrimo tikslų ir yra sužinoti, kiek bus sukaupta dreisenų masės ant įrenginio.
Įrenginys ežere bus laikomas iki rugsėjo vidurio. Po to įrenginys ir visa biomasė bus išvežti tyrimams į Klaipėdos universitetą.
Kaip išsaugoti lietuvių tautą?
Kaži – jie netinka kiaulėms šerti? Lyg ir turėtų gardžiai sučepsėti. Bent jau kas nors iš zoo sodų gyventojų jų nebrokys?
O jie patys ką mėgsta, kuo smaguriauja? Ir koks jų metinis dauginimosi dažnis?
Jei, pvz, įleisti į vandenį ,,stalą” , padengtą juos viliojančių savybių turinčia ,,staltiese”, sulaukti masinio gimdymo, o tada ta staltiesę kartu su jais surinkti ir panaudoti kitų šėrimui?
O sveikatos mokslininkai tyrė juos? Gal jie tinkami vaistus, skiepus, kokį nors tepalą gaminti? Juk gamtoje kiekvienas Žemės gyventojas nėra tik pats sau dėl malonumo – kiekvienas esame kažkam.