Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius?

Vilniečiai ir miesto svečiai, žvelgdami į Gedimino kalną sudarkiusią nuošliaužą, susiima už galvų. Kas toliau? Vieni specialistai tikina, kad būtina skubiai atlikti išsamius kalno tyrimus ir pradėti stebėseną, kiti sako, kad fiziškai visko nespėja, o ir pinigų trūksta.

Neatlikti tyrimai

Lietuvos geologijos tarnyba, atlikusi vizualinius Gedimino kalno stebėjimus, konstatavo, kad kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios. „Matome yrančius šlaitus, tikiuosi, kad yra tik šlaitų paviršinė dalis, nes gali būti ir didesnių deformacijų. Įtrūkimai sunkiai išgydomi, reikės pažeistą šlaito dalį pašalinti, tada parengti išsamią, atsakingą programą, kokiais būdais tuos šlaitus sutvirtinti. Svarbu, kad viskas būtų daroma ne chaotiškai, o labai atsakingai“, – kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Pasak jo, šlaito deformacijos toliau didės, ypač jei vėl sulauksime drėgmės ir kritulių. Paklaustas, ar jau atliekami kokie išsamūs kalno tyrimai, J. Satkūnas tvirtino, kad jie patys, kaip tarnyba, jų nedarys, tik prižiūrės. Jo teigimu, reikia įdiegti kalno stebėjimo technologijas, kad būtų stebimi patys pastatai, tai yra Gedimino pilis. „Reikia stebėti, ar nėra nors menkiausių slinkties požymių. Grėsmės tiesiogiai Gedimino piliai tikrai nėra, bet ar nejuda apsauginė sienelė – klausimas“, – sakė jis.

Paklaustas, kada bus atlikti tikslūs ir išsamūs kalno tyrimai, Lietuvos geologijos tarnybos vadovas teigė negalįs į tokį klausimą atsakyti, nes reikia išsiaiškinti, kas tas tiesioginis Gedimino kalno šeimininkas.

Kreipėmės į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją, tačiau čia mus nusiuntė į Lietuvos nacionalinį muziejų. Šio muziejaus architektė Asta Meškauskienė „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad nutarta Gedimino kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies grunto sluoksnį sutvirtinti ankeriais. Tai dabar ir daroma. Ji aiškino, kad šiuo metu atliekami darbai yra laikini nuošliaužos stabilizavimo sprendimai, mat dar neatlikti apibendrinantys tyrimai. Jos teigimu, tiesiog fiziškai nespėjama. Artimiausiu metu nutarta parengti pasiūlymus šlaitui stabilizuoti. Jau surinkta visų geologinių tyrimų medžiaga (tirta nuo 1960 metų). Netrukus bus kviečiami specialistai aptarti nuošliaužą ir apskritai Gedimino kalno šlaitų situaciją. A. Meškauskienė atkreipė dėmesį, kad pernai dar nebuvo skirta lėšų kalno tvarkymo darbams, o avaringų šlaitų, jos teigimu, dar yra. „Taigi turėtų būti stebėsena, finansavimas, kad šlaitai būtų remontuojami. Tiesa, prieš dvejus metus buvo kalno pietrytinis šlaitas šiek tiek pajudėjęs, bet mes susitvarkėme“, – pasakojo specialistė.

Pašnekovė sakė, kad po šlaitų tvirtinimo ankeriais bus tvarkoma nuošliaužos vieta. „Jos apatinėje dalyje bandysime formuoti sieną, tai yra pratęsti šiaurinę atraminę sieną, kurią mes restauravome, – kalbėjo A. Meškauskienė. – Čia greitai reikia tą padaryti, kalbame apie savaites. O jau vėliau bandysime visą kalną „surišti“ – vakarinę pusę su šiaurine dalimi, tam reikės parengti projektinius sprendimus.“

Kas kaltas

Klimatologai nuolat atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvoje žiemos šiltėja, gausiau lyja. Ar Gedimino kalną prižiūrintys specialistai negalėjo numatyti, kad nuošliaužų bus, ir tam pasiruošti? A. Meškauskienė sakė, kad aptariamai kalno situacijai turėjo įtakos žmogaus invazija. „Yra keltuvas, apačioje po kalnu tuneliai, jų sienos ir lubos iš medinių rąstų suformuotos, – tai rąstai juk pūva. Yra vibracija, galų gale, buvo statyti ir Valdovų rūmai“, – keletą galimų nuošliaužos atsiradimo veiksnių vardijo architektė. Be to, bėgant metams kalnas keičiasi. Pasak architektės, kalnas yra tarsi sumuštinis, o jį sudarantys sluoksniai juda.

Teiravomės Lietuvos geologijos tarnybos vadovo J. Satkūno, ar nuošliaužos galėjo susidaryti dėl Gedimino kalne įrengto keltuvo, galų gale, medžių iškirtimo. „Dėl funikulieriaus tiesioginės įtakos vienareikšmiškai neturėjo būti, jis yra su inžineriniais pamatais, tačiau, aišku, negalima to ir paneigti. Negaliu pasakyti, kokio masto virpesiai iš keltuvo sklinda, kai jis juda. Kai šlaitas persisunkęs drėgme ir po juo neatšilęs įšalas, formuojantis slysmo paviršių, tai kas gali paneigti, kad net ir menkiausias virpesys galėjo paskatinti nuošliaužos formavimąsi. Virpesių matavimas niekur nėra atliekamas, o jį reikia atlikti kartu su visomis geotechninėmis stebėsenos priemonėmis“, – aiškino tarnybos vadovas.

J. Satkūnas tvirtino, kad medžių Gedimino kalne iškirtimas tik turėjo prisidėti išsaugant šlaitų stabilumą, juo labiau kad vieta, kur nuošliauža atsirado, niekada nebuvo apaugusi medžiais. Išpjauti medžiai, anot jo, buvę seni, dideli ir jie patys deformavo šlaitus. Jeigu jie būtų palikti, būtų dar daugiau deformacijų. „Aišku, medžiai tam tikrą laiką atlieka teigiamą vaidmenį, kai dar šaknys jų stiprios“, – pridūrė jis.

Visi puikiai pamename norus Gedimino kalne atstatyti Aukštutinę pilį. J. Satkūnas įsitikinęs, kad tokia galimybė yra, tik klausimas, kokiu mastu tai bus padaryta ir kokiomis priemonėmis. Jo nuomone, pirmiausia reikia įvertinti visus faktorius, tarp jų ir geologijos. A. Meškauskienė tikino, kad artimiausiu metu apie tokią galimybę nė nereikėtų galvoti. „Pirma reikia sutvirtinti Gedimino kalno šlaitus, juos visus stabilizuoti, tik tada galvoti apie statybas“, – sakė ji.

Dr. Saulius Gadeikis, VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos  katedros docentas:

Šiais laikais yra kalno šlaitų tvirtinimo technologijų, senovėje to nebuvo, tad tiko mediniai kuolai šlaitams sutvirtinti, tinka ir gamtinis būdas apsodinant krūmais, kurie leidžia gilias šaknis ir laiko paviršių. Jeigu yra pažeidimas, pavyzdžiui, dėl žmogaus veiklos, atsiranda vanduo, kuris kaupiasi ir nenubėga, tada jis pereina į gilesnius sluoksnius ir formuojasi nuošliaužos. Tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Dėl Gedimino kalno nupjautų medžių, apie kuriuos kalba žmonės, galima pasakyti, kad čia poveikis dvejopas: iš dalies medžių šaknys laikė šlaitą, iš dalies stūmė.

Juk kam įrengiami stebėjimo davikliai, kurie fiksuoja situaciją pavojingose vietose, sakykime, kalno vietose? Tam, kad numatytų grėsmes. Tik čia, aišku, brangus dalykas. Vis dėlto nuspėti, kuriuo momentu įvyks nuošliauža – irgi sunku. Gravitacija suveikia bet kokiu momentu. Bet dažniausiai pavasarį, kai sniegas tirpsta.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

R.Šadžius: Gedimino pilies kalną gelbėti reikia

Praėjusį savaitgalį dėl lietaus ir staigaus atlydžio nuslinko Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito paviršinis sluoksnis. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ragina kuo skubiau užkirsti kelią kalno deformacijoms. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tai valstybinės reikšmės klausimas.

„Kalną, be abejonės, gelbėti reikia. Reikia labai rimtai įvertinti situaciją, kad specialistai, inžinieriai pasakytų, kokių priemonių reikia imtis, tuomet bus galima įvertinti, kiek tai kainuos. Tai yra valstybinės svarbos klausimas, Finansų ministerija nenusišalins nuo šio klausimo sprendimo“, – ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo žurnalistams sakė R. Šadžius.