Sausio 29 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vakaras, kurio metu bus atidaroma J. Kazlausko fotografijų paroda „Į Šiaurę!“. Sveikinimo žodį tars LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, renginį ves fotografijos tyrinėtoja dr. Agnė Narušytė, kalbės fotografo kūrybinio palikimo tvarkytoja Dalia Kazlauskienė, mokslininkai prof. dr. Valentinas Baltrūnas ir doc. dr. Donatas Brandišauskas.
J. Kazlauskas (1941-2002) – fotografas, kino operatorius, aistringas keliautojas – paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos fotografijos ir kino lobyne. Minint J. Kazlausko 75-ąsias gimimo metines, pristatomi jo darbai iš fotografijų ciklų, skirtų Šiaurei. Tai itin svarbi jo kūrybinio palikimo dalis. Seriją „Šiaurės keliais“ J. Kazlauskas pradėjo kurti dar 1967 m., filmuodamas meteorologus Špicbergeno salyne. Vėlesniais metais daug kartų fotografavo Arktyje.
Septynerių Juozas su mama buvo išvežtas į Sibirą, kur praleido septynerius savo jaunystės metus. Gal todėl vėlesniais metais jis vis grįždavo į „savo Šiaurę“, kur ir sukūrė ne vieną gerai žinomą darbą. Įveikdamas šiaurės kelius, J. Kazlauskas fotografavo ir filmavo, rašė dienoraštį.
Ar tolima Šiaurė traukia ir šių dienų tyrinėtojus? J. Kazlausko nuotraukose matomi ledkalnių, poliarinių jūrų, sausumos kraštovaizdžių įspūdingi vaizdai asocijuojasi su lietuvių geologams matytais ledkalniais, tyrinėtais ledynais ir kraštovaizdžiais Grenlandijoje bei Islandijoje.
„Šių kraštų nykstantys kontinentinių ledynų likučiai ir sparčiai kintanti gamtinė aplinka padeda mokslininkams pažinti ir tiksliau rekonstruoti panašius procesus, vykusius Lietuvoje prieš 10-15 tūkstančių metų, aiškiau suvokti klimato kaitos mastą pasaulyje“, – sako geologas Valentinas Baltrūnas, dalyvavęs mokslinėse ekspedicijose Pietvakarių Grenlandijoje ir Islandijoje, kelionėse po Kolos pusiasalį ir Poliarinį Uralą.
Parodoje galima pamatyti ne tik meniškas šiaurės kraštovaizdžio nuotraukas, bet ir itin subtilius elnių augintojų nencų portretus, fiksuotus 1975-1985 metais. Kokius barjerus tenka peržengti fotografuojant šiaurės tautas?
Savo įspūdžiais dalinsis kultūros antropologas Donatas Brandišauskas iš pusantrų metų trukusių lauko tyrimų, gyvenant ir klajojant su elnių augintojais Užbaikalėje. Tyrėjas, rinkdamas etnografinę medžiagą, stebėjo oročėnų gyvenimą, dalyvavo jų kasdieninėje veikloje, užrašė jų pasakojimus. Taip pat fotografavo sezoninį oročėnų gyvenimą tolimuose kaimuose ir taigos stovyklavietėse, medžioklę, elnių ganymą, amatus, buitį, ritualines apeigas, architektūrą bei medžiotojų ir elnių ganytojų portretus.
Taigi, kas įkvepia kelionėms į tolimąją Šiaurę ir kodėl šis kraštas užburia? Atsakymai – J. Kazlausko fotografijų parodoje „Į Šiaurę!“, kuri veiks iki š. m. kovo 1 d.
