Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.
„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, neteisingai sukalti poliai prieš kelis dešimtmečius, nesutvarkyti vokiečių kasti tuneliai. Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas. Kaip ekspertai sako, tokia darbo grupė surinkta pirmą kartą ir rimtai užtikrins kalno stabilumą ateities kartoms, bus profesionaliai atlikti visi reikiami darbai“, – sako Š. Birutis.
Penktadienį ministras susisiekė su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte, teiravosi, ar darbai vyksta pagal planą.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė informavo ministrą, kad įgyvendinami visi numatyti reikalingi kalno tvarkybos darbai. Kultūros ministras paragino Nacionalinį muziejų, atsakingą už kalno tvarkybos darbus, skirti didesnį dėmesį visuomenės informavimui apie jau atliktus ir numatytus Gedimino kalno tvarkybos darbus.
Kultūros ministerija inicijavo papildomų lėšų skyrimą. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. Eur, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. Eur.
Kalnas slenka ne pirmi metai, ilgą laiką nebuvo nuolatinio ir profesionalaus požiūrio dėl kalno tvarkybos darbų. Šiuo metu dedamos visos pastangos stabdant ne tik slenkantį šlaitą, bet ir tolimesnę šlaitų deformaciją – parengta projekto techninė užduotis projektavimo ir tvarkybos darbams, viešo konkurso būdu yra parinktas rangovas Gedimino kalno tvarkybos darbams atlikti. Konkursą laimėjo UAB „Rekreacinė statyba“, turinti patirties tvarkant piliakalnius Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate. Reikalingi sudėtingi inžineriniai–geologiniai tyrimai aiškinantis silpniausias kalno vietas, grunto storį. Mokslo taryboje sudaryta darbo grupė, kuri iki lapkričio mėnesio turėtų pateikti siūlymus dėl Gedimino kalno.
Kultūros ministro 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu buvo sudaryta komisija Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi, šiaurės vakarų ir vakarų šlaitų būklei nustatyti. Komisija konstatavo, kad Gedimino kalnas turi avarinės būklės požymių ir rekomendavo neatidėliotinai pradėti vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vykdant Kultūros ministerijos rekomendacijas, yra sudaryta ekspertų darbo grupė, vadovaujama kultūros viceministro Romo Jarockio, kuri nuolat svarsto klausimus, susijusius su Gedimino kalno būkle.
Ei, Lietuvos galvočiai , jums ne sarmata? Karaliaus Gedimino laikų “inžinieriai” buvo daug kartų gudresni už jus.
Kol jūs derinsit pinigus- kalnas bus Nery.