Mokslininkai iš Lietuvos drauge su kolegomis iš Šveicarijos Lozanos ir Fribūro universiteto pastarojo Smegenovaizdos mokslinių tyrimų laboratorijoje vykdo bendrus darbus, susijusius su įvairiais smegenų pažeidimais, jų įtaka pacientų funkcionavimui, kalbos ypatumams, dvikalbystei, aukštesnėms pažintinėms funkcijoms.
Aukšto lygio šveicarų sveikatos apsauga ir gera gydymo praktika yra žinoma visame pasaulyje. Šie pasiekimai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu klinikiniais tikslais. „Viena iš įdomesnių mokslo sričių,
su kuria teko susipažinti – galvos smegenų židinių ir žmogaus pažinimo funkcijų bei elgsenos kartografavimas, smegenų struktūros, plastiškumo, konektomo ir funkcijų vertinimas moderniais funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos metodais,“ – sako projekto „Smegenovaizdos mokslinių ir klinikinių įgūdžių vystymas Lietuvoje“ vadovė Nacionalinio vėžio instituto mokslo darbuotoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.
Pagal bendrą Lietuvos ir Šveicarijos projektą penki Lietuvos biomedicinos ir technologijos mokslų šakų specialistai iš Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gilinosi į smegenų magnetinio rezonanso tomografijos ir neuropsichologinius tyrimus bei išmoko naujų smegenų analizės metodų Fribūro ir Lozanos universitetų smegenų mokslinėse laboratorijose.
„Galimybė stebėti šveicarų neurologų ir neuropsichologų komandos darbą Atminties klinikoje buvo puikus pagrindas pradedant Lietuvoje sudaryti sąlygas mokytis šiuo metu dar neegzistuojančios neuropsichologo specialybės“, – sako projekto dalyvė klinikinė psichologė Rūta Vyšniauskė.
Neuropsichologijos mokslas tyrinėja ryšius tarp žmogaus smegenų ir jo kasdienio funkcionavimo, elgesio bei pažintinių funkcijų, pvz., atminties, kalbos. Neuropsichologas yra specialistas, gebantis įvertinti šias funkciją ir padėti gydytojui nustatant diagnozę dėl konkrečių smegenų pažeidimų bei planuojant paciento reabilitaciją.
Pasaulyje neuropsichologija yra sparčiai besivystantis ir vis didesnę svarbą sveikatos sistemoje turintis mokslas. Lietuvoje kol kas nėra nei galimybės gauti neuropsichologo išsilavinimą, nei teisiškai įtvirtintos specialybės.
Lietuvos ir Šveicarijos projekto dalyviai dirbo ir Lozanos universiteto Smegenų tyrimų laboratorijoje, kuri yra viena iš pagrindinių Pasaulinio žmogaus smegenų tyrimo projekto (angl.Human Brain Project) dalyvių. Šioje laboratorijoje atliekami mokslinių tyrimų darbai visapusiško smegenų pažinimo linkme, o neuromokslų progreso rezultatai taikomi tobulinant Alzheimerio, Parkinsono, depresijos, onkologinių ligų bei komos gydymą.
Rugsėjo pradžioje Vilniuje Šveicarijos mokslininkai pristatė ir realaus laiko funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją. Šį tyrimą grįžtamojo neuroryšio metodu šveicarai naudoja ir lėtiniam skausmo mechanizmui nustatyti bei gydyti moduliuojant smegenų aktyvumą. Grįžtamojo neuroryšio metodas gerina gyvenimo kokybę esant chemoterapijos sukeltai neuropatijai. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai planuoja gilintis ir taikyti šį metodą onkologijoje lėtiniam skausmui palengvinti.
Projekto „Smegenovaizdos mokslinių ir klinikinių įgūdžių vystymas Lietuvoje“ moksliniai tyrimai finansuojami pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, projekto sutartį NR.CH-3-ŠMM-02/02.
Projekto tikslas – sukurti transdisciplinę platformą ir daugiadisciplinį konsorciumą tarp Lietuvos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų institucijų smegenovaizdos tyrimams plėtoti bei klinikiniams ir moksliniams tyrimų įgūdžiams vystyti Lietuvoje.
Gaila, nerašo kurio žmogaus smegenis narsto.