Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos

Rimvydas Stankevičius, www.respublika.lt
2016 08 28 16:15
7
0
SHARES
A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Albinas Galinis | K. Platelio nuotr.

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Nežinau, gal tik aš vienas taip jaučiuosi, bet ar jums neatrodo, jog, viso šito nepaisant, mūsų gyvenimas tarsi netenka savojo turinio?

– Jaučiu tai ir esu įsitikinęs, jog šitai – ne tik Lietuvos, bet viso Vakarų civilizuoto pasaulio bėda.

Kad ir kaip svajotume apie pasaulį kalbėti globaliai, problema išlieka – skirtingos pasaulio šalys, valstybės – tie visi mūsų planetoje gyvenantys septyni milijardai žmonių – išgyvena skirtingą istorinį laiką. Sąmoningumo prasme, netgi konkrečios visuomenės nariai (sakykim, Lietuvos) gyvena skirtingoje laiko dimensijoje.

Nepaisant Vakarų visuomenės keliančių susižavėjimą kultūros ir technikos pasiekimų, ji priėjo kažkokią dvasinę ribą, kai tie pasiekimai ima vis labiau grėsti pačios žmonijos egzistencijai. Karinės technologijos, internetinis šlamštas, pseudokultūriniai fabrikatai… Klausiu, ar tikrai dar esame sąmoningos būtybės? Kur kreipiame savo dvasinę, proto energiją? Kartais atrodo, kad tik tenkiname savo nesąmoningų kompleksų motyvacijas. O ta militaristinė dvasia. Jos psichomikrobai pajungė didžiosios visuomenės dalies psichiką, emocijas, net išjungė smegenis, elementarią logiką. Tai pavojinga.

– Bet jei skirtingos pasaulio dalys gyvena skirtingu laiku, tai kurių galų tuomet žmonijai stengtis pasaulį globalizuoti? Juk dar prieš Kristų gyvenęs Konfucijus yra pasakęs: „Dovanok žmogui dangiškuosius sodus vietoj atimtų jo namų – ir dangiškieji sodai jam nepatiks.“

– Idėja išmokti žmonijai susikalbėti nežvanginant ginklais, o kaip išties dera sąmoningoms būtybėms – visus opiausius žmonijos klausimus spręsti drauge bičiuliškai susėdus, mano manymu, – labai gera. Lygiai kaip ir ES idėja. Juk Europa jau išgyveno du siaubingus, visa naikinančius karus ir puikiai atmena jų pasekmes, tad pasinaudoti skaudžia patirtimi ir nebekartoti praeities klaidų, manau, išmintinga.

Kad žmonija turi vienytis pavojų ir egzistencinių iššūkių akivaizdoje – karštai pritariu, tačiau noriu pabrėžti, kad tautų vienijimasis neturėtų reikšti, jog jos turi prarasti savo identitetą.

Todėl manau, kad ES turėtų stengtis virsti bičiuliškų, bet atskirų tautų šeima, puoselėjanti europietiškas kultūrines, tikrai demokratiškas, etines, filosofines tradicijas, o ne belyčių narių klubas, kurio vienintelis tikslas super-vartojimo industrija bei virškinimo sistemos užtikrinimas.

Manau, ES strategai ir globalizacijos šalininkai turėtų suprasti, kad tautų (kaip ir žmonių) įvairovė yra šio pasaulio ne tik didžiausia vertybė, bet ir gyvybės, dinamikos pagrindas kūrybiškam vystymuisi. Kitaip – šalta it kapas niveliacija. Na ir ką čia kalbėti – reikia žvilgtelėti į pačią evoliuciją.

– Tačiau vargu ar reikėtų apsimesti nepastebintiems, jog ne visos ES tautos ir valstybės vienodai rizikuoja. Didžiosioms, ES erdvėje dominuojančioms šalims tai tik eksperimentas, iš kurio klaidų galima bus pasimokyti kitame raidos etape, tačiau mažoms tautoms, kaip kad ir mūsiškei, tokios bandymais grįstos globalizacijos ribų paieškos – gyvybiškai pavojingos.

– Šiuo metu pasaulyje yra apie šeši tūkstančiai skirtingų kalbų. Tendencija, deja, yra tokia, kad maždaug kas dvi savaites viena iš šių kalbų – miršta. Žinoma, galima guostis, kad tos kalbos miršta dažniausiai Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, tačiau jaustis šiuo požiūriu saugiems būtų ne tik kvaila, bet ir rizikinga. Paprasčiausiai paskaičiuokime – jei kalbų nykimo tempas nesikeis, apie 2050-uosius metus pasaulyje tebus likę apie šeši šimtai kalbų. Pagalvokime apie tai, kokia reali tikimybė išlikti tarp tų šešių šimtų kalbų mūsų – lietuvių kalbai.

– Tad sakykite tiesiai – lietuvių tauta miršta?

– Na, esame pasirinkę šį laiką išgyventi būtent ES civilizacinėje erdvėje. Kitaip tariant, būdami tarp labiausiai pažengusių tautų bei valstybių, savo ateitį kuriančių kiek įmanoma sąmoningai ir atsakingai.

Tikėtina, kad Vakarų civilizacijos tautos lyderės yra nuovokiai apmąsčiusios savo vystymosi kryptį, siekius ir kainą, kurią gali sau leisti sumokėti, prognozuojančios tiek fizines, tiek dvasines galimybes, laukiančius iššūkius, pavojus.

Todėl, manau, čia reikėtų mums nuoširdžiai kiekvienam savęs paklausti, ar lygiai tiek sąmoningai ir atsakingai galime užtikrinti ir savąją ateitį. Kitaip tariant, ar mes kaip tauta sąmoningai apsisprendę būti. Būti kaip dvasinė bendrija, t.y. kultūriškai. O jei kultūriškai, tai, visų pirma, kalbiškai. O jei kalbiškai, tai visavertiškai – kuriant mokslo idėjas, savo mąstysenos, mentaliteto literatūrą, meną…

Tikrai baiminuosi fizinio tautos nykimo. Kol kas šiurpoka tendencija ir mažai optimizmo. Tą šiurpią nuojautą kelia mano kaip istoriko įgyta specialybė. Nesinori aiškinti šio skausmingo proceso vien išorinėmis aplinkybėmis. Buvo ir baisesnių laikų. Kažkas atsitiko mūsų vidui. Ir atsitiko tada, kai, rodos, turime palankiausias vystymosi sąlygas. Jaučiu, ir visų pirma savyje, susitaikymo dvasią.

Ne tiek konformistinę – konformizmas yra atviras, matomas prisitaikymas prie patogumų, kartais prie sudėtingų gyvenimo aplinkybių. Klaikesnis yra oportunizmas – vidinis „paslėptas“ patogus susitaikymas. Na, lyg matau, lyg ir nematau; nieko čia nepakeisi. Oportunizmas brėžia sąlyginę moralę. Vieninteliu atskaitos tašku tampa rinka. Rinka kaip universali „religija“ viską, vadinasi, ir dvasinę žmogaus dimensiją, matuoja tik per ekonominę naudos prizmę.

Visuomenė tarsi nebeturi idealų, intencijų. Visų pirma, liūdna dėl intelektualų keistos „tylos“. Intelektualinės bendrijos, sąjungos, institucijos, paklusdamos „šventiems“ (juk tai „religija“) rinkos dėsniams, o be to kažkaip reikia išgyventi, oportunuoja. Ką tuo noriu pasakyti? Prarandama intelektualo, kaip autoriteto, visuomenės kritiko, netgi vizijonieriaus, reikšmė. Taip, pelytės cyptelėjimų, paverkšlenimų išgirstame, bet ryžto, aistros energijos trūksta. Intelektualai tarsi tampa priedas prie isteblišmento, kurie neturi teisės ne tik reikalauti, bet ir primygtinai pasiūlyti.

Belieka paklusti? Kitaip dar neduos to ar to. Aš jau nekalbu apie įvairių požiūrių į gyvenimo reiškinius sklaidą. Pavyzdžiui, Lietuvos televizija. Ten visuomenei „atstovauja“ tik… vienas požiūris – isteblišmento. „Demokratija“? O visi kiti? Nenoriu pasakyti bejėgiai. Oportunistai.

Nežinau kodėl, bet žvilgsnis krypsta į tokias asmenybes kaip Motiejus Valančius. Mano supratimu, tai vienas reikšmingiausių Lietuvos autoritetų, turėjęs vidinį pašaukimą, dvasinę energiją kurti istoriją. Ir tikrai nepalankiomis sąlygomis. Čia galbūt tinka Konfucijaus ištara, kad „seniau žmonės mokėsi norėdami tobulėti, dabar mokosi norėdami pasirodyti“.

– Jau kone tris dešimtis metų dirbate mokytoju Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje – turite galimybę stebėti ateinančias Lietuvos kartas. Todėl noriu paklausti, ar to vadinamojo oportunizmo tarp jaunimo daugėja?

– Mokiniai čia niekuo dėti. Manau, jie auga tokie, kokius ugdome mes – suaugusieji. Tiesiog nūdienos švietimas yra atsisakęs tam tikrų kognityvinių tendencijų. Aiškiai nuvertino pažinimo kaip kelio tobulėti, pažinimo kaip aistros aspektą ir standartizuojant, niveliuojant išvirto į edukacinį fabriką, „gaminantį“ rinkai socialinius individus, kurie susiradę tinkamą vietą hierarchijoje vartotų tinkamus produktus.

– Bet juk tai – skriauda, nusikaltimas prieš jaunus žmones?

– Taigi… Čia tiktų pacituoti Abeliarą, sakiusį, jog nusikaltimas slypi ne klaidoje, o intencijoje. Šiandien perdėm pabrėžiama, kad žmogus yra tik socialinė būtybė, privalanti užimti jai skirtą vietą rinkos hierarchijoje. Bet juk žmogus pasaulyje veikia ne tik kaip psicho-somatinė esybė. Visų pirma, jis yra dvasia (moralinė esybė). Ir jam svarbu pašaukimas, tobulėjimo kelias, aistra gyvenimui, pažinimui.

Manau, svarstant, kokios gi priežastys sąlygoja tokio didžiulio masto Lietuvos jaunimo emigraciją, reikėtų pagalvoti ir apie tai.

– O nuo ko reikėtų pradėti? Ką turėtume daryti, kad Lietuvai būtų kuriama ateitis?

– Turime palengva įsisąmoninti, kad žmogus ne tik (ir ne tiek) socialinė būtybė („socialinis gyvulys“), kiek kognityvinių tikslų siekianti, atsakinga prieš savo bendrapiliečius, moralinė, dvasinė esybė. Kad ji šiame pasaulyje, tautoje, valstybėje turi tik jai skirtą kultūrinę užduotį. Kad pagrindinis siekis mokytis būti žmogumi. Tai įgyvendinti praktiškai reikėtų nuo švietimo. Nuo personalizuoto švietimo. Ir kuo greičiau (ypač Lietuvoje), tuo geriau. Pagaliau suprasti, kad mokyklose turi dirbti išsilavinę, aistringi pašaukimo pagriebti mokytojai. Kad intelektualai suprastų paradigminį iššūkį ir padėtų, o nesiginčytų tik dėl techninių (nors irgi svarbu) reformų ir reformėlių detalių. Pagaliau privalome suvokti, kad švietimas, kultūra, mokslas tikrai brangiai kainuoja, kad jo negalima matuoti tik rentabiliais rinkos skaičiukais.

Nejaugi siekiame savo smegenų (nors jos duotos) ir sąmonės degradacijos? Nejaugi norime kaip tauta išnykti evoliucijos skersvėjuose?

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  2. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  3. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  4. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  6. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  7. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  8. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  10. Trečiasis paskaitų ciklas „Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje
  11. D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (I)
  12. V. Vasiliauskas. Lietuvos  švietimas: šnipų  mokykla
  13. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  14. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  15. A. Patackas. Diena, kai Seimas apgynė savo ir Lietuvos garbę
  16. P.Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti
  17. A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
  18. V. Rubavičius. Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys
  19. Briuselyje apdovanota geriausia jaunoji ES vertėja iš Lietuvos Giedrė Pupšytė
  20. ES jaunųjų vertėjų konkurse geriausias iš Lietuvos – Kretingos gimnazistas V. P. Rudys
  21. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  22. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  23. Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
  24. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  25. Ž. Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei
  26. R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas?
  27. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  28. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  29. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a.
  30. D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (II)

Comments 7

  1. Bartas says:
    4 m. ago

    Vaje, vaje , koks susirūpinimas dėl Lietuvių Kalbos likimo. Tiesiog norisi staugti iš pasiutimo . Mokytojas , o nesugeba be svetimžodžių išreikšti savo minčių.

    Atsakyti
  2. Raima says:
    4 m. ago

    Tautos gerovė ar nelaimės priklauso tik nuo aukščiausios valdžios veiksmų.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 m. ago

      Tada , Tamstai, klausimas. Iš kur atsiranda aukščiausia valdžia?

      Atsakyti
  3. Lietuvos pilietė says:
    4 m. ago

    Gaila, kad tik dabar kai kas praregėjo. Stebiuosi, kad nebuvo keliamas vėjas prieš kokį gerą dešimtmetį ar daugiau, kai buvo pradėta begėdiškai tvirkinti jaunimą lietuviškojo interneto portaluose. O dabar jau šaukštai po pietų. Belieka tik virkauti, nes naujoji, mus pakeisianti, karta jau nepripažįsta MEILĖS ir laiko ją atgyvena, o į seksą žiūri kaip į sportą ar pasipelnymo šaltinį ir tyčiojasi iš dvasingumo nepraradusių bendraamžių. Gaila akivaizdžiai amoralėjančios ir beviltiškai nykstančios Lietuvos. Belieka laukti stebuklo — naujų rinkimų į Seimą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Gal dar ir nėra vėlu ką nors daryti, bet ar daroma?

      Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Gal dar ir nėra vėlu ką nors daryti taisant padėtį, bet ar daroma?

    Atsakyti
  5. Skalvis says:
    4 m. ago

    Manau, jog bėda yra tai, kad kapitalizmas nesuteikia gyvenimui prasmės. Taip, bet ir vėl: nesuteikia prasmės pinigo vergams, o ne pinigo šeimininkams. Pinigo valdovai turi aiškią gyvenimo prasmę – kuo daugiau valdžios ( dieviškumo ). Kapitalizmas tobulina žmogiškąjį Gyvulį , Žmogiškumo sąskaita. Taip, gyvulių, ne žmonių Lietuvos mes nebenorim – norim Žmogaus Lietuvos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
LMPS pirmininkas Egidijus Milešinas | svietimoprofsajunga.lt nuotr.

Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
Gamta ir ekologija

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

2021 01 22
Verslas | ukmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Kauno rajono verslininkams – nemokami teisininkų patarimai

2021 01 22
Aušrinė Armonaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.
Lietuvoje

A. Armonaitė: Svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pokarvių mūšiui – 760
  • Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau
  • Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų
  • A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2329; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1981; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1696; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1417; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1325; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1297; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

by Ditė Česėkaitė
2021 01 22
0
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
16
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Beviltiškai žiopla apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai