Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Zolubas. Gyvastingos paskalos

Algimantas Zolubas, www.alkas.lt
2016 08 24 07:55
20
0
SHARES
Salomėja Nėris, Juozas Eretas | Alkas.lt koliažas

Salomėja Nėris | Alkas.lt koliažas

Salomėja Nėris, Juozas Eretas | Alkas.lt koliažas
Salomėja Nėris, Juozas Eretas | Alkas.lt koliažas

Žinoma, jog visų energijos šaltinių ištekliai, priklausomai nuo vartojimo, mažėja. Tačiau yra toks energijos šaltinis, kuris nuo vartojimo tik pasipildo, gausėja. Tai – gandai, paskalos.

Pažįstamas literatas prasitarė, kad paruoštoje spaudai jo knygoje apie Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos rašytojus bus kalbama ir apie Salomėją Nėrį, bus aprašyta jos ir profesoriaus Juozo Ereto meilės „istorija“. Gyriau literatą už kūrybą, tačiau priekaištavau dėl paskalų priminimo.

Kai kurie pramanai, paskalos ar tikri, tačiau nereikšmingi faktai, jei jie susiję su įžymiomis asmenybėmis ir turi abejotiną atspalvį, išsiskiria išskirtiniu gyvastingumu, tampa tų asmenybių prielipu. Antai, Julija Žemaitė buvo gera rašytoja, tačiau turėjusi meilužį ir rūkiusi pypkę, Adomas Jakštas-Dambrauskas buvo iškilus dvasininkas, tačiau turėjęs menką klausą, prastai giedodavęs. O štai profesorių Juozą Eretą, šveicarą, Lietuvos pilietį ir patriotą, iškilų katalikiškos visuomenės veikėją ištikęs netikėtas dalykas: ar jis buvo įsimylėjęs Salomėja Nėrį, ar Salomėja Nėris buvo jį įsimylėjusi, tačiau meilės būta! Tik neaišku, ką tuo prielipu norima pasakyti, nes kaltinimas atrodo anekdotiškai: „ar jis kailinius pavogė, ar jam kailinius pavogė, tačiau jis susijęs su kailinių vagyste“. O gal norima abu pažeminti: S. Nėrį – įsimylėjo vedusį vyrą, o J. Eretą –nes ją lyg ir viliojęs, lyg ir priešingai – deramai neatsiliepęs į poetės meilę, dėl to pastaroji nuėjusi į klystkelius? Labiausiai tikėtina, jog tikslas – paliežuvauti.

Salomėja Nėris – talentinga poetė, jausmų ir aistrų kamuolys: klupo ir kėlėsi, patyrė trapiai būtybei sunkiai pakeliamas dvasines ir fizines kančias, mirė neaiškiomis aplinkybėmis  Maskvoje. Poetė daugelį mylėjo. Pirmoji jos meilė buvęs Jonas Grinius. Už Broniaus Zubricko buvo pasiryžusi ištekėti. Jos dienoraščiai ir eilės nekelia abejonių, jog ji buvo įsimylėjus J. Eretą, žavėjosi Juozu Tysliava. Tačiau perskaitę vieną jos poemų, galėtume teigti, jog ji žavėjosi ir J. Stalinu. Karo metais, išgirdusi, kad žuvo jos vyras B. Bučas, bei gelbėdama savo sūnelio gyvybę, Salomėja ištekėjo už kilusio iš Suvalkijos socialinio aprūpinimo komisariato inspektoriaus Petro Veržbiliausko (Piotro Veržbilovskio). Kai 1944 m. gavo žinią, jog B. Bučas gyvas, parašė jam ir, grįžusi su sūnumi į Kauną, vėl gyvenimą susiejo su Buču. Negailestingos ligos užklupta, ligoninėje S. Nėris pasikvietė kunigą ir atlikusi išpažintį įteikė jam nespausdintų eilėraščių rinkinį. Kunigas eilėraščius perdavęs partizanams. Pogrindinėje spaudoje buvo išspausdintas jos eilėraštis „Tolimas sapnas“:

Sakykloj kalba – keista! –
Jisai – iš Galilėjos:
– Tebūna jai atleista,
Nes daug jinai mylėjo!

Kam labai rūpi Salomėją įvardinti puolusia moterimi, teatsigręžia į Šv. Marijos Magdalietės istoriją.

Ar dera profesoriui priekaištauti, kad neatsiliepė į poetės meilę, dėl ko neva pastaroji nuėjo klystkeliais? Kokia tragedija būtų ištikusi profesoriaus šeimą, jei į tą meilę būtų atsiliepęs, nesvarstoma. Paliežuvavimui „istorija“ patogi: poetė buvo profesorių įsimylėjusi, vadinasi, jis su ta meile „susijęs“…

Praėjo dešimtmečiai, iš Amžinybės nei poetė, nei profesorius nieko nepatvirtins ir nepaneigs, tačiau „istorija“ nepamirštama, tebekedenama: greta poetės vardo velkasi J. Stalinas, greta profesoriaus kaip dėmė – Salomėja. Anot Antano Vienažindžio, ar velioniui kas kryžių stato, ar kas peikia ar keikia, jam vis tiek pat. Tačiau gyviesiems poetės ir profesoriaus artimiesiems – ne vis tiek pat. Ne vis tiek pat ir talentingos poetės, ir Lietuvai labai daug nusipelniusio profesoriaus gerbėjams.

Viename iš Čikagoje leidžiamo dienraščio „Draugas“ numerių (2001 09 26) Julijos Švabaitės-Gylienės iš esmės gerame rašinyje „Dar apie Salomėja Nėrį“ radau, kad kai Salomėja buvo įsimylėjusi Joną Grinių, „pradėjo ją vilioti vokiečių kalbos profesorius Juozas Eretas, vis dažniau ir dažniau paskaitos metu į ją težiūrėdavo…“, o 1927 m. birželio 9 d. po egzamino profesorius pagriebęs pabučiavo Salomėjos ranką. Ir kas čia tokio? Gal netradiciškai, tačiau įspūdingai ir gražiai profesorius padėkojo už labai gerai išlaikytą egzaminą. O jei iš meilės? Ar meilė – dėmė, yda, o ne Didžiausias Dievo įsakymas?

Ne tik paskalose, bet ir Antano Vienažindžio, Antano Baranausko, Maironio kūryboje rasime, kad ir jie mylėjo, tačiau, jei tos meilės ir būta, ji buvo tyra, tauri, globojanti, nes apkalbamieji liko ištikimi savo pašaukimui, kaip ir gilių krikščioniškų pažiūrų profesorius Juozas Eretas – savo šeimai. Tai ir yra rimčiausi liudijimai, paneigiantys visas paskalas.

Meilė – ne kailinių vagystė, ne dėmė, o taurus jausmas, apie kurį nevalia skalambyti alubariuose ar su politika susietuose renginiuose. Ir su nešvariu įdaru – žiniasklaidoje.

Susiję straipsniai:

  1. A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto
  2. A. Zolubas. Kuklios pagarbos ženklai Juozui Eretui-Jakaičiui

Comments 20

  1. +mogus says:
    4 m. ago

    Teisingai,pritariu- kam mėgautis paskalomis,negi nėra ką rašyti apie iškilius asmenis

    Atsakyti
  2. Juozas says:
    4 m. ago

    Puikus straipsnis. Puikus. Drąsus, deja.

    Atsakyti
    • Juozas says:
      4 m. ago

      Deja- tai todėl, kad Ją kritikuoja uoliausi k-vatnikai, net neskaitę, bet už tai žiną – atvežė Ji saulę.

      PARNEŠKI, JUODAS VARNE, ŽINIĄ
      Į MANO GIMTINIUS NAMUS. . .”

      Jei aš nesugrįžčiau,
      jei likčiau gulėti
      toj žemėj derlingoj,
      šaltoj, svetimoj…

      Kodėl aš ne rykštė,
      linguojanti vėtroj,
      ar Nemuno žvirgždas
      gelmių sutemoj?

      Kuo nori, ten būčiau:
      pakopa prie slenksčio, –
      tegu mano veidą
      bedildo kančia.

      Nameliai namučiai,
      aš jums nusilenkčiau
      kaip elgeta aidams
      pro šalį vagčia.

      Jei niekad negrįžtau…
      Ir mano kapelio
      suminto bedalio
      draugai čia nerastų, –

      per gūdųjį mišką,
      per svetimą šalį
      tu skriski, dainele,
      į mylimą kraštą!

      Penza, 1941.X.19.

      Atsakyti
  3. Alfredas says:
    4 m. ago

    Patiko, netgi labai, Zolubas turi literatūrinę erudiciją, žodžių veltui nebarsto… Ir stilius labai korektiškas, kartais ironija ar jumoru pabarstomas… (Nežinantiems pasakysiu, kad tai Lietuvos politechnikos instituto auklėtinis…).

    Atsakyti
  4. Diedas says:
    4 m. ago

    NEPAŽĮ STAMAI DRAUGEI
    Tu mane myli? Tu manai,
    Kad aš labai, labai kažin kas?
    Brangioji mano! – Nežinai,
    Kaip aš į nuodėmes palinkus!

    Jaunystė švaistėsi žaibais. –
    Nūnai jau vasara nunoko. –
    Tu gal stebėsiesi labai,
    Kad aš gyvent lig šiol nemoku?

    O mane laimė guodė jau
    Ir baudė, nubaudė ne sykį. –
    Gyvenimą juk nuodijau –
    Tą našlaitėlį pavainikį.

    Su ja prasilenkiu dažnai
    Ir kankinuos tada paklaikus. –
    Brangioji mano! Nežinai,
    Kokia iš manęs vėjo vaikas!

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    4 m. ago

    Geriau aš patylėsiu.

    Atsakyti
    • Juozas says:
      4 m. ago

      “Lakštingala negali nečiulbėti” gi 🙂

      Atsakyti
  6. Diedas says:
    4 m. ago

    Palaidą gyvenimą gyvenusi, rusams pardavusi Lietuvą, ignoruotina asaba vėl keliama ant pjedestalo.
    Kas tai daro?
    Panašūs į ją.
    Nūnai rublinių parsidavėlių laikai.
    Bet kokia panorėjusi iškilt vidutinybė, turi uoliai aukštint rusus ir jų carą bei dergt Lietuvą su lietuviais.
    Kraupu kiek priviso salomejų nerių ir petrų cvirkų meno pasaulyje. Kurdami niekingus lietuvių personažus režisieriai ir aktoriai pramušė moralinių normų dugną.
    Du klounai vaidinę nieko bendro su Dariumi ir Girėnu neturinčiame farse,išniekinę mūsų didvyrius, tampa “populiariais”,
    Režisierius dirbantis Maskvoje publikuoja atvirai nacistinį straipsnį kuriame apspjaudo lietuvius ir išaukština lenkus.
    Su knygų leidyba dar baisiau. “Populiarios” tik lietuvius šmeižiančios, sovietmetį šlovinančios arba rusų parašytos knygos.
    Politologai eitų šunims šėko pjaut, jei savo paistaluose suktai negarbintų Rusijos.
    Vyksta lenktynės kas labiau parduos Lietuvą. Netgi viešai besilaižantys iškrypę aktoriūkščiai nesmerkiami, nes jie savo vaidmenyse šaiposi iš lietuvių,reiškia yra “savi”.
    Istorija kartojasi. Atėjo pigių menkystų, uolių kremliaus padlaižių laikai.
    Jiems Salomėja neris,gyvenimo pavyzdys.

    Atsakyti
  7. Diedas says:
    4 m. ago

    Poema apie staliną

    Jau laisvės girdime garsus, —
    Mokėsime ją saugot!
    Mums vardas stalino šviesus —
    Kaip tikro tėvo, draugo.

    Jo vardas plienas! Dievaži,
    Jam visa žemė lenkiasi, —
    Ta žemė nuostabiai graži, Siurbėles nutrenkusi.

    Ir sklinda apie jį plačiai
    Legendos po pasaulį:
    Galingi stalino pečiai
    Laužia vartus į saulę.

    Atsakyti
  8. Diedui says:
    4 m. ago

    Puikias eiles parinkote – dėkoju, laiką man sutaupėte.
    Įsiskaitykite dar kartelį. Ir dar, jei reikia.
    Ar nesijaučiate, lyg ratuose be šieno per bruką dardėdamas?
    Kaip taip galėjo atsitikti – poetė, juvelyriškai nupoliruojanti kiekvieną eilutę, kiekvieną žodelį preciziškai pritaikanti, staiga paleidžia į pasaulį tokį dantis barškinantį broką?
    Neįmanoma geriau rusui mūsų parduoti, kaip ateinant į talką tiems, kas savo karjerą kuria, kas visas jėgas atiduoda, stengdamasis tautai iš po kojų išmušti jos pamatus – jos istoriją, autoritetus bei talentus:
    – Jūs – niekas, jūs nieko neturėjote, neturite ir neturėsite. Vienintelis jūsų išsigelbėjimas – mes… 🙂
    Nebe pirmą kartą žmonijos istorijoje išsišokėliai tokiu būdu sau vietą po saule užkariauja – purvais savus apipildami. Gaila, kad mūsų mažoje tautoje vėl tokių užderėjo…
    Ar, garbusai Diede, niekada galvon nešovė klausimas, kodėl su Salomėja artimai susiję žmonės ją karštai gynė, labai piktindamiesi tais, kas šmeižė ją, nežinodami visko, visų aplinkybių – kokių poveikio priemonių jai teko TEN patirti, kuo būti gąsdinamai. Kažkaip nei Cvirkos, nei kitų taip karštai negynė, nutylėdavo…
    Tokie straipsniai, kaip p. Zolubo, gali piktinti tik tuos, kam jis gadina mūsų talentų, autoritetų, šviesuolių juodinimo „biznį” .
    Žinoma, ir Maskvai nepatinka, kad nesukėlė tokio masinio entuziazmo, kaip tikėjosi. Prašovė, ne ant to statė? Nes vis, žiūrėk, iššoka koks akiplėša ir ginčija jų teiginius…

    Atsakyti
    • Diedas says:
      4 m. ago

      Geri Jūsų autoritetai. Prasilenkiantys su bet kokia morale.
      Visame pasaulyje parsidavėliai ir išdavikai smerkiami.
      Po karo Danijoje ir Norvegijoje dauguma niekšų nešiojusių svastiką buvo pakarti, nuskandinti, užplumpinti akmenimis ar kitokiu būdu nugalabyti. Valdžia į tai užmerkė akis. Tautos apsivalė nuo parazitų.
      Lietuvoje viskas įvyko atvirkščiai. Patriotai, Tėvynės gynėjai ir šiaip dori žmonės buvo žudomi, tremiami naikinami. Į valdžią prasimušė raudonieji menkystos, padlaižiai, pijokai, paleistuvės.
      Nors Lietuva ketvirtį amžiaus nepriklausoma, padugnių komunistų tradicijos vėl atgyja. Atsirado didelė parsidavėlių paklausa.

      Atsakyti
      • Tomas Tikuišis says:
        4 m. ago

        Pritariu. Deklamuokim sau toliau šiuos eilėraštukus… Komunistai nuvedė Lietuvą tokiu „šviesiu“ keliu, kaip ir likusią Vidurio Rytų Europą, kad iki šiol ji dar negali visiškai atsigauti moraliniu, politiniu ir ekonominiu atžvilgiais. Galim „pasigirti“ korupcija, alkoholizmu, rusiškos-sovietinės „kultūros“ (popso, keiksmažodžių, filmų ir t.t.) puoselėjimu ir t.t. Taip ir išliks dar kurį laiką atskirtis tarp Vakarų ir Rytų Europų. „Padėkokim“ už tai „laisvės nešėjams“… Baigiau.

        Atsakyti
        • Juozas says:
          4 m. ago

          subinės!
          įsiskaitykit, ne – tik perskaitykit! Bent kartą.
          Dar – įsivaizduokit, kuriais metais rašyta.
          Dar – kokios nuotaikos tada buvo tarp menininkų? Kokiai partijai priklausė Pikaso?
          Ką manė Salvadore Dali? Eliuaras? Ir kiti – iki mūsų saulės -Vytauto Landsbergio ?!

          Tomai Tikuiši, daug skaitei Poetės eilių?

          Diedo, Barto net neklausiu, ir taip aišku…

          Atsakyti
  9. Smagu! says:
    4 m. ago

    Ypač smagu, kai TO meto žmones imasi teisti ar kritikuoti už „bailumą”, „išdavystes” tie, kam neteko nė akimirkos pagyventi tais laikais ir neįsivaizduoja nei to meto kančių, nei klastų, nei sadizmo, nei metų metus bemiegių naktų; katrie, griežčiau subarti ar nubausti, paauglystėje tikrus tėvus pagatavi apskųsti policijai!.. (ar nepanašu į niekšybę, išdavystę?)
    Karai ir okupacija – visur baisu. Tačiau Lietuva, ypač kai kurie jos regionai buvo kažkokia mistinė vieta, kur net nesuskaičiuojamos interesų grupės tau metų metus kruvinus spąstus spendė. Niekada nežinai, su kuo kalbi – tuo, kuo prisistato, ar apsimetėliu. Nei kuo baigsis pokalbis, nežinai. Kai tavęs prašo pagalbos – nežinai, ar tikrai jos reikia, ar tave tikrina. Nukentėsi bet kuriuo atveju – ir surizikavęs, padėjęs, ir ne. Aš iš viso neįsivaizduoju, kaip žmonės čia tais laikais sugebėjo neišprotėti. Tiesa, senatvėje jiems tai atsiliepia.

    Atsakyti
    • Juozas says:
      4 m. ago

      taigi, už mus TADA taip kovojo – Diedas, Bartas, Tomas T., bet ypač – tikras lietuvis

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Ką konkrečiai galite prikišti tikram lietuviui? 🙂

        Atsakyti
        • Juozas says:
          4 m. ago

          Pardon, įvertinant kiek žemiau esantį komentarą 08:42 – nieko. Net atsiprašau 🙂

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Žiūrėk man – kad daugiau nei mur mur.

          • Juozas says:
            4 m. ago

            kad kažkaip spalvas kaitalioji – nuo mėlynos, raudonos iki žalios 🙂

  10. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Puikus straipsnis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip išradingai nustebinti moterį?

Kaip išradingai nustebinti moterį?

2021 01 11
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
Pixabay.com

M. Kundrotas. Vienu du

2020 12 15
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Blogis

2020 12 01
Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat

Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat

2020 10 07
Europos sienos po Antrojo pasaulinio karo | smp2014is.ugdome.lt nuotr.

Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos

2020 09 05
J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos

J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos

2020 08 24
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal 1920 m. taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise?

2020 07 13
Žiedai | Pixabay.com nuotr.

Ką reikėtų žinoti prieš perkant sužadėtuvių žiedą?

2020 07 02
Lietuvių meilės deivės Mildos šventė bus švenčiama ir Londone

N. Laurinkienė. Artėjant deivės Mildos dienai

2020 05 12
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Kaip išradingai nustebinti moterį?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 11
0
Kaip išradingai nustebinti moterį?

Dovanos moterims yra nuostabus būdas išeiti iš kasdienybės – priminti joms tai, kokios jos yra svarbios, mylimos ir kartu sustiprinti...

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

Pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui okupacinei valdžiai Lietuvoje tęsėsi dvasinis įvairiais būdais. Tai buvo ir pogrindžio spauda, rodanti pasipriešinimą komunistiniam auklėjimui ir...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vienu du

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 15
0
Pixabay.com

Senamiesčio aikštėje aidėjo klegesys. Keliolika jaunuolių džiaugėsi šiltu ir saulėtu gegužės vakaru. Daugelio rankose smilko cigaretės, per kraštus liejosi alus...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Blogis

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 01
20
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr. Žmonių, kurie rinktųsi blogį dėl to, jog tai – blogis, absoliuti...

Skaityti toliau

Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat

by Kristina Aleknaitė
2020 10 07
2
Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat

doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė | Asmeninio albumo nuotr. Dėl COVID-19 protrūkio į Europą migruoja milžiniškos vapsvos,...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VSAT: pernai koronavirusas kontrabandininkų neišgąsdino
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3811; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2181; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1768; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1627; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1363; komentarų: 11
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1360; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Bože, Bože, apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Daugiau negu paprasta apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  • Rimgaudas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kažin apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Pajūrietis apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • stasys apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Kokį vandenį gerti?

Lietuviams nusibodo dažyti ir gazuoti gėrimai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai