Lietuvos pirkėjai konservatyviai renkasi, kokiu vandeniu gaivintis. Šalyje auga tik sveikatingumo tendencijas atitinkančio negazuoto ir be pridėtų skonių mineralinio vandens pardavimai, o skoninis ir angliarūgšte prisotintas vanduo praranda vartotojų susidomėjimą.
Didžiųjų Lietuvos prekybos centrų pardavimus stebinčios rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių (2015 metų liepą – 2016 metų birželį) parduotuvėse išaugo tik negazuoto ir beskonio mineralinio vandens pardavimų kiekis – 3,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Tuo tarpu gazuoto su skoniu ir be skonio, taip pat negazuoto su skoniu vandens pardavimų apimtys krito 2-5 procento. Tarp gazuotų gėrimų auga tik sveikatingumo tendencijas labiau atitinkantys švelniai gazuoti gėrimai, kurie sudaro vos 25 proc. gazuotų gėrimų segmento ir bendro jo kritimo neatsveria.
„Skoniniai gėrimai sunkiai prigyja Lietuvoje, kurioje mineralinis vanduo yra tradicinė priemonė sveikatai gerinti. Šalies pirkėjai skaito etiketes, domisi sudėtimis ir stengiasi vengti sintetinių skonio, kvapo priedų, E raide pažymėtų sudedamųjų dalių, dėl kurių poveikio sveikatai nėra tikri arba mano, kad jis gali būti neigiamas. Nusipirkus mineralinio vandens butelį tenka mažiausiai dėl to sukti galvą. Angliarūgštės vengimo priežastys taip pat greičiausiai susijusios su sveikatos aspektu, nes žmonės aktyviai skatinami gerti daugiau paprasto vandens“, – sako „Nielsen“ komercijos vadovas Baltijos šalims Aurimas Saulytis.
Nors vandens gamintojai stengiasi išplėsti asortimentą naujovėmis, papildomai pridėdami vitaminų, mineralų, ekstraktų, pasiūlydami naujų skonių, tačiau didžiausia konkurencija vyksta tarp tradicinių gaminių. Jeigu prekybos centre pirkėjas išsirenka vandenį su skoniu, labiausiai tikėtina, kad tai bus citrina.
Per pastaruosius 12 mėnesių vandens pardavimai Lietuvoje sumažėjo 0,24 proc., tačiau jų finansinė išraiška padidėjo 1,1 procento.
„Pastebime, kad tarp pirkėjų populiarumą praranda vanduo, išpilstytas į dideles, ekonomiškas pakuotes po keletą litrų. Tačiau greitas ir ekspresyvus gyvenimo būdas, populiarėjantis sportas ir sporto klubuose, ir savarankiški užsiėmimai lauke, bėgiojimas žmones skatina rinktis vandenį mažesniuose – iki 1,5 litro buteliuose“, – sako A.Saulytis.
Susiję straipsniai:
- Skandinavai ieško, kaip senatvėje išvengti kaulų lūžių
- Kokį vandenį gerti?
- Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse
- Vandens poveikis žmogaus sveikatai
- Lietuviai mineralinio vandens išgeria keliskart mažiau nei vakariečiai
- Dešimt mitų apie žmogaus mitybą
- Gerkime kokybišką vandenį
- Ką valgyti vasarą?
- Tyrimas rodo, kad maisto papildų vartotojai apskritai gyvena sveikiau
- Ilgalaikis vitaminų vartojimas mažina kataraktos tikimybę
- Ką reikia žinoti apie vandenį?
- Vitaminas D padeda sėkmingiau išgyventi sergant vėžiu
- Vis daugiau požeminio mineralinio vandens naudojama sveikatingumui
- Ar Varėnos kraštas gali likti be geriamojo vandens?
- Per karščius gelbės miestuose atgijusios vandenpylės
