Žagarės regioninis parkas turi naujas gamtos paveldo vertybes

VSTT nuotr.

Į atnaujintą gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukti Brolių akmuo bei Žagarės šermukšnis, kurie yra Žagarės regioniniame parke.

2014 m. pabaigoje ūkininko Alvydo Malinausko iš valstybės 25-eriems metams išsinuomotame maždaug hektaro ploto žemės sklype atkastas didžiulis riedulys. Joniškio krašte, Žagarės regioniniame parke didesnių riedulių nėra daug. Žymiausias jų – Tyrelio akmuo Mūšos tyrelio pelkėje, kurį aplankyti galima keliaujant Mūšos tyrelio pažintiniu taku. Todėl prie pat regioninio parko ribos atkastu akmeniu iš karto susidomėta. Žagarės regioninio parko direkcijos prašymu lauko tyrimus prie akmens atliko Lietuvos Geologijos tarnyba, kuri nustatė šio saugotino geologinio gamtos paveldo objekto parametrus ir ypatybes. Veršių kaimo akmuo tūno Vilkyčio upelio klonyje. Tai yra stambus lauko riedulys, kurio tik viršutinė dalis buvo išlindusi virš žemės paviršiaus prieš jį atkasant 2014 m. pab. pavadintas Brolių vardu.

Šis akmuo – monolitinis rausvos stambiagrūdės magminės uolienos gabalas, kuris ledyninių geologinių procesų poveikyje buvo apgludintas ir įgavo netaisyklingo kūgio formą. Pagal uolienos sudėtį, tai yra tipingas granitas (maždaug 2/3 Lietuvos riedulių sudaro įvairios granito atmainos). Akmens didžiausias ilgis yra 4,5 m, plotis – 3,4 m, aukštis – 3,6 m, didžiausia horizontali apimtis – 14,5 m. Pagal administracinį suskirstymą Brolių akmuo yra didžiausias riedulys Šiaulių apskrities šiaurinėje pusėje. Šiam radiniui peršasi legenda – matyt keli milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Kai paleidę iš rankų tokią sunkenybę, ji giliai į žemę įsmigo. Riedulys greičiausiai savo pirmykštėje padėtyje slūgso dar nuo ledynų atsitraukimo laikotarpio.

Žagarės šermukšnis (Paprastasis šermukšnis/Sorbus aucuparia / Rowan) auga Senosiose Žagarės žydų kapinėse netoli nuo sienos su Latvija. Šį medį užfiksavo „Akademijos arboristai“, vykdantys savanorišką šviečiamąją veiklą apie ypatingus medžius. Žagarės šermukšnio kamienas įaugęs į kapo paminklą, todėl pasakojama tokia legenda, kaip šis medis išaugęs: „Vienas žydelis ypač mėgęs šermukšnio uogas, tiek džiovintas, tiek šviežias. Nuolat jų turėjęs švarko kišenėje. Ir jam mirus kišenėje buvo užsilikusių uogų, tat toje vietoje ant žydelio kapo išaugęs šermukšnio medelis, palengva įaugęs į kapo paminklą ir taip tapęs savotišku paminklu mirusiam žydeliui“.

Šermukšnio kamieno apimtis siekia 1,3 metro 2,27 metro aukštyje, jo aukštis – 12,2 metro. Tai – storiausias šermukšnis Lietuvoje.

Žagarės regioninio parko direkcijos informacija