Baigiasi dar vieni kelionių ir atradimų metai. Ar daug šiemet keliavote po Lietuvą, ar aplankėte išskirtines gamtines vietoves, ar žygiavote pažintiniais takais saugomose teritorijose? Kauno marių regioninio parko direkcija visą rudenį kvietė dažniau pabūti gamtoje ir kurti žemės meną, kuris priverstų praeivį sustoti, pasigrožėti, pastebėti aplinką, pajusti natūralios gamtos grožį.
Pagrindinė konkurso sąlyga – kurti gamtinėje aplinkoje naudojant gamtines medžiagas. Visada smagu rasti tokią lankytojų paliktą žinutę, nei šiukšlių krūvą ir laužo dėmes ant paklotės. „Nekurk laužų – kurk meną“ buvo ir konkurso „Žemės menas“ šūkis.
Kuriamas objektas turėjo būti susijęs su gamtine vietove, ją atskleisti, akcentuoti, žadinti smalsumą, įsilieti, tapti jos dalimi. Visi konkurso dalyviai kūrė tik iš natūralių gamtinių medžiagų, nekenkdami gamtai, jos nekeisdami, neardydami to, kas būdinga konkrečiai vietovei. Darbo priemonės buvo įvairios: smėlis, šakos, lapai, kankorėžiai, pienės, tufai ir net marių dumbliai.
Konkurse dalyvauti buvo galima 2 būdais: kurti žemės meną patiems arba pastebėti ir užfiksuoti didžiosios menininkės Gamtos jau sukurtus šedevrus, pavyzdžiui, mistinę būtybę primenantį stuobrį. Pastarojoje kategorijoje vienintele ir nepakartojama tapo Daivos Karpavičienės atsiųsta „Gražuolė pušis“, kurią autorė dar moteriškai papuošė pienės „sege“.
Visas konkurso sąlygas atitiko ir labiausiai sužavėjo milžiniška „Miškinė bitė“, kurią autorius, pasivadinęs slapyvardžiu Idėjinė Rudoji Skiedra, patupdė miško pievelėje. Ar ši bitė neša medų? Na, bent jau gerą nuotaiką praeiviams tai tikrai. O autoriui ji dar atnešė nugalėtojo vardą ir apdovanojimą.
Kauno marių regioninio parko direkcijos informacija
