Prie Antano Baranausko klėtelės bus skaitomas „Anykščių šilelis“ ispaniškai (0)

Čia saugoma A. Baranausko klėtelė. Anykščiai, A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus | wikipedia.org nuotr.

Čia saugoma A. Baranausko klėtelė. Anykščiai, A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus | wikipedia.org nuotr.

Birželio 12–ąją Anykščiuose, Rašytojų kalnelyje, prie Antano Baranausko klėtelės, 17 val. prasidės tradicinė literatūrinė šventė. Sekmadienio pavakarę joje bus kalbama dviem kalbomis – lietuviškai ir ispaniškai.

Lietuvos rekordų knygoje įrašytas A. Baranausko „Anykščių šilelis“ iki šiol buvo skaitomas ar giedamas 19 užsienio kalbų. Šiemet, pavasarį, poemos vertimų sąrašas dar ūgtelėjo – jį papildė poema „La floresta de Anykščiai“, Lietuvos gamtą ir istoriją apdainuojanti ispaniškai.

Visą poemos tekstą į ispanų kalbą išvertė filologė, dirbanti Vilniaus universitete, Karmen Karo Dugo (Carmen Caro Dugo) – šių literatūrinių Antaninių garbės viešnia. Šventės proga Anykščiuose svečiuosis, A. Baranausko tekstą savo gimtąja kalba skaitys ir kiti Lietuvoje dirbantys ispanų filologijos dėstytojai. Tarptautiniame renginio dialoge lietuviškai anykštėno žodžiais prabils aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Šia proga prie A. Baranausko klėtelės bus surengta vieno eksponato paroda, papildysianti ispaniškąjį šventės skambesį. Muziejus parodys neseniai fondus papildžiusį unikalų meno kūrinį – autorinį A. Baranausko „Anykščių šilelio“ įrišimą, kurį specialiai šiai poemai sukūrė knygrišė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.

Tai pirmas, bet tikrai ne paskutinis atvejis, kai „Anykščių šilelis“ tampa meninės knygrišystės objektu.

Pasak šį kūrinį pasirinkusios R. Taukinaitytės-Narbutienės, knygrišiai, suteikiantys knygai unikalų pavidalą, imasi tik laiko patikrintų tekstų. Tad žinia, jog jos bičiulė dailininkė Loreta Uzdraitė iš naujo iliustravo A. Baranausko poemą, paskatino suskubti ir prašyti neįrišto spaudinio lapų kūrybiniam darbui.

„Man jau nereikėjo ardyti spaustuvėje įrištos knygos – galėjau imti išspausdintus lapus ir iš jų kurti knygą, jai pritaikydama labai patvarų prancūziškąjį įrišimo būdą, „su sparneliais“, – pasakojo knygrišė.

Poemos lapus ji apgaubė rankų darbo popieriaus viršeliu, papuoštu oda su aukso folijos įspaudais, rankų darbo kaptalu ir kitomis įrišimo detalėmis. Taip sukurta knyga tampa knygrišystės meno kūriniu, kuris susieja dvi vertybes: amžiną tekstą ir ištobulintą knygos pavidalą.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *