Sekmadienis, 22 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

G. Vaičiūno knygos trumpam sustabdo laiką

Aldona Jakavonienė., www.alkas.lt
2023-12-14 10:00:06
104
PERŽIŪROS
3
G. Vaičiūno knygos: trumpam sustabdo laiką | LGGRTC nuotr.

G. Vaičiūno knygos: trumpam sustabdo laiką | LGGRTC nuotr.

Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido istoriko Gintaro Vaičiūno knygą „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“

Šio leidinio autorius, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas G. Vaičiūnas sutiko atsakyti į keletą klausimų.

– Esate Anykščių krašto žmogus. Kuo, Jūsų nuomone, šis kraštas istoriškai toks svarbus Lietuvai, o galbūt – ir pasauliui?

– Esu gimęs, užaugęs Anykščiuose ir šiuo metu ten ir gyvenu. Istorine prasme Anykščių kraštas yra svarbiausias Lietuvai savo patriotinės krypties kūrėjais, lietuviško žodžio saugotojais ir jų palikimu.

Kiekvienam lietuviui Anykščiai pirmiausia yra mūsų literatūros sostinė.

Štai „Svarbiausi Anykštijos dvasios saugotojai”, reikšmingi Lietuvai (buvo daug ir kitų);

Konstantinas Sirvydas – geriausias XVII a. lietuvių kalbos žinovas.

Jo parengtas, 1629 m. pirmą kartą išleistas lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynas iki XIX a. pabaigos (beveik 300 metų) buvo pagrindinė knyga, iš kurios mokytasi lietuvių kalbos.

Sirvydo žodynas buvo ypač vertinamas, iš jo kalbos mokėsi rašytojai.

Antanas Baranauskas – vyskupas, lietuvybės puoselėtojas, gynė Katalikų bažnyčios teises, priešinosi rusinimui.

A. Baranausko grožinė kūryba davė pradžią lietuvių romantinei lyrinei poezijai.

Svarbiausiame kūrinyje, romantinėje poemoje „Anykščių šilelis” pabrėžiamas dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys, apdainuojama gimtojo krašto gamta, Anykščių šilelio istorija siejama su Lietuvos likimo tema.

Poemoje „Kelionė Petaburkan” vyrauja Rusijos pavergtos lietuvių tautos tragedijos apmąstymai, pabrėžiama istorinės atminties, papročių, kalbos išsaugojimo prasmė.

A. Baranauskas padėjo pagrindus lietuvių kalbos dialektologijai. Jo vertimų rankraščiai (1901-02) Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento ir Knįga Psalmu 2015 įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Antanas Vienuolis (Žukauskas) – produktyviausias Anykščių krašto rašytojas, sukūręs daug legendų ir padavimų apie savo gimtinės istoriją ir įžymesnes jo vietas.

Poetizavęs mūsų kraštą, išsaugojęs garsų anykštėno A. Baranausko palikimą – klėtelę, kurioje kūrė poetas, iš jo asmeninių daiktų įkūręs pirmąjį Lietuvoje memorialinį muziejų.

Anykščiuose gyvas mūsų literatūros klasikų atminimas. Kad ir kuria kryptimi čia eitum, visur atrastum klasikų gyvenimo ir kūrybos vietas, jų apdainuotus kraštovaizdžius, gamtos paminklus.

– Apie ką pasakoja Jūsų knyga?

– Tai pasakojimai apie Anykščių krašto žmones tarpukario metais, apie patriotus, kūrusius ir stiprinusius savo valstybę, ir apie kolaborantus-materialistus, siekusius panaikinti visa, kas lietuviška, ir įvesti Lietuvoje Rusijos komunistų valdžią.

G. Vaičiūno knygos: trumpam sustabdo laiką | LGGRTC nuotr.
G. Vaičiūno knygos: trumpam sustabdo laiką | LGGRTC nuotr.

Knygoje apžvelgiama Anykščių krašto visuomenės socialinių bei tautinių grupių atstovavimas tiek patriotinei visuomenės daliai, tiek ir kolaborantams lemtingais Lietuvai 1940–1941 metais,  kai Rusijos komunistinę okupaciją keitė Vokietijos nacistinė okupacija, kai buvo naikinama viskas, kas lietuviams brangu, vyko trėmimai, žudynės, žydų genocidas.

– Kodėl nutarėte parašyti šią knygą?

– Renkant atsiminimus, dokumentus apie šio krašto kovotojus dėl Lietuvos nepriklausomybės, archyve susikaupė daug vertingos medžiagos. Iš pradžių buvau sumanęs rašyti tik apie 1941 m.

Birželio sukilimą Anykščių krašte, bet LCVA aptikęs įdomios medžiagos apie komunistinio pogrindžio veiklą mūsų krašte Lietuvos nepriklausomybės metais, nutariau išnagrinėti abi šias temas – kolaboravimą ir patriotizmą.

– Kiek knygų esate parašęs?

– Tai trečioji mano knyga, pirmąją, „Ramuldavos ir Šimonių girių bei jų apylinkių gidas“, parašiau 2015 m. (tai daugiau vadovas turistams), antrąją – „Žuvusių Anykščių krašto partizanų žinynas“ parašiau 2019 m., o trečioji – „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“ išleista šiais metais.

– Kaip manote, ar šis leidinys pasitarnaus kaip istorijos vadovėlis jaunajai kartai?

– Nesu šios srities žinovas, bet tikiuosi, kad Anykščių rajono mokyklų istorijos mokytojai šią knygą galės panaudoti istorijos pamokose ir kraštotyros veiklai skatinti.

Pagrindinis jos tikslas – įamžinti visų žuvusių Lietuvos partizanų atminimą interaktyviajame žemėlapyje, perkeliant žinias apie juos iš LGGRTC duomenų bazės, visų leidinių, fotografijų.

Esu parengęs aplikaciją partizanų žūties vietų skaitmeniniam žemėlapiui sukurti, jį administruoju ir nuolat pildau nauja medžiaga.

Jau įkelta daug žinių apie visus žuvusius Aukštaitijoje partizanus ir iš dalies – apie Dainavos ir Tauro apygardų partizanus.

Vieša prieiga interneto adresu: čia.

– Kokie Jūsų ateities planai?

– Tikiuosi parengti ir išleisti dvi knygas apie Lietuvos partizanų veiklą Aukštaitijoje.

Bet planai ir gali likti planais, jeigu sutrukdytų sveikatos ar kitos nuo manęs nepriklausančios problemos, todėl neperšokus griovio „op“ geriau nesakyti…

Kiekvienas esame daugiau ar mažiau skolingi gimtinei ir savo krašto žmonėms bei protėviams. Tą skolą gali sumažinti įvairūs leidiniai; atsiminimai, monografijos, žinynai.

Knygos trumpam sustabdo laiką ir istoriją bei padeda atsigręžti į savo krašto praeitį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išleista knyga apie vieną žymiausių Lietuvos partizanų K. Pyplį-Mažytį
  2. V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  3. Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo
  4. Apie Lietuvos kariuomenei gamintus ginklus su Gediminaičių stulpais
  5. Rasti vieno žymiausių partizanų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai
  6. Tauta laidos Pietų Lietuvos partizanų vadą pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį
  7. Konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“
  8. Lietuvių partizanų pergalės ir jų vietos negali būti pamirštos!
  9. Vilniuje pristatomi „Anykščių kultūros fenomenai“
  10. Prie Antano Baranausko klėtelės bus skaitomas „Anykščių šilelis“ ispaniškai
  11. Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį
  12. Bardas K. Jakutis: Neleidau nukirsti liepos, nors man sakė, kad tam yra leidimas. Na ir kas?

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Jeigu ši knyga says:
    prieš 3 metai

    bus tokia pati, kaip “Žuvusių Anykščių krašto partizanų žinynas”, kuriame privelta aibė klaidų ir netikslumų, tai – viso gero. Autorius gyrėsi, kad ties žinynu dirbo tris dešimtmečius, kuo bent jau aš labai abejoju. Per kelis dešimtmečius galima šimtąkart patikrinti surinktą medžiagą, bet tai nebuvo padaryta. Kai atsiverčiau tą “žinyną”, apstulbau, kaip neatpažįstamai buvo iškraipyta mano dėdės vardas, pavardė ir kiti duomenys. Parašiau apie tai autoriui, tačiau jis net nepakriuksėjo. Ką jau bekalbėti apie atsiprašymą… Ta knyga neturi teisės būti platinama ir vadintis žinynu. Tai yra žuvusiųjų ir jų artimųjų paniekinimas. Gėda! Užtai netrukus Vaičiūnas padarė karjeros šuolį ir atsidūrė Genocido centro darbuotojų sąraše.

    Atsakyti
    • Jonas says:
      prieš 3 metai

      Šis komentaras panašus į netiesos sakymą, menkinantis ir net niekinantis autorių, bei partizaninį judėjimą. O juk tai buvo tikrų patriotų, nusprendusių aukotis savo Tėvynei sprendimas. Tai buvo pasiryžimas kovoti su okupantu, neįvertinus ar nenumačius tai, kad jėgos nelygios ir kad rusiškajį nacional–imperializmą įveikti reikia labai didelių jėgų ir pastangų. Bet vistiek, tai buvo pilėnų kova. Už tai smerkti autorių yra trumparegiška, nepilietiška ir nepatriotiška. Tai ne valstybės kūrėjo, kovotojo pozicija . Tai nesupratimas, nesusigaudymas, kurioj barikadų, pusėj reikia stotis, Tai griovimas.

      Atsakyti
      • Klausimas says:
        prieš 3 metai

        Ar Jūs suvokiate parašyto komentaro tekstą? Kalbama apie tai, kad, taip vadinamas, žinynas buvo sulipdytas atmestinai, su iškreiptomis partizanų pavardėmis, vardais ir netgi gimimo datomis. Argi toks turi būti žinynas? Juk galima buvo pasitikrinti duomenis Genocido centro registre, kurie yra viešai prieinami. Kvaila teisinti tokius autoriaus liapsusus ir nepatriotiškumu vadinti išsakytas žuvusių kovotojų artimųjų pastabas.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • klaustukas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Bartas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kai verslas auga greičiau nei jo procesai: kaip suvaldyti kasdienį chaosą įmonėje?
  • Sutemus sodas išnyksta: žinovas pataria, kaip saugiai ir tvariai apšviesti namų aplinką
  • Rytinis slalomas prie mokyklų: kokie pavojai tyko tiek skubančių tėvų, tiek ir jų vaikų?
  • RRT: siuntiniai augina pašto rinką, tačiau siuntų iš Kinijos mažėja

Kiti Straipsniai

Žiemos pirčių miestelis Pirmosios Melnragės paplūdimyje, prie Baltijos jūros

Klaipėdos pajūryje vėl įsikurs pirčių miestelis: keturios dienos karšto garo ir Baltijos bangų

2026 11 22
Amatininko rankos ir lietuviškų raštų ornamentai „Aukso verpstės 2026“ renginio plakato fragmente

„Aukso verpstė“ – naujas apdovanojimas Lietuvos tradicinių amatų puoselėtojams

2026 11 22
Vytautas Kubilius

Vytautui Kubiliui – 100: literatūros kritikas, nepaklusęs laikui

2026 11 22
Istorinis koliažas: šiandienos Nepriklausomybės kovų minėjimo dalyviai, 1920 metų Lietuvos kariai ir Kernavės piliakalniai

Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje

2026 11 20
Pensininkas ir pensininkė susikabine rankomis eina į tolį o dešinėje nuo jų vaizduojami smulkūs pinigai

Pensijų nepriemokos: kam gali būti grąžinti tūkstančiai eurų?

2026 11 20
Raubonių vandens malūno pastatas, žolėje besiganantys gyvuliai ir du žmonės prie seno medinio rato

Raubonių malūnas atgijo: senieji mechanizmai vėl sukasi, bet viena svajonė dar neišsipildė

2026 11 20
Lietuvių kalbos mokytoja kalbasi su dviem mokiniais prie knygų.

Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai

2026 11 20
Senosios knygos, istoriniai raštai ir Lietuvos žemėlapis Vilniaus panoramos fone

Seimas nusprendė, kokias istorines sukaktis Lietuva minės 2028 metais

2026 11 20
„Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas

Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

2026 11 19
Ignas Vėgėlė Seime

I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai

2026 11 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • klaustukas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Bartas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
Kitas straipsnis
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Koks yra driskyno veikimo būdas?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai