„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės.

Kategorijos: Alko radijas, Etninė kultūra, Kultūra, Pokalbiai su Audriu Antanaičiu, Religija, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Kemblys:

    Įdomiai romuviai pavadino tą savo ‘tikėjimą’ – ,,Senasis baltų tikėjimas”.
    Senovėje buvo gentys, kurios kalbėjo giminingomis tarmėmis. Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas 1845 m. apie prūsų kalbai giminingas kalbas rašė: „Aš siūlyčiau šią šeimą vadinti baltų kalbų šeima arba kaip kitaip“ (,,Baltų vardo Tėvui G.H.F.Neselmanui – 200 metų!”, ‘alkas.lt’).

    Kuo remdamiesi romuviai padarė prielaidą, kad gentys, kalbėjusios giminingomis tarmėmis, turėjo giminingas pasaulėžiūras?

    Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys. Nesuvokiu, apie kokį ,,tęstinumą” (pokalbio laikas 5:40) kalbėjo Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė? Jei tęstinumas kažkurios genties, kažkurio laikotarpio, pasaulėžiūros, tai negalima apibendrinti kalbininkų vartojamu žodžiu ‘baltai’. Jei mokslininkai ištyrė pasaulėžiūras ir jas apibendrino, tai romuvių ‘tikėjimas’ būtų pirmas pasaulyje paremtas MOKSLU.

    Manau, kad romuvių vaidilos IŠMINTINGAI eilinį kartą nutylės šį klausimą 😀 😀

    • LosAngeles:

      ‘..Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys..’

      Kad gentis turejo savo Zyni, tai labai realu, bet kad jis savaip aiskino … Tai kas cia gaunasi??? Ar tas zynys is ‘dangaus nukrisdavo’, ar ji kas ‘is kelmo isspirdavo’? Drisciau teigti, kad ne. Tai turejo buti ‘tinkanti’ asmenybe, tai yra tokia, kuri testu pradetus pirmtako darbus. Tai vadinama mokytoju – mokiniu seka. Bet kas Zyniu tikrai netapdavo, tik tas, kuris ismanydavo ‘apie ka kalba vyksta’ ir budavo vertas. Tam butna kad jis butu buvuso Zynio mokinys… Tai ir yra testinumas
      Kas del ‘aiskinimo savaip’, tai velgi gaunasi nei sis nei tas. Zinios eina is vieno saltinio, todel tas kas aiskina savaip yra ‘zulikas’, o ne sventikas. Jei kalbeti apie vartojamus zodzius, vaizdinius, apibudinimus ar sulyginimus, tai jie gali skirtis, bet esme skirtis negali. Jie visi turi kalbeti apie ta pati ir kreipti zmoniu demesi i ta pati tiksla.

      • Kemblys:

        LosAngeles, manau, kad Žyniai aiškino gentainiams atsižvelgdami į kintančias gyvenimo sąlygas ir atsižvelgdami į gentainių gebėjimą suvokti, tad visi kažką keisdavo. Kokia prasmė aiškinti nesuvokiamus dalykus, kuriems gentainiai dar nesubrendę? Manau, kad Žyniai ir Kriviai dirbtinai atskirdavo gentį nuo genties keisdami tarmes ir pasaulėžiūras (tarmes dar keisdavo Žemė, ant kurios gyveno gentis – kalba yra vienas iš mąstymo būdų).
        Žynys (yra dar žodis ‘išminčius’), manau, gaudavo žinias IŠ MINTIES – ‘mokiniai’ išlavindavo pirmtakų pagalba tik ne eilinius savo gebėjimus gauti žinias mintimis, bet ne pačias žinias.

  2. Perkūno Paukštis:

    O Dievai švenčiausi, kokia graži moteris.
    Šiaip nesu jautrus, tačiau, kai Ji šio nuostabaus pokalbio pabaigoje uždainavo, tai, prisipažinsiu, net kažkaip ašarą išspaudė. Rodos, susijaudino ir Audrius Antanaitis.
    ———————
    Na, jei neklystu, tai Ji kažkada sakė, kad žmogus yra ne Gamtos dalis, o pati Gamta. Štai ir dabar buvo patvirtinta, kad tokiame Baltiškame požiūryje visas gyvenimas įgaudavo šventumo prasmę.
    Ačiū jums už šią perteiktą baltreliginę patirtį.

  3. Skalvis:

    Manau, jog čia galima ginčytis be galo krašto. Man šie žmonės įrodo, jog dar ne visi susitaikė su Lietuvos praradimu ir svajonė apie Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą dar gyva.

  4. Baltas:

    Labai geras pokalbis. Daugybė žmonių atlieka senąsias apeigas to neįvardindami, to nesuprasdami. Kai pasikalbi su jais, paaiškėja, kad yra tikrieji senojo tikėjimo saugotojai. Tai persiduoda pasąmonėje, su motinos pienu, su ąžuolo šlamėjimu, su šaltinio versme.

  5. “Lietuva tikyba menulis”–Klaudius Ptolemejus.Aisciai,rutai iir mozurai turejo savus panteonus.Proteviai tikejo,kad dausos yra dvi:Jeruzale ir Menulis.I ten patenka kariai su dumais.Zuves tevas stebi neklauzadus vaikus ir verkia ,retkarciais barasi…patekau i kita planeta ir bandau susivokti,

  6. lyvis:

    Gražiai kalba Trinkūnienė, bet kodėl nesisako kad pati save išsirinko krivę. lyvis

  7. Ženklas:

    Man labai patiko gerbiamos Krivės Inijos, tiesa kitur, pavartoti žodžiai ,,Romuvos tauta“. Ir čia dabar labai išmintingai pasakyta,- šventės, kurias švenčiame mes romuviai yra ne tik mūsų, bet ir visų lietuvių.

  8. Prasau pagalbos:”porrima”rr-ziemos svente.As zinau dvi: kaledos ir gavenia.Abi netinka.Ziezmaris tiktu,bet ar jis buvo”?O juk Parasyta”neisgalvok nauju dievu”.Gal kas zinot kitokias ?Sitas zodis yra zvaigzdes pavadinimas,ji mini Prolomejus.Jai 2000 metu…va taip zodis po zodzio,pamazu pamazu,miglose prada rodytis didingas prapuolusios Lietuvos dangoraizis.

  9. Be galo ačiū, Krive Inija Trinkūniene ir Audry Antanaiti, už šį pokalbį. Džiaugiuosi, kad Romuva gyvuoja, auga. Ir aš greitu metu tapsiu jos dalimi!
    Su meile ir šviesa,
    Rugilė Daujotaitė

  10. Gerbiamas Audriau, gerbiama krivė Inija dar nepasakė, kad:
    – krikščioniškosios apeigos bei rūbai, yra nukopijuoti būtent nuo arijų-baltų apeigų ir apeiginių apdarų;
    – arijų baltų rūbams, anot šaltinių, jau per 3800 metų! Būtent tada jie, mūsų protėviais, buvo nugabenti į Centrinę bei Vakarų Europą, kur pradžioje pagimdė KELTŲ o vėliau, daėję iki svieto galo, ir GALŲ (dabar prancūzų) kultūras;

  11. Andrius:

    Centralizuotų kultų išsigimėliai visada bijo ir bando sumenkinti tikrą, natūraliai iš senų laikų susiklosčiusį tikėjimą. Atmeskit krikščioniškas, šūdulmoniškas ir kitas nesąmones ir pasigilinkit į daugiadievius reikalus. Gal nerasit visų durnų atsakymų į kasdienius klausimus, bet bent jau nesikapstysit žydų psichinių ligų sukeltuose kliedesiuose ir šūduose.

  12. Arijų-baltų tikėjimo gyvastingumą tūkstantmečiais palaikė šio tikėjimo giliausios šaknys!!!
    Bet, ar mūsų laikų arijai-baltai, save vadinami romuviais, pažįsta jas? Iš visko regiu, kad NE!
    Mūsų protėviai savo tikėjimą siejo su gamtoje vykstančiais fizikiniais procesais, kuriuos stebėjo daugel tūkstantmečių! Ar stebi juos mūsų romuviai šiais laikais? NE! Ar pažįsta juos? NE!
    Beje, kas? kodėl? ir kaip? vyksta gamtoje jau yra įminta ir išdėstyta inž. Romualdo Zubino knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas” ir “Praeitis ir Ateitis”.
    Tad ryšys su praeitimi jau yra atkurtas! Tuo pačiu yra atkurtas ir ryšis tarp senojo bei naujojo tikėjimų!
    Tad romuviams atėjo laikas susipažinti su nurodytomis (mūsų laikais mokslininkais vis dar nepripažintomis!) knygomis ir geriau pažinti savo protėvių tikėjimą ir šio tikėjimo šaknis!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: