Dar ne taip seniai didžiai gerbiami politologai oriai diskutuodavo apie pasaulio raidos tendencijas, savo nuomones pagrįsdami istorijos ir šiandienos faktais. Auditorija jų atidžiai klausydavosi ir žavėdavosi jų įžvalgomis.
Tačiau kiek tų išmintingųjų politologų numatė, kad ateis diena, kada Vakarų civilizacija staiga, labai netikėtai, atsidurs baisiame pavojuje, kad ją užlies tautų kraustymosi banga, kad svetingai priimtas nelaimingas pabėgėlis pasirodys beesąs aršus priešas?
Ką šiandien politologai gali pasakyti apie pasaulio istorijos logiką, dėsnius, ateivius ir svyruojantį Vakarų pasaulį?
Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su Seimo nariu, politologu Arminu Lydeka.
Susiję straipsniai:
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kada išmoksime valstybės valdymo meno? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar sugrįš į protą tas išprotėjęs mūsų pasaulis? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos žurnalistika – ir vienas lauke karys! (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas pakirpo lietuvių aviacijai sparnus? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl valstybė neapgina vartotojų teisių? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Europos parlamento narys V.Mazuronis: Imigrantams reikia įvesti „žaliąją kortą“ (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar dar ilgai reiks siekti Lietuvos teisinės brandos? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar mums verta siekti bendrų oro linijų su latviais ir estais? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai yra pasiutusiai siautulingi šokėjai! (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ukraina keičiasi, tačiau mes apie tuos pokyčius žinome per mažai (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvai dar ne vėlu statyti atominę jėgainę? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mindaugas Tomonis – primirštas Lietuvos didvyris (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvis ir knyga – ar programos dar suderinamos? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokia literatūra reikalinga šiandieniniam žmogui? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Valdovų rūmai – tarp praeities ir ateities (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mūsų atgimimas „Atgimimo“ kūrėjo akimis (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar turėtų mus bauginti gruodžio tamsa? Pašnekovas – etnologas D. Razauskas (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Kazio Pakšto projektuota „Dausuva“ buvo tiktai fantazija? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar pasauliui reikia tarptautinės kalbos? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: 2024-ais metais Vilniuje tikrai pradės važinėti metro traukiniai! (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar išmanus miestas yra saugus miestas (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Tautininkų sąjungos pirmininkas A. Rudys apie istoriją, lietuvių Tautą ir jos ateitį (video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Аpie naująjį internetinį leidinį rusų kalba „Novaja gazieta – Baltija” (video)
- „Verslo balsas“: Lietuva, „quo vadis?“ (audio, video)
- „Verslo balsas“: Ar darnioji Vilniaus plėtra nėra tik akių dūmimas? (audio)
- Radijo ekskursija „Atspindžiai“: Ar sugebame atverti Lietuvos šventvietes žmonėms? (audio )
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve Onute Maksimenko (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo lietuve Margarita Podchaliuzina (video)
Dėl skonio nesiginčijama, tačiau, jei tuo neįžeisiu, dėl laidos pavadinimo. Jis šiek tiek klaidinantis.
Pavadinčiau ją „A. Antanaičio pokalbiai su…” Arba „Alko” pokalbiai su…”
“Ar jau išgyvename istorijos sutemas?”.
Apie kieno istoriją (praeitį) sutemas kalbėjosi (kalbasi) vyrai?
Jeigu kalba vyko apie Europos istoriją (lietuviškai-praeitis), tai yra viena tema, jeigu – apie Lietuvos – kita kalba!
Mat, Europos istorija (liet. praeitis), lyginant su Lietuvos praeitimi, yra embriono stadijoje ir ją tikslinga palikti Europos kūrėjams, politikams ir galingiesiems. Mes ten nebuvome, nesame ir nebūsime rimtais “žaidėjais”.
Mano nuomone, Alke reikėtų mažiau politikuoti o daugiau kalbėti apie Lietuvos garbingiausiąją, seniausiąją ir turtingiausiąją PRAEITĮ! Mat JOS PAŽINIMAS, lyg NOJAUS LAIVAS, išgelbės LIETUVĄ iš užmaršties, o EUROPĄ – iš “sapnų karalystės”!!!
Na, ir pašnekovą Alko radijas iškapstė… Arminas Lydeka žino, kad yra Tautos ir Valstybės išdavikas, jam tai užrašyta ant veido, atitinkamai ir vaiposi. Kita vertus, čia įdomi mintis pasikviesti šnekėti kažką iš tarpo veikėjų, kurie ir yra atsakingi už aptariamas “istorijos sutemas”.
Labai konstruktyvus ir aktualus pokalbis, tiesiog neįtikėtinas “Alko” publikai. Išklausiau ir giliai pritariu įžvalgoms, nes mojuodami “kardais” toli nenueisime…
Ligi ko da’vedė krikščionybė.
ISTORIJA!? Tai tauta ar kultūra, kurios praeitį mena rašytiniai šaltiniai!
Anot Lietuvos istorikų, Lietuvoje išlikę šaltiniai siekia Mindaugo karūnavimą!?
Anot mūsų poligloto- priešistoriko Česlovo Gedgaudo (“Mūsų praeities beieškant”), LIETUVOS praeitis siekia 1 -jo t.pr.m.e. pradžią! Pastarajam pritaria ir LIETUVOS patriarchas Jonas Basanavičius!
Anot indų mąstytojo Mahatmą Gandžio, Lietuvių kalba (o tai reiškia ir jos praeitis!) yra senesnė už sanskritą!
Tad kurias “sutemas” gerbiamieji Antanaitis ir Lydeka gvildeno savo pokalbyje?! Tikriausiai, jie, kaip ir Lietuvos “istorikai”, apsiribojo tiktai krikščioniškuoju laikotarpiu!?
O kur šlovingiausioji Lietuvos praeitis, kuriai jau per 50 000 metų ir kuri leido įminti seniausiųjų kultūrų šaltinius ( jų per 300!) bei atrasti mokslo pasauliui dar nežinomus Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės ašies judėjimus?!
Tad, gerbiamieji, prieš liesdamiesi prie LIETUVOS praeities, pirmiausiai būtina pažinti jos šaknis!!!
Įspėju, Lietuvos garbingiausiąją ir turtingiausiąją praeitį saugokite nuo sovietinių laikų “istorikų”!!!
” …turtingiausiąją praeitį saugokite nuo sovietinių laikų “istorikų …” ,
IR NUO NE TIK PROSOVIETŲ, BET IR NUO KRIKŠČIONIŲ.
Perkūno Paukšti, visiškai teisingai, nes būtent po Konstantino I “Kryžiaus karo” arijų- baltų tikėjimui, paskelbimo (IV a.), laike 1000 metų Rytų Europoje nuo žemės paviršiaus, kartu su mūsų senąją kultūra, buvo nušluotos visos mūsų protėvių šventyklos, sunaikinti runų raštu šaltiniai, net akmenis su runomis! Dabar Ariogalos kasmetinėse, sueigose su padidžiavimu, Lietuvos kultūros veikėjai (“oratoriai”) iš tribūnos skelbia- LIETUVA NETURI ISTORINĖS ATMINTIES?!
NETIESA!!! GARBINGIAUSIA IR TURTINGIAUSIA LIETUVOS PRAEITIS JAU ĮMINTA!!!
DAR DAUGIAU, LIETUVIŲ KALBOS PAGALBA PASISEKĖ ĮMINTI NE TIKTAI PASAULIO PRAEITĮ BET IR ATEITĮ!!!