memrise.com nuotr.
Vasario 24 d. 15 val. norinčius išmokti esperanto kalbos Vilniaus esperantininkų draugija kviečia į Lietuvos edukologijos universitetą (Studentų g. 39, CR 519 auditorija). Čia vyks pirmasis susitikimas su tarptautinę patirtį turinčia esperanto kalbos dėstytoja Dalia Pileckiene.
Tarptautiniam bendravimui skirta esperanto kalba yra sudaryta romanų, germanų, slavų kalbų leksikos bei graikų ir lotynų internacionalizmų (tarptautinių žodžių) pagrindu. Esperanto kalbos žodžių šaknys pasiskolintos iš įvairių kalbų, daug tarptautinių žodžių. Paprasta ir logiška gramatika neturi išimčių. Išradingai sumanyta žodžių darybos sistema žymiai sumažina išmoktinos leksikos apimtį ir suteikia galimybę patiems kurti žodžius. Jau po kelių mokymosi savaičių galima pradėti susirašinėti, o tarptautiniuose susitikimuose užmegzti pažintis su kitais esperantininkais iš įvairių pasaulio šalių.
Esperanto gyvuoja jau daugiau nei 120 metų. Ši kalba per tą laiką įrodė savo gyvybingumą. Dabar daugiau nei 100 pasaulio šalių, 5 kontinentuose milijonai žmonių bendrauja šia tarptautine kalba.
„Ji tinka tiek poezijai, mokslui, filosofijai, tiek verslui, prekybai, turizmui, susirašinėjimui ir kitiems žmonių poreikiams. Nėra tokios minties, kurios žmogus negalėtų išreikšti šia kalba. Nė vienai tautai Esperanto kalba nėra gimtoji. Gimusi Lenkijoje ir Lietuvoje, ji tarsi tiltas, sujungia įvairias tautas, kalbas, bei kultūras, ir priklauso visiems žmonėms. Su Lietuvos Edukologijos Universitetu ir Interlingvistikos puoselėjimu savo laiku buvo ir yra susiję šviesūs šio negęstančio mokslo židinio žmonės: Rektorius, akad. A. Gaižutis, prof. M. Barkauskaitė, A. Poška, Ip. Cieška, J. Petrulis, visa eilė šio garbaus Gyvenimo Universiteto auklėtinių…“, – sako Vilniaus esperantininkų draugijos pirmininkas, edukologijos magistras, dėstytojas Algimantas Piliponis.
Pasak A. Piliponio esperanto kalba yra parašyta bei išversta daugybė knygų įvairiausiomis temomis. Taip pat leidžiami laikraščiai, žurnalai, transliuojamos radijo laidos, bendradarbiauja Interlingvistikos, Kalbotyros, Esperantologijos specialistai…
2005 m. Vilniuje vyko 90-sis jubiliejinis pasaulinis Esperanto kongresas.
Svarbiausi Esperanto kalbos bruožai:
Tarptautinė: Esperanto labiausiai yra naudinga bendraujant skirtingų tautų žmonėms, kai jie neturi bendros gimtosios kalbos. Ji kaip pirmoji komunikacinė pagalba užsienyje, nemokant jokios svetimos kalbos.
Neutrali: ji nepriklauso kuriai nors tautai ar šaliai, todėl ji priklauso visiems ir yra neutrali kalba,
Lygiateisė: kai vartojama Esperanto kalba, bendravimo požiūriu yra jaučiama didesnė lygybė, negu, pavyzdžiui, angliškai kalbant su asmeniu, kurio anglų kalba yra gimtoji.
Gana nesudėtinga: dėl nesudėtingos kalbos struktūros ir žodžių darybos, Esperanto mokytis yra daug lengviau negu kitas kalbas. Kartu t.y. kaip propedeutinis – įvadinis kalbotyros kursas, parengiamoji priemonė norintiems greičiau išmokti svetimų kalbų.
Gyva: Esperanto vystosi ir gyvuoja lygiai taip pat kaip ir kitos kalbos, ir ja galima išsakyti visas žmogaus mintis ir jausmus.
Parašykite komentarą