Vilniuje, Kultūros ministerijoje, asociacijos „Baltų centras“ rengtame seminare „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“ dalyvavo Kultūros ministras, viceministras, susirinko įvairių su turizmu, kultūra susijusių organizacijų atstovai. Pristatyta „Baltų kelio“ koncepcija, partnerių paieškos rezultatai. Projekto iniciatoriai sulaukė patarimų, išgirdo, kur gali kilti sunkumų.

Turistai renkasi kultūros objektus

„Baltų kultūros propagavimas turi dvejopą prasmę: imame galvoti apie tarptautinį turizmą, bet tai ne mažiau svarbu ir Lietuvos jaunimui nacionalionio tapatumo paieškoms. Tai svarbus darbas ir Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos bendruomenėse“, – sakė Kultūros viceministras Romanas Jarockis.

Anot jo, svarbiausia parodyti kultūros kelią turiniu, atlikus mokslinius tyrimus. Jis tikisi, kad vieną dieną, „Baltų kelias“ taps tarptautiniu, juk baltų kultūra viena archajiškiausių. O profesionalus jos pateikimas patrauklia forma – geras būdas skatinti turizmą.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis linkėjo būti tais, kurie iš naujo prikeltų savo kultūrinį paveldą.

„Baltų tradicijos artimos dviems tautoms – lietuviams ir latviams, todėl ne veltui šiauliečiai prie to prisideda, juk su latviais juos sieja sienos. Supratimas, kad globaliam pasaulyje, kai vyrauja religijų, tautų , vertybių konfliktai, labai svarbu atrasti vienijančius dalykus, – sakė ministras. – Jeigu neturėsime šaknų, ilgainiui neturėsime ir valstybės. Jos rišamoji medžiaga – yra mūsų nematerialusis paveldas“.

Pasak Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorės Jurgitos Kazlauskienės, Lietuva nuo Europos neatsilieka kultūrinio turizmo srityje. Turistai, atvykstantys į Lietuvą, renkasi kultūrinio lankymo objektus: „Turizmo departamento duomenimis, 39 % turistų į Lietuvą atvyksta būtent dėl jų“.

Anot jos, teminių maršrutų kūrimas sudaro galimybę pažinti ne tik pilis, dvarus, bet ir lokalesnes vietas, kaimus, miestelius, smulkesnius turizmo objektus, juo labiau, kad pastaruoju metu vietinis turizmas labai auga, tačiau trūksta kompleksinių rinkodaros priemonių.

Lietuva, pasak direktorės, per mažai naudojasi tarptautinėmis kultūrinių kelių programomis, o kultūros kelias – sudėtingas daugybės institucijų, įvairių organizacijų, visuomenės bendradarbiavimo rezultatas.

Reikalingas renginių kalendorius

Asociacijos „Baltų centras“ vadovė doc. dr. Regina Kvašytė kalbėjo, kad apie kelią yra du supratimai: „Baltai, kaip dvasinis kelias, nuo senųjų iki šiuolaikinių laikų, o antras – kaip materialus dalykas, atkarpa, kuri prasideda nuo takelio, o talkininkų padedami jį galima išminti kaip platų kelią“.

Projekto iniciatoriai, ieškodami partnerių, išsiuntinėjo per 400 elektroninių anketų visoms Lietuvos savivaldybėms ir Latvijos žemių, kuriose gyveno baltai, savivaldybėms, muziejams, bibliotekoms, kultūros centrams, turizmo informacijos centrams, mokslo ir tyrimų įstaigoms, Lietuvos ir Latvijos ambasadoms.

Iš šešiasdešimties atsiliepė 39 savivaldybės ir 76 organizacijos. Organizacijos norėtų bendradarbiauti pritaikant istorijos, kultūros paveldų objektus, parkus, infrastruktūrą, kuriant patrauklesnę vietovę, organizuojant renginius, bendras edukacines programas, pritaikant rinkodaros priemones.

„Kultūros kelio objektai remiasi kompleksiškumu, integralumu, o dėliojant maršrutus susidūrėme su situacija, kad galima rodyti kelis piliakalnius, kraštotyros muziejus, tačiau ypač vasarą reikalingas renginių kalendorius. Be infrastruktūros pokyčių, be interaktyvaus priemonių, objektų atsiradimo, mažai ką galime pasiūlyti visais metų laikais”, – teigė projekto „Baltų kelias“ vadovė ir Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.

Projekto „Baltų kelias“ koordinatorius Darius Ramančionis teigė, kad inicijuota Baltų vienybės sąšauka prasidėjo nuo Girnikų piliakalnio, o vėliau tinklas išsiplėtė į latvių, lenkų, baltarusių teritorijas. Tad, pradėjus nuo vieno nedidelio darbo, galima plėstis, o žmonių, kuriems rūpi baltiškas paveldas, savastis, tikrai yra. Abi tautas apjungia Baltų vienybės diena, minima rugsėjo 22-ąją.

Užsieniečiams įdomu tiek, kiek įdomu mums

„Užsieniečiui bus įdomu tiek, kiek mums patiems bus įdomu ir kiek gebėsime baltišką savastį atskleisti“, – sakė Alfredas Jomantas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas, Europos Tarybos IDS dėl Kultūros kelių biuro pirmininkas.

Projekto organizatoriai ir partneriai tikisi finansavimo kitam projekto etapui. Organizacijos nori pritraukti lėšų „Baltų kelio“ įprasminimui, maršrutų sukūrimui per Lietuvą ir Latviją bei kitas baltų gyventas teritorijas. Jau kuriami Baltų kultūros centrai, kai kurios ekspozicijos specializuotos, daug kas mato, kaip būtų minima Baltų vienybės diena, pritraukianti lankytojus, verslininkus iš įvairių vietovių.

Muziejai siūlo bendradarbiauti su kitų šalių muziejais, kur yra daug baltiško, tačiau mažai vertinamo paveldo.

„Kol vietinių turistų neturime, tol apie užsienio turistus nėra nė ko kalbėti. Užsieniečiui bus įdomu tiek, kiek mums patiems bus įdomu ir kiek gebėsime baltišką savastį atskleisti. Europos kultūros kelių potencialas – nestatiškas požiūris į kelią. Didieji kultūros keliai pasakoja tos vietos istoriją. Tęskite pradėtus darbus ir suraskite tikrus partnerius“, – seminare linkėjo Alfredas Jomantas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas, Europos Tarybos IDS dėl Kultūros kelių biuro pirmininkas.

Jam pritarė LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė: „Ateityje reikia kurti organizacijos struktūrą, tada bus galima dar kokybiškiau galvoti apie projektus. Turizmo departamentas pripažįsta, kad egzistuoja kultūrinis turizmas, tačiau anksčiau jį reikėjo įtikinėti, kad toks yra“. Irena Seliukaitė siūlė įsivardinti, kokie yra pagrindiniai veiklos prioritetai, kas bus nuveikta per ateinančius metus. Labai svarbu, kad Kultūros ministerija kultūriniam keliui skyrė lėšų.

Pasak specialistų, po kelerių metų galėtų atsirasti ir tarptautinis “Baltų kelias”, o ateityje reikia analizuoti, siūlyti, iš kokių objektų formuoti maršrutus. Šiauliams siūloma sudėlioti renginių kalendorių, apibrėžti, kokie muziejai reikalingi, įvertinti jų ekspozicijas.

2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Istorikai pabrėžė unikalią piliakalnių gynybinę paskirtį, tad belieka apžvelgti, kuo tie piliakalniai skiriasi, kaip jie įrengti, apgalvoti, kaip informacija bus pateikta turistui.

Džiugu, kad visi susirinkusieji kalbėjo apie būtinumą tęsti pradėtus darbus ir telktis visiems, kad būsimasis „Baltų kelias“ būtų turiningas, prasmingas, įdomus ir patrauklus – pirmiausia mums patiems – baltams, paskui ir Europai ar pasauliui.