Rygoje, Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, rugsėjo 17 d. įvyko spaudos konferencija, skirta Baltų vienybės dienos minėjimui, vyksiančiam rugsėjo 21 d. Šiauliuose.
Konferencijoje dalyvavo Latvijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas, politikos direktorius Eduardas Stiprajis (Eduards Stiprais), Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinio techninio sekretoriato vadovė Antra Jansonė (Antra Jansone) ir „Baltų centro“ vadovė dr. Regina Kvašytė. Konferenciją vedė ministerijos spaudos sekretorė Lyga Bergmanė (Līga Bergmane).
Su Baltų vienybės dienos minėjimo tradicija (ši diena įtrauktą į abiejų šalių kalendorius kaip atmintina diena jau 2000-aisiais metais) susirinkusius į konferenciją žurnalistus supažindino E.Stiprajis ir padėkojo visiems šios dienos rengėjams. R.Degutis kalbėjo apie tai, kad lietuvius ir latvius sieja bendra praeitis, kalbų giminingumas, todėl dėsninga, kad šią dieną latviai ir lietuviai mini drauge. A.Jansonė išsamiau supažindino su veiklomis, kurios Šiauliuose numatytos bendradarbiavimo projektams pristatyti. Tai ir įvairių amatų demonstravimai, ir bendradarbiavimo projektų pristatymas komunikacijos forume, ir jau atidaryta fotografijų paroda „Esame kaimynai“.
R.Kvašytė išsamiau apžvelgė kitus Baltų vienybės dienos renginius – šventės atidarymą ir folkloro kolektyvų koncertą, forumą, kuriame bus kalbama apie komunikacijos perspektyvas, latvių vaidybinį filmą „Svajonių komanda 1935“, į kurio demonstravimą atvyks ir režisierius Aigaras Grauba, taip pat vieną iš ryškių šios šventės akcentų – vakaro koncertą, kuriame sveikinimo žodį tars Lietuvos seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir Latvijos seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia (Solvita Āboltiņa), o koncertuos būgnų ir dūdmaišių grupė „Auļi” iš Latvijos ir lietuvių folkroko grupė „Žalvarinis“, taip pat bus galima pamatyti Lietuvos Liaudies kultūros centro parengtą teatralizuotą baltų genčių istorinių archeologinių kostiumų kolekciją.
Baltų vienybės diena – viena iš svarbiausių „Šiaulių dienų 777“ dienų. Šiemet šis abiems tautoms reikšmingas įvykis Lietuvoje valstybės mastu bus pažymimas būtent Šiauliuose.
LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
Arvydas Damijonaitis