Susitikęs su šalies apskričių, savivaldybių ir nacionalinių bibliotekų atstovais, Kultūros ministras Šarūnas Birutis aptarė bibliotekų klausimus.
Pasak Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės Danguolės Abazoriuvienės, bibliotekų darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių Lietuvoje, o tai yra skaudžiausias klausimas, kuris kankina visus kultūros darbuotojus.
„Tai neskatina darbuotojų motyvacijos ir profesinio konkurencingumo bei stabdo įvairias bibliotekų veiklas“, – sakė bibliotekininkų atstovė.
„Kultūros darbuotojai neturi kentėti dėl to, kad kažkada į jų problemas buvo numota ranka, o ir kultūros darbuotojai per daug kultūringi, kad pradėtų streikuoti. Todėl, net ir žinodami, jog valstybė šiemet neskirs papildomų pinigų kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, šiandien sutarėme, kad Kultūros ministerija paruoš visus reikiamus dokumentus, kad kultūros darbuotojai, tarp jų ir bibliotekininkai, jau liepos mėnesį matytų teorines atlyginimo padidėjimo galimybes“, – sako kultūros ministras. Pasak Š.Biručio, jis sieks, kad atlyginimai padidėtų jau nuo kitų metų.
Prieš kelias dienas Š.Birutis susitiko su Lietuvos muziejų asociacija, kurie taip pat išsakė pageidavimą dėl atlyginimų kėlimo didinant koeficientus.
Bibliotekininkai ir muziejininkai ministrui pasiūlė parengti naują Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą ir inicijuoti LR Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo 1 priedo 4 skilties „Kultūros ir meno darbuotojų“ pakeitimą, padidinant kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimų koeficientus. Parengus dokumentus atlyginimai didėtų visiems kultūros darbuotojams.
Lėtai vykstantį bibliotekų renovacijos ir modernizavimo procesą išgelbėtų ES lėšos
Didelį susirūpinimą bibliotekininkams kelia ir lėta bibliotekų renovacija.
„Pinigų judėjimas galimas tik savivaldybių viduje, tačiau matome, kad šių lėšų visiems neužtenka, todėl mums svarbi galimybė pretenduoti į artėjančio 2014-2020 m. ES paramos laikotarpio lėšas“, – sakė D. Abazoriuvienė ir teigė, kad bibliotekos norėtų, jog ES finansinė parama būtų teikiama per Kultūros ministeriją, nes yra sudėtinga pretenduoti į kitų ministerijų siūlomas programas. Ministras tokiai bibliotekininkų iniciatyvai pritaria ir sako, kad Valstybės investicijų programoje numatytų 19 mln. visoms savivaldybėms neužteks. Ministro skaičiavimais 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpiu kultūrai turėtų būti skirta 3 mlrd. Lt.
Prastas dokumentų fondų atnaujinimas kelia grėsmę žinių visuomenės kūrimui
Susitikime taip pat aptartas bibliotekų fondų atnaujinimo klausimas. Pasak bibliotekų atstovų, būtina atsižvelgti į Tarptautinės bibliotekų asociacijos rekomendacijas, pagal kurias bibliotekose per metus turi būti įsigyjama ne mažiau 250 naujų knygų 1000 gyventojų.
Pernai įsigyta tris kartus mažiau – 79 naujos knygos, o jei pažiūrėtume į pavadinimus, tuomet dar mažiau. Atsižvelgiant, į šiandieninę situaciją, siūloma gražinti dokumentams įsigyti skirtas lėšas į 2008 m. lygį, kuomet fondams papildyti buvo skiriami 8 mln. Lt.
Senstanti bibliotekų įranga tampa našta
„Senstanti kompiuterinė ir programinė įranga kelia grėsmę Lietuvos integralios informacijos sistemos (LIBIS) plėtrai bibliotekose, projekto „Bibliotekos pažangai“ ir inovatyvių veiklų tęstinumui“, – sakė D.Abazoriuvienė.
Ypač daug problemų kelia senstantys ir informacijos jau negalintys saugoti serveriai, todėl susitikime nutarta ieškoti sprendimų, kurie padėtų skubiau išspręsti bibliotekų problemas. Vienas iš jų – kad bibliotekos naudotų M.Mažvydo bibliotekos serverį.
2012 metų duomenimis statistikos duomenimis Lietuvos viešųjų bibliotekų tinklą sudaro 1300 bibliotekų, jose dirba 2933 profesionalūs darbuotojai, per metus apsilanko virš 11 mln. lankytojų. Sociologinių tyrimų duomenimis net 96 proc. gyventojų, pastaraisiais metais apsilankiusiųjų bibliotekose, teigiamai vertina bibliotekas ir jų teikiamas paslaugas.
