Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi

Vladas Turčinavičius, www.alkas.lt
2015-12-04 07:45:11
28
Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras
Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Ar yra rusai? Deja jų kalba parodo, kad asmens ruso pavadinimu nėra, o yra tik būdvardis – ruskij, ruskije – „imia prilagatelnoje“ – būdvardis pridedamas prie vardo, pavadinimo ir atsako į klausimą koks? kokie?, bet asmens, tautos  pavadinimo nėra?  Manytina, kad lietuviškai būtų tikslinga ir tikroviška vadinti: „rusiškas“ – būdvardžiu   be tikrojo vardo, nes originalo kalboje jo nėra. Pati rusiška kalba mums parodo, kad tikrieji šios šalies vardai tai asimiliuotos tautos, gentys (baltai, suomiai, tiurkai) pridengtos rusiškos kalbos skraiste. Prisimenu, kad mūsų senoliai nevadino: rusas, rusai, o vadino „ruskis“ arba dar tiksliau būtų „rusiškas, rusiškis“ ir taip turėtume  lietuviškai vadinti, nes priešingu atveju iškreipiame tikrovišką istoriškai suformuotą pavadinimą.

Čia ir atsiveria žinojimas kokiu būdu buvo sukurta ši imperija – asimiliuojant kitas tautas ir diegiant rusišką kalbą, kurios pradžia prasidėjo nuo skiepijamos Bizantijos krikščionybės religinės kalbos. O krinkant Sovietų sąjungai Maskvos propagandistai net įvedė papildomą terminą: „ruskojazyčnyje liudi“ – rusakalbiai žmonės, mat, jau vadinti „ruskije“ neužteko – atsirado dar daugiau kalbančių rusiška kalba, todėl ir tapo lyg „sviestas sviestuotas“.

Akivaizdus yra kalbos vaidmuo geopolitikoje ir tai buvo naudojama per šimtmečius mūsų kaimynų Rusijos ir Lenkijos asimiliuojant autochtonų baltų gentis. Dar labiau kalbos veiksnys naudojamas informacijos amžiuje – dabar tuo naudojasi Rusija plėšydama Rytų Ukrainos žemes ir okupuodama Krymą. Šiam tikslui buvo panaudojami rusakalbiai žmonės.

Nepamiršta savo imperinių užmačių ir mūsų istorinė sesė Lenkija, jų politinės jėgos palaiko „kresų“ politiką, o vadovai kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, reikalaudami keisti lietuvių kalbos raidyną (praktiniu požiūriu tai reikėtų paprastinti ir keisti lenkų raidyną, nes perkrautas įvairiais diakritiniais ženklais) ir vėl naudoti sulenkintus vietovių pavadinimus, nors esame lygiateisės Europos Sąjungos narės, kaip ir buvome virš 200 metų lygiateisės valstybės Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) sąjungoje. Šiam iššūkiui turėtų oriai pasipriešinti mūsų išrinktasis elitas Seime ir pasiremti prezidentės nuostata bei daugumos piliečių nuomone, kad negalima valstybinės kalbos paversti politinių sandėrių įkaite.

Pagaliau, bet kokios nuolaidos leidžiančios įrašus kitomis kalbomis Lietuvos piliečių dokumentuose bei vietovių pavadinimuose sukeltų geopolitinę grėsmę ne tik Lietuvos valstybei, bet ir mūsų Baltijos kaimynėms Latvijai ir Estijai, nes tuo galėtų pasinaudoti Rusija, skatindama įvesti kirilicos raidyną, o gal net antrą rusišką valstybinę kalbą. Lenkija ir Rusija veikia per absurdišką  partiją – Lietuvos lenkų rinkiminę akciją (LLRA), sukurtą pseudotautiniu pagrindu, kurios vadas šmeižia Lietuvą tarptautinėje informacinėje erdvėje. Slovakija jau priėmė įstatymą draudžiantį kurti partijas kitų tautybių pagrindu. Ar ne laikas mūsų Seimui pasekti Slovakijos pavyzdžiu.

Mūsų raidynas išreiškia visus garsus ir mums nereikia jo papildyti. „Kad taip yra, supranta ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, išaiškinęs, kad rašyti vardus ir pavardes tik valstybine kalba yra šalių vidaus reikalas, o piliečių teisės turėti įrašą nevalstybine kalba nėra ir būti negali“ – Zigmas Zinkevičius..

Kitataučių ir svetimų kultūrų masinio žmonių antplūdžio akivaizdoje, kuris gresia mažai tautai ir  Lietuvos valstybei, žadina kiekvieną mūsų apmąstyti kaip toliau gyventi, kokius reikalavimus kelti  mus atstovaujantiems ir mūsų išrinktiems Seimo nariams. O mūsų Seimas gal dešimtmetį šokdinamas dėl valstybinės kalbos raidyno pakeitimo bei ypatingų nuolaidų lenkų  kalba besimokantiems sudarymo. Tai yra diskriminacinių sąlygų besimokančių valstybine kaba sudarymas.

Kodėl  kuriama segregacija mūsų teisinėje demokratinėje valstybėje, kurioje lenkų ir rusų tautybės dauguma jokio nei tautinio, nei etninio pagrindo neturi – jie nėra autochtonai ir pagal teisinį apibrėžimą nėra tautinės mažumos. Dauguma šių tautybių atstovų  Lietuvoje atsirado okupacijų ir lietuvių bei gudų nutautinimo pasekmėje. Kalbu apie Šalčininkų ir Vilniaus rajonus. Lenkija ir vadinami lenkomanai turėtų jausti gėdą dėl šimtus metų besitęsiančią lietuvių ir kitų baltų asimiliaciją ir dėl savo kalbos brukimo vietoje gražios ir seniausios indoeuropiečių kalbos. Elgiantis krikščioniškai jie privalėtų atsiprašyti už padarytas lietuviams skriaudas. Kokia ranka visa tai mums nurodo ir kodėl mūsų išrinktieji nesirūpina vienodomis švietimo sąlygomis visiems Lietuvos piliečiams?

Absurdiška, tačiau Lietuvos valstybėje vyksta lietuvių kalba besimokančiųjų diskriminacija, ypač tokia padėtis susidariusi Vilniuje. Valstybine kalba besimokančiose mokyklose klasės yra perpildytos, nes jose mokosi iki 30 ir daugiau moksleivių klasėje, o mokyklose, kuriose dalykai dėstomi rusų ar lenkų kalba – tik 15-20 mokinių klasėje.

Latvijoje jau keletą metų vykdoma teisinga piliečių ugdymo tvarka: visose valstybinėse tautinių bendrijų mokyklose 60 proc. dalykų dėstoma latvių kalba. Dėl didesnio tautinio susitelktumo Latvija ir jos įstatymų bazė, įskaitant ir valstybinės kalbos įstatymo priežiūrą, tautybių švietimo standartus, labiau atitinka nacionalinės valstybės kriterijus. Lietuvos vidaus politika šiuo aspektu yra netvirta, prieštaringa, todėl  Lenkija, žvelgdama į dabartį savo istoriškai negarbinga patirtimi, Lietuvai taiko visiškai kitokią santykių politiką negu Latvijai, piktnaudžiaudama Lietuvos neryžtingumu ir politikų bei politologų vidaus ginčais dėl prioritetų.

„Latviai, krikščionėję protestantiškos vokiškos kultūros aplinkoje, nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo. Latvių ir vokiečių priešprieša buvo tik socialinė, ne lingvistinė ar konfesinė, todėl latviai kultūrėjo kaip latviai, o lietuvių ir latgaliečių valstiečių kultūrėjimo išankstinė (prievartinė –V. T.) sąlyga buvo lenkų kalba ir lenkiška savimonė. Latviai tokio dvejinimosi išvengė, tad jų bendruomenė atrodo sutelktesnė ir atsparesnė dabartiniam slavų ideologiniam spaudimui. Latvijoje nėra nė vieno latvio istoriko ar politologo, palaikančio slaviškąją ar germaniškąją šalies istorijos interpretaciją. Lietuvoje, deja, turime ir politikų, ir istorikų lietuvių, pateisinančių ir platinančių rusiškąją ar lenkiškąją imperinę-aneksinę istorijos versiją.“

Laikas Lietuvoje pasekti Latvijos patirtimi ir valstybinėse mokyklose, kur mokosi tautinių bendrijų moksleiviai dalykus dėstyti valstybine lietuvių kalba. Tikėtina, kad tokiu būdu išsispręstų ir lietuvių kaba besimokančių moksleivių diskriminacija Vilniuje. Jau praėjo 25 metai po Sovietų okupacijos, todėl pilietiškumo ugdymas ir vienodų sąlygų sudarymas įvairių tautybių moksleiviams yra vėluojantis, bet būtinas. Laikas sekti kitų ES šalių pavyzdžiu ir visus Lietuvos moksleivius ugdyti Lietuvos piliečiais, kurie giliau pažintų Lietuvos kultūrą, istoriją ir mokėtų valstybinę kalbą. Nereikia pamiršti, kad Lietuvai gresia naujų imigrantų antplūdis, todėl ši integravimo būtinybė tampa dar aštresnė.

Vertinant kultūriniu aspektu bei terorizmo paplitimu Prancūzijoje ir kitose Vakarų valstybėse, būtina mesti multikultūralizmo modelį į istorijos sąvartyną. Neigiamą požiūrį į savo valstybę ir į jos istoriją formuojančios švietimo programos yra uždelsto veikimo bombos, lėtai ir užtikrintai dezintegruojančios tautiškai mišrias visuomenes. Apgailėtina, kad mūsų tautiečių savos kultūros ir istorijos nepažinimas bei psichologinis nevisavertiškumas yra viena iš priežasčių glaustis prie stipresnių ir skaitlingesnių tautų bei emigruoti. Manytina, kad mūsų valstybės istorijos politikos  nebuvimas ir jos nenaudojimas švietimo programose veda prie tautos savasties išplovimo ir valstybės nykimo. Tik kultūriškai integruotus ir valstybei lojalius piliečius ugdančios valstybės gali būti ramios, jog užkrosnyje neaugina teroristų. Dabar visi reikšdami skausmingą atjautą Paryžiaus aukoms  turėtume nekartoti  multikultūralizmo apžavų, o pasimokyti iš Prancūzijos padarytų klaidų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I)
  2. V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II)
  3. A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito
  4. V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai
  5. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  6. V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus
  7. V.Turčinavičius. Tapatybės darkymas
  8. V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (I)
  9. V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai
  10. V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
  11. V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (II)
  12. V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (III)
  13. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  14. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  15. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. XWQ says:
    10 metų ago

    Labai reikalingas ir savalaikis straipsnis. Ačiū autoriui!
    P.S. Straipsnio kopijas reikėtų išplatinti Seime ir Užsienio reikalų ministerijoje, o gerbiamam draugui užsienio reikalų ministrui įteikti vieną straipsnio kopiją asmeniškai.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    10 metų ago

    Viskas būtų gerai, bet Lenkiją vadinti “mūsų istorine sese”, kai faktiškai ji yra istorinė Lietuvos duobkasė, tikrai neapsiverčia liežuvis…

    Atsakyti
  3. X says:
    10 metų ago

    Sesės būna visokios…

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    10 metų ago

    Istorinė sesė reiškia seseriškus santykius istorijoje… Nepūsk miglos į akis…

    Atsakyti
    • XWQ says:
      10 metų ago

      O seseriški santykiai, anot Tamstos, visada būna idealūs? Gal, Tamsta “Vilna”, geriau eik miegoti, nes jau, ko gero, pervargusi esi…

      Atsakyti
      • Vilna says:
        10 metų ago

        Tai, kad gal labiau tiktų… – pačiam geriau išmokti lietuviškai ar apskritai susigaudyti kalbos dalykuose. Ko gero nepakenktų ir nelenkiškos Lietuvos istorinės žinios…

        Atsakyti
      • Vilna says:
        10 metų ago

        Iš nelogiško klausimo matosi, kad net nesuvoki žodžio “seseriškas” prasmės… Ko gero ne pro šalį būtų pagilinti ir Lietuvos istorijos žinias.

        Atsakyti
        • XWQ says:
          10 metų ago

          Nemokyk tėvelio vaikų daryti!!! Irgi, mat, panelė mokytoja atsirado…

          Atsakyti
  5. XWQ says:
    10 metų ago

    ???

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 metų ago

      Ko “nesupratai”?
      Kad reikia kuo greičiau didinti lietuvių skaičių?

      Atsakyti
      • Diedas says:
        10 metų ago

        “Tykras lytuvi”,kas per kvaila mada apsimest lietuviu, dar tautininku ir rašinėt durnystes. Jeigu esi maskolis Vasia, tai ir liksi tokiuo iki gyvenimo pabaigos.
        Vasia,parašyk teisybę, tu rusų caro agentas?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          10 metų ago

          Pats tu maskolis, kartu su Kebliu (o gal tas pats? ), nes irgi nemoki taisyklingai lietuvio vardo užrašyti.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Beje,
            jei mano kalbos būtų nesąmonės, tai jūs lengvai jas paneigtumėt.
            Bet dabar yra atvirkščiai – aš jus lengvai sumalu į miltus.
            Išvada: esat maskoliai, nemokat lietuvių kalbos, nemokat mąstyti, esat nieko nebaigę – jūsų išsilavinimai sovietiniai (три класса при тюрьме 🙂 ).

          • Gustavas says:
            10 metų ago

            Jei tavo kalbos būtų nesąmonės, žinomą kad jas paneigtume . Bet tavo kalbos yra visiškas drandalietas , kuriom nėra taisyklių, todėl jų ir paneigt negalima. Šipsenėlė tavoriščiui .

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Kalbėk konkrečiai – kuris komentaras netinka?
            Kadangi nei vieno nurodyti negali, tai aišku, kad pliurpi niekus.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Pasakyk, Gustavai, nors vieną komentarą, kur aš buvau neteisus.
            Nepasakai, o tai rodo, kad šneki juokus.

  6. Valdas says:
    10 metų ago

    O, puikus, labai teisingai parašytas straipsnis: lietuviškai, patriotiškai. Ačiū.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 metų ago

      Straipsnis kaip ir nieko – tik galėtų nurodyti kai kurių minčių autorius.
      Pvz., čia esame jau seniai rašę kai kuriuos dalykus, kuriuos autorius tik dabar pamini.
      Na, bet jei tai panaudotų tautininkai savo darbui seime, tuomet viskas būtų kaip tik į tašką.

      Atsakyti
  7. Getas says:
    10 metų ago

    “Istorinė sesė”, čia manau panaudota pasišaipnt iš mūsų istorikų – lenkomanų, gal autorius pamiršo pridėti kabutes, bet patiko pasisakantys, kad sesių kartais būna ir raganų kai gyveni kartu, o taip ir buvo su ta Lietuvos duobkase.
    Tikiuosi, kad Lietuva bunda iš tos duobės ir dar parodys tai “sesei” iš kur “kojos dygsta”. Veikime kartu su Latvija ir kvieskimės Į strategines partneres turtingą, demokratišką Vokietiją, kartu atkurkime Prūsų Lietuvą.

    Atsakyti
  8. Tauras says:
    10 metų ago

    Ačiū už gerą straipsnį.
    Tiksliai pastebėta, kad “…todėl Lenkija, žvelgdama į dabartį savo istoriškai negarbinga patirtimi, …”. Labai jau negarbingai visais amžiais elgiasi ponai lenkai..”. Autorius teisus: reikia skubiai pervesti visas mokyklas tik valstybine kalba, antraip niekada nesibaigs šantažas, šmeižimas ir neteisėti reikalavimai iš lenkų akcijos pusės. Dar priveš per prievartą musulmonų, nebus kur dėtis vargšui lietuviui, per dešimtmetį pavirsim patys mažuma Lietuvoj.

    Atsakyti
  9. tikras lietuvis says:
    10 metų ago

    Kokia kita tema būtų svarbesnė už mūsų šalies nesugebėjimą apsaugoti savo piliečius?

    Teiginį radau: http://www.delfi.lt/news/daily/world/the-new-york-times-pirmakart-nuo-1920-metu-isspausdino-savo-vedamaji-raginama-sugrieztinti-ginklu-kontrole.d?id=69767584

    Atsakyti
  10. Artojas says:
    10 metų ago

    Su dauguma autoriaus minčių sutinku, tačiau lietuvį ar kitos tautybės žmogų vadinti PILIEČIU, mano nuomone yra įžeidimas, nepagarba jo prigimčiai , nesvarbu kokiai jis tautybei priklauso . Net sovietmečių kreipinys PILIETI buvo naudojamas kreipiantis tik į įstatymų pažeidėjus ar nusikaltėlius. Kodėl dabar tokia nepagarba ne tik lietuviams, bet ir kitų tautybių žmonėms.
    Gerbiant žmogų ir jo tautą, mano nuomone visiems Lietuvos gyventojams ir ne tik, pasuose turi būti įrašyta jų tautybė. Tai leistų pagalvoti apie savo tautos garbę ir atsakomybę, o tie kurie nenorėtų, kad tautybė būtų įrašyta jų pase, reikėtų pasidomėti kokie jų “argumentai”.
    Dabar žmogus nebevadinamas darbininku, o vadinamas darbo jėga, matyt , jei nesusirupinsim , nebetoli tas laikas kai mus ir žmonėmis nebevadins. O gal mūsų ir nebeliks.

    Atsakyti
  11. Angelė says:
    8 metai ago

    Pagarba autoriui už blaivias mintis.Bet sakykite,kaip atsitiko,kad balsavome už tokius patriotiškus,lietuvybę saugoti ir remti žadančius ”valstiečius”,o dabar aiškiai matome,kad Seime,ypač vadovaujančiuose postuose,tikrų tikriausi išdavikai ir parsidavėliai?

    Atsakyti
  12. Vytautas says:
    5 metai ago

    Šoms mintims pritariu 100 proc.

    Atsakyti
  13. Kas ištars - tam cukierka! says:
    5 metai ago

    Chrząszczyrzewoszyce
    Na, kaip sekasi?
    Žinoma, pavardės galūnė būtų kita.Tačiau ir to, kas iki galūnės – kiekvienam, bet kurioje darbo vietoje, kur dirbama su dokumentais, pavardėmis, kur tarp tūkstančių kitų ieškoma, ar (sau) užrašoma, ar registruojama pagal skambesį, ar pasienyje tikrinama… Premijos reiktų už ypatingai sunkias darbo sąlygas…
    Gerai jau, pasigailėsiu:
    – com/search/Chrz%C4%85szczyrzewoszyce/

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      t.y.
      – forvo.com/search/Chrz%C4%85szczyrzewoszyce/

      Atsakyti
  14. Tikrai taip says:
    5 metai ago

    Puikus autoriaus rašinys. Geros įžvalgos.

    Atsakyti
  15. ABIpus, ne KITApus! says:
    4 metai ago

    Griūvant tiltams, abipus sienos mažėja ir lietuviškumo
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/griuvant_tiltams_abipus_sienos_mazeja_ir_lietuviskumo/
    – ve.lt/aktualijos/lietuva/griuvant-tiltams-abipus-sienos-mazeja-ir-lietuviskumo

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • RIMTAS KLAUSIMAS apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Namo fasadas – ne tik išvaizda, bet ir investicija
  • Viena vasara – trys sostinės
  • Lėktuvo ANBO šimtmetis: Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą
  • J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

Kiti Straipsniai

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
Bendras salės vaizdas

Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

2025 07 12
lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose

V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

2025 07 12
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Parama Ukrainai

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
Dovilė Šakalienė

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06

Skaitytojų nuomonės:

  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • RIMTAS KLAUSIMAS apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Mikabaliui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mokslo premijomis apdovanoti penki užsienio lietuviai

Mokslo premijomis apdovanoti penki užsienio lietuviai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai