Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą (13)

BKR mokykla, dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

dr. Dainiaus Razausko paskaita | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 29 d., sekmadienį, 11 val.  Lietuvos Romuva kviečia į Lietuvos technikos bibliotekos salėje Vilniuje (Šv.Ignoto 6) vyksiančią Baltų kultūros ir religijos mokyklą. Šį kartą paskaitas skaitys: mitologas, dr. Dainius Razauskas „Apeigų esmė ir nukrypimai“, etnologė Vida Šatkauskienė „Kasdienės baltų religijos praktikos“, Krivė Inija Trinkūnienė „Romuva pasaulio religijų parlamente“.

Romuvos mokykla veikia jau trečius metus, šių mokslo metų tema – Baltų apeigos. Kitų užsiėmimų metu paskaitų klausytojai turės galimybę susipažinti su kalendorinėmis, šeimos švenčių ir dievams skirtomis apeigomis, seminarų metu aptarti jiems rūpimus klausimus.

Romuva kaip Senovės baltų religinė bendrija buvo oficialiai įregistruota Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir nuo 1992 metų jau vienija kelias dešimtis bedruomenių.  Statistikos duomenimis senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių skaičius nuolat auga.  Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.

Norintys klausyti paskaitų kviečiami registruotis e-paštu inija@romuva.lt

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Religija, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. Kaip tai reikėtų suprasti, kad nesigirdi, jog romuviai prieštarautų tam, kad Lietuvoje čigonai viešai imami vadinti romais, t.y. akivaizdžiai panašiu į romuvius žodžiu. Gal čia iš tikrųjų yra kokie seni bendrystės ryšiai.

  2. Šiuo atveju protestuoju ir atkreipiu Žmogaus teisių gynimo institucijų dėmesį dėl Konstitucijos 25 str. garantuojamos žmogaus teisės pažeidimo. Neteisėtai yra pašalintas pirmoje vietoje buvęs kabutėmis išskirtas mano siųstas komentaras, po pasiuntimo Alkas.lt nurodžius užrašą: “Jūsų komentaras laukia patvirtinimo”. Tai patvirtina pridedama tos komentarų dalies kopija.

    0 komentarų
    1. Kažin:

    Jūsų komentaras laukia patvirtinimo.

    2015 11 27 14:33 | IP adresas: 78.60.231.248

    “Kaip tai reikėtų suprasti, kad nesigirdi, jog romuviai prieštarautų tam, kad Lietuvoje čigonai viešai imami vadinti romais, t.y. akivaizdžiai panašiu į romuvius žodžiu. Gal čia iš tikrųjų yra kokie seni bendrystės ryšiai.”

    Atsakyti

  3. Vanduo:

    Valio, pagaliau gera žinia! O jau pradėjau manyt, kad vos prabudusi šį rugsėjį, Baltų mokykla vėl ėmė ir užmigo ilgam. Džiaugiuosi ir bandysiu sekmadienį būt.

  4. Pakirkšnutė:

    Buvau prieš gerus gal metus. Įdomūs savo dvasiomis žmonės susirinkę buvo (ir paskaitininkai, ir klausytojai). Būt nuostabu, kad Pagonybė Lietuvoje ryškiai žibėtų, šildytų Protėvių ir Dievų širdis, lietuviškas širdis.
    ————–
    Jau Laumės palei balą
    Velėti žlugto neina
    Ir Gabija užgesus
    Nešildo jau namų.
    Maži Kaukučiai šąla,
    Žemyna ir Medaina
    Su Ragana nugrūstos
    Už Girių glūdumų.
    .
    Kai būna klaikiai liūdna,
    Kada širdis vaitoja,
    Kada nemiela daros
    Ir knygos ir Vaikai,
    Einu į gūdžią Girią,
    Einu į žalią Gojų,
    Kur tremtyje gyvena
    Lietuviški Dievai.

  5. Vaitas:

    Vaizdingiausiai apie Baltų pasaulėjautos paveldą byloja lietuvių-latvių poetų mintys, kurios rodo, jog prigimties jausena gyvuoja neprapuolusi. Pavyzdžiui keletas poeto Roberto Keturakio minčių: „Ir nuojauta tiesos (brangesnė man už tiesą) ten kaupėsi ir nedūlės”. „Taip reikia patirties, kuri ne čia užpildo mūs dvasią“. „Mus mokė užmiršti žynių kalbą priartinančią Aušrinę prie nepaklusnaus likimo, Mėnulį – prie našlaujančios Žemės”. „Išsaugoki, Praamžiau, ąžuolą, pilnatį ir žmogų, kuris galės išgirsti ir suprasti, ką mums bylos iš ąžuolo iššokusi liepsna”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: