Jeigu kur nors viešame susibūrime neatsargiai prasitartum, kad politika yra tauri veikla, gali tapti grupinio smurto auka. Gal fizinės, o gal tik psichologinės atakos objektu. Nes tūlas lietuvis per visą savo gyvenimą buvo pratinamas prie minties, kad politika yra purvinas, negarbingas užsiėmimas. Tokią nuostatą galima paremti daugybe pavyzdžių. Tai atviras, akiplėšiškas politikų melas, politinės išdavystės, postų vaikymasis, „atkatai“, juodosios partijų buhalterijos ir t.t. Gaila, bet sunkokai sektųsi rasti priešingų – geros elgsenos valdžioje pavyzdžių…
Tad kodėl išdrįsau formuluoti tokį straipsnelio pavadinimą – „Politika yra kilni veikla“? Atsakydamas ir vengdamas smurto pradžiai pasitelksiu autoritetą – popiežių Pranciškų. Tai jo posakis. Tai jis yra pasakęs, kad politika yra kilni veikla.
Tokią šokiruojančią mintį sunku priimti bedieviškai, individualistinei ir hedonistinei visuomenės daliai, visų spalvų ir atspalvių liberalams. Juk jiems valstybė su jos valdžios institucijomis yra blogis. Tegu ir neišvengiamas. Vadinasi, pagal juos – ir valstybinių reikalų erdvėje veikiantys žmonės negali užsiimti pozityvia veikla.
Bet popiežius pabrėžia pozityvų, kuriantį, gėrybinį pradą politikoje. Kokiais argumentais galima grįsti tokią poziciją?
Pradėkime nuo holistinio politikos apibrėžimo – politika yra veikla, susijusi su viešųjų poreikių tenkinimu, su bendrojo gėrio kūrimu. Juk poreikis valstybei, politikai kyla tik iš viešųjų reikalų egzistavimo. Tūkstančius metų besiplėtojantis viešasis gyvenimas reikalauja jo tvarkymo, organizavimo režimų, t.y. atitinkamų institucijų sistemos. O joje turi dirbti, veikti dvi žmonių kategorijos – politikai ir administratoriai.
Taigi, poreikis valstybei ir politikams bei administratoriams yra objektyvus. Beje, privatūs, taip pat ir verslo reikalai, negali būti sėkmingi, jeigu valstybė nepajėgia sukurti palankių VIEŠŲJŲ, BENDRŲJŲ sąlygų privačiai veiklai vykdyti. Išeitų, kad valstybė, viešasis ir privatus sektoriai vienas kitą papildo. Privatus sektorius visuomenę aprūpina privačiomis gėrybėmis – prekėmis, o viešasis sektorius kuria respubliką ir tokiu būdu aprūpina visuomenę tuo, ko negali sukurti privatūs subjektai, pavyzdžiui, verslininkai. Respublikos (lot. res publica – viešas, visuomeninis reikalas) dėka visuomenė turi įstatymus, viešą tvarką, nacionalinį saugumą, kelius, geležinkelius, kultūros, švietimo, nacionalines informavimo sistemas ir t.t. Jeigu politikai gerai suvokia savo tikrąją, „respublikoniškąją“ misiją, jeigu jie kuria TIKRAS, o ne tariamas viešąsias gėrybes, jeigu jie prisideda prie bendrojo gėrio gausinimo – jų veikla yra tauri. Tada juos galima vadinti nacionaliniu turtu, nacionalinėmis vertybėmis.
Tačiau jeigu valdžioje esantys savo asmeninius ar partinius interesus iškelia aukščiau respublikos, jeigu jie užsikrečia nepotizmo, klaninio veikimo, kyšininkavimo, apskritai korupcine bacila, tai jų veiklą tenka vertinti kaip „purviną“, negarbingą. Tuomet jie tampa ne politikos, o ANTIPOLITIKOS atstovais. Jiems tinka ne nacionalinės vertybės, o viešosios blogybės terminai.
Prasideda naujas politinis sezonas. Jeigu nesam visiškai nupilietinti, bendro gėrio pergale netikintys pesimistai, turime tikėtis, kad jo metu antipolitika neužgoš politikos, kad daugės atvejų, kai, nepaisant vidinių ir išorinių trikdžių, bus drąsiau ir veiksmingiau nei praeityje ginamas nacionalinio ir lokalaus lygio bendrasis gėris. Kitaip sakant, kad politikai dažniau elgsis kilniai, respublikoniškai.
Susiję straipsniai:
- P. Gylys. Politika ir teisė prieš teisingumą: N.Venckienės apkalta
- P. Gylys. Lyderių badas ir antipolitika Lietuvoje
- P. Gylys. Apie sužvėrėjusį Seimą
- P. Gylys. Ar Seimas iš D.Grybauskaitės D.Valį atima?
- P. Gylys. Apie kapitalizmą M. Laurinkui ir liberalams
- P. Gylys. Valstybė: holistai „už“, liberalai „prieš“
- P. Gylys. Grįžkit į Sodros glėbį, vaikai paklydėliai!
- P. Gylys. Gauja, mafija ar klika – kas užvaldo Lietuvą?
- P. Gylys. Kaip Arūnas Valinskas milijono nepaėmė
- P. Gylys. Ką būčiau pasakęs pasaulio lietuvių ekonomikos forume
- P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“
- P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
- P.Gylys. Lietuviai – tauta, kuriai valstybės nereikia?
- Š.Navickis. Dar apie nesiskaitymą (II)
- A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
- Kad „Drąsos kelias“ nevirstų skausmingu klystkeliu
- D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
- D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
- D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
- D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
- A. Veryga. Be pigaus alkoholio Lietuva žlugs?
- D. Paukštė. Atsakymas R.Vainienei: Kol banginiai plaukios darbdavių godumo jūrose – emigrantai negrįš
- M.Varaška. Ar liausimės menkinti Referendumą?
- G. Kazėnas. Dėl referendumo. Ar gali pavaldinys nurodinėti šeimininkui?
- R. Karbauskis. Kuo žemdirbys skiriasi nuo žemvaldžio ar „žemgrobio“
- D. Stancikas. Tautos savisauga
- D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
- V. Sinica. Lietuvos lenkams neturėtų galioti įstatymai?
- Lietuvos politikas: Latvija ir Estija nesupranta, kad mes planuojam statyti pavojingą Atominę elektrinę
- Grįžtame į lenkų laikus
Kaip kilniau ir oriai rasime išeitį iš dabartinio, dar vis posovietinio meto, meto konvulsyviai (mat nežinia
ar nuo mėšlungės=mėšlunkio, ar traukulyno prasmių atsiremt) iš savęs žmonės, ypač pareigūnus bei
politikus labiausiai išsimetančius – (pamėtančius) – žmogiškumo apraiškos likučius. Štai čia svetimžodiškasis
ar pasiskolintasis apyvartinis Žodis ir labiau leis. Leis atrasti giluminę (prasminę) takoskyrą, kai grubiai,
net sakyčiau skaudžiai gebam klysti, gebam nejučia, nesąmoningai pažeisti, paveikti, sudarkyti ir sulaužyti.
Čia aš atidesnei ar atidesniam ALKO Viešniai ir Svečiui e-erdve atvykusiam ir atskleist grubią Lietuvos
Konstitucijos paniekinimo (Seimo nario priesaikas laužius) sąlygą, to bankinės (“pa-stalinės”) emisijos
prievolių įvardo n e t e i s ė t o perdavimo perleidimo iš šalies (konst. 125 str.!) naujametinį n u o t y k į,
taip NUOTYKĮ, nutikusį 2014-2015 m. sandūros akimirką, pagrįsiu.
Kodėl toks nuotykis galėjęs ištikt mūsų tautą, mūsų Valstybę (mūsų… Valstybėje!), neteisėtai palikti mus,
– t.y. mus palikus ne Konstitucijos galia priimtąja (nes teisėtai šio 125 str. negebėta “įveikt”) nuostata:
…be LITO. Tą deramas (šis) gerb. Seimo nario Povilo Gylio rašinys, sava gyvąja priešistore pagrįstas, ir
pagelbėja į v a r d y t. Paprasta, mat diena prieš (pasirodant šiam rašiniui Seimo oloje; na mylėkit ar
smerkit, tačiau svetimžodį PORTALAS, gan taikliai įkarpius naudai bei patogumui prasmingiau (p)O(rta)LA(s)
įtaikant OLA, už visus žiniatinklynus ir kt. pakaitinius skolinius priimtiniau tapsiančiu(?) įvardu, su visomis
“uolomis” joje, gali tapt kuo raiškiausia, nuo akmens amžiaus “komunikacinių” įrašų atminties žinoma OLA;
taigi, oloje lrs.lt paskelbus… veikus kilniai) pavyzdinio, jau kitokios kilties nuotykio liudininku, gerb. P.Gyliui
tekę pabūti. Lemtingas sutapimas. Sutapimas susijęs su gyvu i š v a r y m u, ir POLITINĖS VEIKLOS
atstovų i š r ū š i a v i m o poreikio pradėjimu, – rūšiavimo pagal nutikimus, t.y. padarinius ar “nuotykius’
gyvąja veiklos padarinio paseka. Į kilnius ir ne.
Įdėmiau, ar atidžiau Valstybės (politinės teisėkūros) aplinkos raidą ir veiklų padarinius joje stebintiems (ypač
gerb. Zigmo Vaišvilos), sampratų kilme iš trauk, – ir mėšl, – aukščiau įvardytų prasmių atramų, per “konvul-
syvios” aplinkos priežastingumo išsiaiškinimus bandysiu rasti sprendinį! Kitų labai labai atsiprašysiu (jei “įkirst”
gan kelblu bus, mat vakar kaip syk telefonu su Z.Vaišvila būsimų galimų ar deramų veiksmų sekos eigą esam
aptarę). Tad kilni politinė veikla?… Lemtinga gerb. profesoriaus Gylio išraiška lrs.lt ir alkas.lt o l o s e.
Mintis-žodis-veiksmas, – šią seką su kitu a.a. bendražygiu p o l i t i k o j e Romualdu Ozolu, bendražygiu iki
Kovo 11-tosios, – stebuklinio Valstybės grąžos meto, vis aptarinėjom ir derinome, derėjome, netgi sakyčiau
derėjomės, kur, kada ir kaip vidurinė (vidujinė) sekos g r a n d i s turi būti įvardinama. Ką gãli leisti Žodis iš
minties į veiksmą… Pakilimą ar nuosmūkį? (Bandyta į tai jau atsakyt preš 20 metų, leidiny apie etninę kultūrą).
Dabar, posovietinio traukulyno, mėšlunkių ar kitaip kovulsijų (kaimynų vokiškai-latviškai kramf-krampji ištariamų),
metu, dar vis bolševikteroristinės kolaboracijos (b e n d r a d a r b i a v i m o) su stribų išstatomis išstatytoje
ant mūsų žemės pastogės vietoje (buv LTSR AT “būdelėj”) vis pridirbama. Keistai, protu nesuvokiamai.
Taigi, suprantat, – pridirbą tie, kurie jon ir “įsodinti”. Tam ir būdelė, kad…
Bet ar mums tie “nuotykiai” reikalingi, ar jų padariniai (apie tenykštį nuotykį užvakar pačio autoriaus užklaust
galit, nuo pro šal ‘užkliuvus’ jam liudininku gal net straipsnio /šio/ klimė apie kilnumą ir susigulusi).
Gal kramf-krampji raumenyno (Valstybės, jos pareigūnų veikos) dirgsnių “mėšlungystės” atmaina netgi senų
senobiškiauisio lietuviškųjų reikšmių skolininė (į kaimynų žodyną) apraiška… iš kramtau, krampėti, – jėgas, galią,
energijų perdirbimą, sklaidą-veiksmą įvardijanti įsibrovė. Štai kokia į m a n o m a Žodžio galia.
Taigi – vertas ar ne, tas sąstatas (priesaikas su Dievu, jo malone bei kvietimu, talkon Dievą kviečiant Konstitucijos
vykdymui, susilaužęs po 2014-01-24 konstitucinių galių įtvirtinimo Teismu) išlikt, tūnot ir.. laukt, – i š v a r y m o
KILNIAI. Na, – kilniai laukiantis, už Seimo nario priesaikos nevykdymą, t.y. jos sulaužymą, narių sąstatas?
Skamba keistai, tačiau tai tikra, mėšlungiška, kramf-krampjinė, nuo 1940-06-15 okupacijos “apkramtytosios”
mūsų bendruomenės, išgyvenusios ČIA, tikruma. …Geras visgi rugsėjo 8 d. nuotykio buv. LTSR AT “būdelėje”
liudininko p. P. Gylio strapsniuks šioje ir LRS.LT olose. Tolimesnį veiksmą apspręst Tau, gerb. šios olos Viešnia
ar Svety…
Kaip kilniau?
Ką čia prisapaliojai?
Skamba keistai?
…negi, na
pasiskaitykit čia pat
http://alkas.lt/2015/09/11/r-alaunis-kas-ir-kodel-sukele-pabegeliu-humanitarine-krize-europoje-video/
ir mūsų “kilniojo”, netgi “de facto” – jau nuo bemaž 2014-02-24 ne-leg-alaus Seimo,
– pripažinus visų teisės aktų dėl euro įvedimo prieštaravimą GALIOJANČIAI
KONSTITUCIJAI Konstitucinio teismo NUTARIMU, – pastanga peržengti per save
– SAVO Konstituciją, ir Vengrijos atspara už SAVE, savą pinigyną (emisiją)
kažkaip išsiryškina, pasitvirtina ir į keisto laukimo (priėmimo pabėgėlių aplinkumą)
būseną jau ir Tamstą, ir mane, ir visus visus pilių šalies – Lietuvos – piliečius v e d a.
O priežaismis dėl “OLOS”, gal kiek “antidepresantinio” sumanumo nukreipinys, kad
per daug šoko, tikrovės fizinį bei teisinį beviltiškumą išsiryškinus, n e į s i š o k d i n t.