R. Navickas. Nenugalimieji Somalio piratai – dar pamenate tokius? O juk irgi buvo „neišsprendžiama“ problema

Klausydamasis kai kurių Lietuvos politikų rypavimų apie neišsprendžiamą migrantų antplūdžio problemą, palydimą siūlymais skirti Nobelio premiją tam, kas žino, kaip ją spręsti, nejučiomis pradedu šypsotis. Nes ta „problema“ egzistuoja tik pačių politikų galvose, niekur daugiau.

Jos sprendimo būdai daugiau, negu akivaizdūs – tereikia ryžtingai imtis bent kurio iš jų. Ir didžioji „migrantų invazijos problema“ išnyks per pusę metų, maksimum per metus. Kaip tai nutiko su analogiška Nenugalimųjų Somalio Piratų problema, dėl kurios virkavo viso civilizuoto pasaulio spauda ir politikai vos prieš keletą metų.

Tie, kas mokyklą baigė ne šiemet, puikiai pamena tas kasdienes skambias antraštes, skelbiančias apie tai, kad piratai užgrobė dar vieną krovininį laivą ar tankerį prie Vakarų Afrikos krantų. Ir kiek milijonų išpirkos jiems moka Vakarų šalių vyriausybės bei kompanijos. Nuostabus buvo verslas, atnešęs jo organizatoriams bei vykdytojams beveik pusę milijardo dolerių.

Lygiai taip pat, kaip šiandien, Vakarų politikai grąžė rankas ir verkė, kad esamas tarptautinis teisinis reguliavimas neleidžia pažeidinėti pirataujančių afrikiečių žmogaus teises. Kad labai sunku teismuose įrodyti, kad sučiuptas jūroje ir išmetęs ginklus į vandenį katerio ekipažas yra piratai. Ir kad sodinti juos tenka prabangiuose Vakarų kalėjimuose, kurių jie visai nebijo.

Vienžo, buvo šimtai teisinių priežasčių, kodėl tos problemos, kurias šlovingais karalienės Viktorijos laikais per mėnesį-du nesunkiai išspręsdavo du-trys Britų Karališkojo Karo laivyno laivai, niekaip negali būti sutvarkytos XXI a. pradžioje. Tačiau kuomet komerciniai nuostoliai pradėjo viršyti sveiko proto ribas ir rimtai trikdyti tarptautinę logistiką Sueco kanalu, suinteresuotos pusės ėmėsi garsių teisinių pakeitimų, bei tylių, bet rimtų veiksmų.

Buvo priimtos dvi JT GA rezoliucijos, leidžiančios naudoti karinę jėgą prieš piratus ir nusiųsti keli kariniai įvairių šalių laivai. Kurie apvalė jūros akvatoriją nuo galutinai suįžūlėjusių piratų. Ypač žiaurumu pasižymėjo indų karinis laivynas. Jeigu rusai sušaudydavo sučiuptus piratus ir sukrovę į jų katerį paleisdavo į jūrą, tai indusai patrankomis sušaudydavo užgrobtus laivus su visomis įgulomis ir visais piratais. Daugiarankis Šiva aname pasaulyje atsirinks – kas buvo įkaitais paimtas žvejas, o kas – niekšingas piratas – ir atseikės kiekvienam atitinkamai.

Piratus pradėjo sodinti nebe į prabangius vakarietiškus kalėjimus, bet į Seišelių įkalinimo įstaigas. Kuriose kalinių mirtingumas – apie 40%. Kaip kokiame stalinistiniame Gulage ar nacių konclageryje.

Piratų apgyvendintas pakrantes pradėjo patruliuoti ir niokoti privačių apsaugos firmų samdiniai, nepaliekantys gyvų jiems įtarimą sukėlusių afrikonų.

Buvo pasitelktos kaimyninių šalių – pvz., Kenijos karinės pajėgos, kurios irgi nepasižymėjo vakariečiams būdingu geraširdiškumu bei humanizmu. Piratams jau ir ant kranto buvo nesaldu – ir jų šūkavimai apie pažeidžiamas žmogaus teises nuščiūdavo kenijiečių karių automatų pliūpsnių fone.

Galų gale, patiems sėkmingiausiems piratavimo verslo organizatoriams buvo leista legalizuoti savo kapitalus kaimyninėse šalyse. Su sąlyga, kad jie nutrauks tą verslą. Daugelis taip ir padarė, atsižvelgdami į ženkliai padidėjusias investavimo rizikas.

Rezultate – po energingų veiksmų metų nenugalimieji Somalio piratai, kurių tiek metų negalėjo įveikti tarptautinės jūrų teisės vadovėliais bei žmogaus teisių deklaracijomis mosikuojantys politikieriai, išnyko ne tik iš jūrų-marių, bet ir iš spaudos puslapių.

Keista, bet mūsų tolerantiškoji spauda, kelis metus kasdien skardžiai trimitavusi apie Nenugalimuosius Somalio Piratus ir jų Žmogaus Teises, taip ir neprisiruošė painformuoti savo skaitytojus – tai kur jie pradingo? Ir kokiais ryžtingais, bet nelabai tolerantiškais ir pagarbiais piratų žmogaus teisėms veiksmais ši tariamai „neišsprendžiama problema“ buvo sutvarkyta per metus?

Manau, jog lygiai tas pats laukia mūsų ir migrantų antplūdžio į Europą atveju.

Tam tikrą laiką sveiką protą pametę politikieriai pažais su tomis miniomis, tačiau kuomet kils reali grėsmė jų politinei ateičiai – o tas laikas jau nebe už kalnų – imsis ryžtingų veiksmų. Užteks pusmečio-metų tam, kad baisiai užleista situacija pasikeistų kardinaliai.

Ir žiū – Nesulaikomus Sirijos Pabėgėlius ištiks Nenugalimųjų Somalio Piratų likimas. Nei mes jų matysime, nei girdėsime.

Žinoma, tai optimistinis scenarijus. Pesimistinį teks įgyvendinti jau kitoms valdančioms Europą jėgoms.