Laisvės premijų komisija atrinko ir siūlo Seimui Laisvės premiją skirti Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, Nepriklausomybės ir Laisvės sumanymo puoselėtojui, Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. vieninteliam išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkui Tomui Šernui.
Nuo 2011 m. Seimas, siekdamas įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį puoselėjant Nepriklausomybės ir Laisvės sumanymus, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kasmet sausio 13 –ąją teikia Laisvės Premiją.
Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi gautas kandidatūras, atrinko ir siūlys Seimui Laisvės premiją skirti Tomui Šernui.
Tomas Šernas
Vienintelis 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragediją išgyvenęs Lietuvos muitinės pareigūnas, Sąjūdžio savanoris, Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios Vilniaus parapijos dvasininkas, Konsistorijos narys.
Taip pat Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas, Nepriklausomybės ir Laisvės sumanymo puoselėtojas. Dabartinių grėsmių kontekste tokia asmenybė – neįkainojamas liudijimas, kad Laisvė nėra duotybė.
Tomo Šerno veikla, susitikimai su jaunimu ir pilietiškumo pamokos įkvepia jaunąją kartą ir motyvuoja saugoti ir ginti Taiką ir Laisvę.
Laisvės premija jau skirta
Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui (2011 m.).
Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ sumanytojui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui (2012 m.).
Kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui (2013 m.).
Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui (2014 m.).
Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui (2016 m..).
Laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei (2017 m.).
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui (2018 m.).
Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai (2019 m.).
Baltarusijos demokratinei opozicijai (2020 m.).
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams: Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai (2021 m.).
Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui (2022 m.).
Europos Parlamentui ir Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai (2023 m.).
Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, Lietuvos laisvės lygos nariui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ rengėjui ir signatarui, politiniam kaliniui Juliui Sasnauskui (2024 m.).
