Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Kaip degtinė Rusijos lyderių reitingus kelia

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015-06-02 06:27:50
3
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie degtinės naudą ir žalą, kaip ir apie orus bei krepšinį (o pastaruoju metu – ir apie Euroviziją ar Baltijos jūroje nuskendusį lėktuvą), mes žinome viską arba beveik viską. Taip pat nuo seno įsitikinę, kad išskirtinis rusų bruožas – jų pomėgis dievinti „vodką“. Tiesą sakant, jis nėra iš piršto laužtas…

Varžytynės dėl prekės ženklo

Daugiau kaip prieš trejus metus DELFI rašiau, kad Rusijoje atsirado šiems velnio lašams skirta šventė – Rusiškos degtinės gimimo diena. Oficialiai „vodka“ rusų nacionaliniu gėrimu pripažinta 1865-ųjų sausio 31 d. (pagal naująjį kalendorių – vasario 12 d.), kai Peterburge jau tuo metu garsus rusų mokslininkas Dmitrijus Mendelejevas apgynė fizikos ir chemijos daktaro disertaciją „Apie spirito ir vandens sujungimą“. Išeitų, kad šiemet jai sukako 150…

Tiesa, rusai nėra šio „vandenėlio“, kaip jie malonybiškai vadina gėrimą, išradėjai. Manoma, kad jis atsirado Šiaurės Europoje, konkrečiau – Švedijoje, tai yra, šaltuose kraštuose. Įvairiose Pietų šalyse nuo seno galiojo lotyniškas alkoholio pavadinimas „spiritus vini“ („vyno dvasia“). Dažniausiai tai būdavo distiliuotas vynas, o jo koncentratas įvairiose valstybėse buvo vadinamas brendžiu (Prancūzija), viskiu (Škotija ir Airija), o Rytų Europos šalyse – tiesiog „gyvybės vandeniu“ (lot. aqua vitae, rus. яковита).

Lenkai taip pat savinasi šios degtinės pradininkų titulą, ir jie pasakytų, kad tai „woda“ („mažasis vanduo“). Jie teigia, kad stiprūs alkoholiniai gėrimai Lenkijoje buvo pradėti gaminti VIII a. pabaigoje, ir iki XV a. dažniausiai buvo naudojami medicinoje. Bet paskui, išmokus distiliuoti vyną, gautas spiritas imtas skiesti, taip pasigaminant vadinamąją „gorzalką“ („degintą vyną“). Esą taip atsirado gėrimo trumpinys „degtinė“ (ja buvo laikomas tik tokio stiprumo alkoholinis gėrimas, kuris uždegtas liepsnoja). Žinoma, Žečpospolitos laikais lietuviai netruko perimti lenkų patyrimą. Ėmė plisti karčemos, degtinė imta gaminti kone kiekviename dvare, pilstyta į „gorčius“ (apie 3 litrų talpas), kol XIX a. viduryje atsirado M. Valančiaus blaivybės sąjūdis.

Šiose varžytynėse rusai pagrįstai neatlyžta. Pirmieji rašytiniai šaltiniai teigia, kad apie „vodką“ Rusijoje imta kalbėti dar IX a. pabaigoje, o pirmosios jos varyklos atsirado XII a. Šio gėrimo tyrinėtojas, heraldikas, istorikas ir kulinarijos specialistas Viljamas Pochliobkinas (tikroji pavardė Vasilijus Michailovas) 1991 m. išleido monografiją „Degtinės istorija“, kuriai tais pačiais metais įteikta garsaus italų vyno gamintojo Lionge Sereitu (Langhe Ceretto) premija už svarbius pasiekimus kulinarijos tyrinėjime. Beje, 76-rių metų V. Pochliobkinas buvo paslaptingai nužudytas savo namuose Podolske 2000-ųjų kovą. Jo kraujyje rasta mirtina alkoholio dozė, nors pats tyrinėtojas buvo blaivininkas…

Tad D. Mendelejevui teliko apibendrinti seną patyrimą.

Alkoholis – svarbi biudžeto atrama

Nežinia, ar šiam 150 metų jubiliejui ar šiaip radęs progą lenkų kalba leidžiamas žurnalas „Newsweek“ paskelbė straipsnį „Rusiškoji „vodkos“ imperija“, kuriame cituoja Filadelfijos Vilanovos universiteto politikos mokslų profesoriaus Marko Liorenco Šreido (Marko Lawrenco Schrad) 2012 m. išleistą knygą „Vodkos“ imperija. Alkoholis, valdžia ir politika carinėje Rusijoje“ (Vodka Politics: Alcohol, Autocracy, and the Secret History of the Russian State).

Joje teigiama, kad rekordiniu degtinės pardavimo laikotarpiu, XIX a. viduryje, pajamos iš parduodamos „vodkos“ sudarė 50 proc. viso biudžeto. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai Rusija buvo viena didžiausių pasaulio grūdinių kultūrų augintojų ir grūdų eksportuotojų (o būtent iš jų gaunama kokybiška degtinė), šio gėrimo vartojimas dar labiau išaugo. Paskutinis Rusijos caras Nikolajus II 1914 m. išleido įsaką, kuriuo buvo įvestas „sausas“ įstatymas. Rusijoje ir dabar juokaujama, kad tai buvo paskutinė vinis į carinės imperijos karstą…

1917 m. bolševikai „vodką“ uždraudė pardavinėti turguose, 1924 m. vėl buvo įvestas „sausas“ įstatymas, iki 1936 m. SSRS iš viso buvo draudžiami stipresni negu 20 laipsnių alkoholiniai gėrimai. Bet J. Stalinas, norėdamas matyti, kaip sovietinė liaudis apsvaigusi džiūgauja, varžtus visai atleido. Netgi vadinamojo Tėvynės karo metais Raudonosios armijos kareiviams prieš ataką „ant drąsos“ įpildavo šimtgramį. Iš dalies Pergalė buvo nukalta prieš mūšius apsvaigusių sovietinių kareivių. Apie tai beveik prieš ketverius metus rašėme DELFI.

1960-aisiais Rusija vėl pasiekė milžinišką 1913 m. alkoholio suvartojimo lygį. 1980 m. pajamos iš alkoholio sudarė 11,5 proc. šalies BVP. Po energingų paskutinių sovietinių lyderių – Jurijaus Andropovo, Michailo Gorbačiovo – priemonių pajamos iš alkoholio krito: 1987 m. jos sudarė tik 4,4 proc. tačiau 1987-1994 m. alkoholio vartojimas Rusijoje vienam žmogui išaugo beveik du kartus, o iki 2007 m. – dar pusantro karto. Dabar šalyje, kaip 2009 m. rašė žurnalas „The Lancet“, užregistruota apie 2,5 mln. klinikinių alkoholikų. Per pastaruosius 10 metų „vodka“ pražudė apie 3 mln. Rusijos piliečių. Rusijoje vyrų mirtingumas nuo alkoholio penkis kartus viršija Europos vidurkį. Dėl to jie gyvena vidutiniškai 15 metų trumpiau negu vidutinis europietis.

Imperatoriai diktuoja madas

M. L. Schradas savo straipsnyje pamini, kad carinė „ochranka“ uoliai persekiojo blaivybės iniciatorius savo imperijoje – Lenkijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Lietuvoje, pastebi jis, blaivininkai buvo prilyginami imperijos griovėjams ir diversantams. Lietuvoje policininkai konfiskuodavo blaivybės draugijų atsišaukimus, o už atsisakymą šlietis prie šio judėjimo siūlydavo kibirą „vodkos“.

Taip iš mokesčių už degtinę Rusija galėjo išlaikyti imperinę kariuomenę, tačiau girti kareiviai neišlaikydavo mūšių. Rusijoje su gėda prisimena pralaimėtą Krymo karą 1853–1856 m. ar karą su Japonija 1904–1905 m. Antai generolas Vasilijus Kirjakovas (jis pasižymėjo malšindamas 1831 m. lietuvių ir lenkų sukilimą), užuot vadovavęs kairiajam flangui mūšyje už Sevastopolį prie Almos upės 1854 m. rugsėjį, kėlė šampano taures, tarsi kovą jau būtų laimėjęs (jam priklauso lakus posakis „užmėtysim priešą kepurėmis“, nusiųstas raporte carui).

Bet „Newsweek“ pastebi, kad beveik visada girtavimo toną Rusijoje užduodavo jos lyderiai – carai, generaliniai sekretoriai, prezidentai. Besaikės puotos vykdavo tiek Ivano Rūsčiojo dvare, tiek Josifo Stalino aplinkoje. Josifas Visarionovičius versdavo ne tik gerti: pirmajam partijos sekretoriui Nikitai Chruščiovui jis liepė šokti hopaką – nacionalinį ukrainiečių šokį. Apskrito stoto būsimam aukščiausiojo posto SSRS paveldėtojui, dar ir sergančiam diabetu, kaip rašė jis savo memuaruose, tikrai buvo nelengva…

Apie J. Stalino pomėgį gerai „įkalti“ savo prisiminimuose rašė ir Jugoslavijos komunistas Milovanas Gilas, ir nacistinės Vokietijos diplomatijos šefas Joachimas von Ribbentropas, net britų premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), kuris pats nevengdavo sklidinos taurelės. Kai N. Chruščiovas skųsdavosi negalįs gerti dėl inkstų ligos, Lavrentijus Berija atsikirsdavo: jo irgi nesveiki inkstai, o jis geria ir gers…

Šiuolaikiniai lyderiai šia prasme santūrūs. Gal išskyrus Borisą Jelciną, kuris po kelių taurelių krėsdavo pokštus. Antai, gerokai įkaušęs jis viena pižama išėjo iš svečių rezidencijos Vašingtone ir bandė stabdyti taksi, kad kur nors nuvežtų nusipirkti picą. Nemažai išgerdavo buvęs Ukrainos vadovas Leonidas Kučma, kuris 2003 m. spaudos konferencijoje gyrėsi, jog kasdien išmaukdavo po 150 gr „vodkos“. Aleksandras Lukašenka nusistatęs prieš alkoholį, bet neneigia, kad per priėmimus būna priverstas išlenkti taurelę. Viktoras Janukovičius tuo nepiktnaudžiaudavo, nes sirgo diabetu, užtat po Maidano jo rezidencijoje Mežigorjėje buvo rasta įspūdinga gėrimų kolekcija, tarp kurių –  specialiai „carui“ pagaminti vienetiniai buteliai su jo atvaizdu.

Savo reitingų įkaitas

Na, o kokie V. Putino santykiai su „vodka“? Nors jis niekada nenusigeria, tačiau ir ne blaivininkas. O vokiečių ZDF televizijos kanalas pranešė, kad, dirbdamas KGB agentu Leipcige, gėrė tikrai daug. Dabar retkarčiais išlenkia alaus bokalą ar taurę vyno. Tačiau jis turi reaguoti į padėtį šalyje.

Šių metų vasarį V. Putinas nesiryžo kartoti M. Gorbačiovo klaidos – kariauti su alkoholiu. Greičiau jis pasekė J. Stalino pėdomis ir įsakė premjerui D. Medvedevui dar atpiginti „vodką“. Jos kaina nekrito nuo 2009 m., tačiau, Vakarams įvedus sankcijas už agresiją Ukrainoje ir mažėjant pasaulinėms naftos kainoms, Rusijos biudžetas ėmė braškėti per visas siūles. 2014 m. degtinės pardavimas sumažėjo 8 proc., nors dar 2012 m. vienas gyventojas vidutiniškai per metus išgerdavo 14 litrų – septynis kartus daugiau negu amerikietis.

Amžiną atilsį Borisas Nemcovas prieš savo mirtį pareiškė, kad V. Putinas bijo dėl savo reitingų, todėl įsakė premjerui atpiginti puslitrį „vodkos“ nuo 220 iki 185 rublių. Kol bus įtampa su Vakarais, neatmestina, kad prezidentas pasieks degtinės pigumo rekordą, nustatytą 2010 m. sausio 1 d. – 89 rubliai už pusę litro.

Dar nuo Cezario laikų išliko lakus posakis, kad apsvaigusius vergus lengviau valdyti. Pigios „vodkos“ apsvaiginta visuomenė kelia V. Putino reitingus, skatina jį plėsti imperijos ribas, kariauti su broliais slavais. Kažin, ar tokiu „ugniniu vandeniu“ grįsta valstybė pati vieną kartą nesuliepsnos…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  2. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  3. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  4. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  5. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  6. A. Mockevičius. Kodėl Lietuva naudoja Rusijos valdžios metodus: svarbiausia – pigus alkoholis, o visa kita – kaip nors
  7. Č. Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V. Putinui
  8. Č. Iškauskas. Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų
  9. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  10. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  11. Č. Iškauskas. Pavojingas tandemas, kuris naikina Rusiją
  12. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  13. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  14. Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas
  15. Č. Iškauskas. Dvigalvis erelis virš Lietuvos valstybės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. O Lietuvoje??? says:
    10 metų ago

    O juk Lietuvoje tas pat …..

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      10 metų ago

      ne tas pat…Tokio lakimo nėra, neseniai buvau Oriole, tai ten – baisu… Milicija kabinėjasi prie užsieniečių, nuolat tikrina dokumentus, o šalia – ubagai ir girtuokliai, kurių nevaiko iš pagrindinių gatvių…

      Atsakyti
  2. Visai jau says:
    10 metų ago

    tas Iskauckas kvaistelejo:(

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
JAV smogė Iranui 2025-06-22

Nokdaunas Kremliui Irane

2025 06 22
Užsienio reikalų ministerija

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18
Seimas

Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

2025 06 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Pirmiausia nubusti, ir tebūnie darna!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai