A. Mockevičius. Kodėl Lietuva naudoja Rusijos valdžios metodus: svarbiausia – pigus alkoholis, o visa kita – kaip nors

Iš Sovietų sąjungos režimo Rusija paveldėjo ne tik teritoriją, struktūras, mąstymą, bet ir alkoholio vartojimo politiką.

Kurie mūsų politikai veikiausiai perėmė „bėdų sprendimo būdą“ iš Sovietų Sąjungos – jie nuolat kalba apie tai, kad reikia mažinti alkoholio akcizus, leisti alkoholio reklamą, leisti prekiauti alkoholiu degalinėse.

Putinas bandė blaivinti Rusiją

Krizių valdymas Rusijoje išliko irgi gana primityvus ir nuspėjamas, pasitvirtinęs dar šių metų pradžioje – buvo pakartota patikrinta Sovietų sąjungos taktika – nutarta sumažinti alkoholio kainą. Degtinės kaina buvo sumažinta 16% (nuo 220 rublių iki 185 rublių). Prieš keletą metų Vladimiras Putinas bandė (o galbūt tik apsimetė, kad bandė) blaivinti Rusiją, įvedė alkoholio pardavimo apribojimus, uždraudė alkoholio reklamą, taip pat – alkoholį vartoti jaunimui iki 21 metų. Šie sprendimai davė rezultatų: pagal paskutinius duomenis, Rusija netgi užleido alkoholio vartojimo „lyderės“ vaidmenį Baltarusijai. Lietuva taip pat aplenkė ją. Deja, tai truko neilgai, nes argi V. Putinui reikalingi blaivūs ir sąmoningi žmonės?

Režimui patogiausi girti žmonės, kurie sugeba išlaikyti ginklą ir vykdyti įsakymus

Alkoholis žmogų padaro pasyviu, galvojančiu tik apie savo bėdas, nes girtas dažnai jų turi užtektinai. Išgėrinėjantis žmogus tiesiog neturi nei laiko, nei noro rūpintis visuomenės gerove ir daryti svarbius darbus, galinčių padėti išlipti iš duobės, kurioje yra visa šalis. Patogiausia, kad toks žmogus eitų į darbą, dirbtų ir negalvotų apie darbo prasmę. Jau seniai mokslas yra įrodęs, kad girtas žmogus yra labiau linkęs rizikuoti ir lengviau pasiduoda manipuliacijoms. Toks žmogus ir reikalingiausias V. Putinui.

Alkoholis padeda V. Putino propagandai

Putino valdoma Rusija išimtinai pasižymi unikalia propaganda, kuri teigia apie tai, kokia didinga Rusija ir kaip ją, „vargšę“, visi puola ir kaip nori jai pakenkti. Tūlam rusui net nekyla mintis, kad per visuomenės informavimo priemones skleidžiama informacija iš tiesų yra paprasta propaganda.

Ir taip atmintyje ryškėja vaizdelis, kai girtas šeimos galva, sėdėdamas virtuvėje prie eilinio butelio degtinės, žiūri televizorių. Šis žmogelis šauksmu pritaria tam, kas yra sakoma ir visais įmanomais būdais keikia Vakarus. Nuolanki jo žmona, neturėdama, ką daryti, tik linkčioja galva ir tiek. Tokių žmonių daug. Jie nesprendžia nei savo, nei valstybės problemų, nes jų tiesiog nemato. Mato tik degtinę ir išorės priešus.

Propaganda persismelkia ir blaivybės sritį

Rusijoje sustiprėjo blaivybės idėjų judėjimai, kas yra labai sveikintina, tačiau net kai kurie iš šių, atrodytų protingų ir blaivių žmonių, parsiduoda propagandai. Vaizdo klipuose išdidžiai vaizduojamas V. Putinas, kuriam reikalingas ir šios rinkėjų grupės palaikymas. Kita ranka tas pats V. Putinas sumažina alkoholio kainas ir tarsi nebyliai sako: „Gerkit, mielieji, tik nesipriešinkit man!“.

Lietuvoje irgi pasitaiko tokių blaivybės idėjų palaikytojų, tačiau, kai ateina laikas balsuoti, jų arba nėra Seimo salėje, arba jie balsuoja priešingai. Tokie veikėjai nedaug kuo skiriasi nuo Rusijos „caro“.

Dabartinė Rusijos propagandos mašina plyšoja, kad Rusija beveik negėrė iki II pasaulinio karo. Kiti šaltiniai teigia, kad Petras I jau nuo XVIII a. pr. pratino rusus gerti degtinę ir VXIII a. pab. rusai jau gėrė apie 5-6 litrus gryno alkoholio (dabar geria 13.5 litro). Nuo to laiko alkoholio vartojimas didėjo ir XIX a. vid. pasiekė apie 9 litrus. Toks vartojimas išsilaikė iki tol, kol buvo priimtas vadinamasis „sausas įstatymas“ – XX a. pr., kai buvo naikinamos alkoholio gamyklos.

„Sausas įstatymas“ išsilaikė neilgai ir jau po 4 metų vynas Rusijoje liejosi laisvai. Po dar trejų metų ir degtinę jau buvo galima pardavinėti laisvai. Netgi tas kelių metų periodas, kai alkoholis buvo uždraustas, davė labai gerų rezultatų žmonių gyvenimo ir sveikatos kokybei.

Didysis tėvynės karas ir Pergalės diena

Ką gi davė „Didysis tėvynės karas“ arba, tiksliau, Antrasis pasaulinis karas Rusijai? Kalbant apie Rusijos žmones ir jų likimus, visų pirma kareiviai buvo pripratinti gerti, paprasti žmonės taip pat įprato gerti milžiniškus kiekius alkoholio, nes jis buvo sąmoningai atpigintas. Po karo būsima gyvenimo trukmė nedidėjo, žmonių sveikatos rodikliai – taip pat, nors gerėjant gyvenimo sąlygoms (o po karo jos tikrai buvo geresnės), turėtų gerėti ir žmonių sveikata. Iš tiesų tai buvo „girtas karas“, o pergalė reiškė daugelio žmonių nelaimę, tad švęsti čia nėra ko.

Ko galime pasimokyti iš Rusijos?

Rusijoje per amžius susidarė tradicija biudžeto ir neūkiškumo problemas spręsti piginant alkoholį. Taip valdžia bando kamšyti biudžeto skyles ir žino, kad su girtais piliečiais nekils problemų, kad ir ką valdžia besumanys. Du kartus Rusija pasimokė (M. Gorbačiovo antialkoholinė politika po 1986 m. ir „Sausas įstatymas“ XX a. per.), kad kai alkoholio vartojimas mažėja – sistema griūva. Abiem blaivybės laikotarpiais Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Rusijos.

Esu įsitikinęs, kad jei norime ir toliau likti demokratiška, laisva ir sėkmingai besivystanti valstybė, mums būtina pradėti rimtai žiūrėti į alkoholio kontrolės klausimus, nekelti idėjų apie alkoholio grąžinimą į degalines, nemažinti alkoholio kainų.

Priešingai reikia pasinaudoti civilizuotomis Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomenduojamomis alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis: mažinti prieinamumą, didinti alkoholio kainą ir atsisakyti alkoholio reklamos. Taip pat Lietuvai būtina pakeisti požiūrį į verslą, neremti alkoholio pramonės, o susikoncentruoti į aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą ir saugumo užtikrinimą.

Gerovę valstybėje kuria ir ja naudojasi žmonės, todėl kaip sakė Dž. F. Kenedis, reikia pakeisti požiūrį ir mąstyti ne apie tai, ką valstybė gali duoti mums, o ką mes patys galime duoti valstybei. O valstybei daugiausiai gali duoti blaivūs, sveiko proto žmonės.