Hitleris pasirašo Miuncheno susitarimą | Bundesarchiv Bild 146-1976-033-06, Vikipedija.org nuotr.
Europoje pakvipo nauju Miunchenu. Taip galima vertinti Vokietijos kanclerės Angela Merkel ir Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) vizitą į Kijevą ir Maskvą, kurio metu Vakarai ir Rusija derina Ukrainos krizės sureguliavimo planus. Iš esmės šis vizitas nuteikia pozityviems poslinkiams, stabdant karo veiksmus Rytų Ukrainoje, tačiau kartu parodo, kad, Vakarų Europos lyderiai, belsdamiesi į Kremliaus vartus, siūlydami įvairius planus sureguliuoti situacija, ketina nuolaidžiauti Vladimirui Putinui.
Politologai tvirtina, kad šitaip Vakarai tarsi siūlo V. Putinui išeitį, kurios jis pats tarsi nesiryžta ieškoti, varžomas oligarchinės ir savų „vanagų“ aplinkos. Bet tam aukojama Ukraina, kuri ne kartą kreipėsi prašydama veiksmingesnės Vakarų pagalbos, taip pat ir letaline ginkluote. Petro Porošenka, su kuriuo Kijeve buvo susitikęs ir Vašingtono pasiuntinys, tampa savotišku įkaitų to sandėrio, kuris gali įvykti penktadienį Maskvoje ir patvirtintas Miunchene prasidedančioje metinėje saugumo konferencijoje.
Matyt, teisus Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, portalui Delfi sakęs, kad „ kol kas Rusija toliau diktuoja Vakarams žaidimo taisykles ir yra vienu žingsniu priekyje. Blogiausias scenarijus, jei Angela Merkel ir Fransua Olandas yra išsigandę galimo totalinio karo ir vyksta į Maskvą su nuolaidžiavimo strategija“.
Prisimename, kuo ši Vakarų nuolaidžiavimo strategija baigėsi II pasaulinio karo išvakarėse: 1938 m. rugsėjo 29 d. užimtas Čekoslovakijos Sudetų kraštas, 1939 m. kovo 22 d. įvyko Klaipėdos krašto anšliusas, o prieš tai kovo 15 d. užgrobta visa Čekoslovakija. Visa tai vyko remiantis 1938 m. rugsėjo 29 d. pasirašyta D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos sutartis Miuncheno sutartimi. Dar po metų Molotovo-Ribbentropo paktas lėmė visos Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos likimą…
Kas gali paneigti, kad penktadienio derybos Maskvos nėra jau ne „hibridinio“, bet totalinio karo pradžia?
Reklama
Susiję straipsniai:
- Č. Iškauskas. Prasidėjo dar vienas pasaulio perdalijimas: kas kaltas?
- Č. Iškauskas. Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų
- Č. Iškauskas. V. Putinas grasina nesustoti
- Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
- Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko
- Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis
- Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
- Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
- Č.Iškauskas. Ar Lietuva išmoks E.Snoudeno pamoką?
- Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
- Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
- V.Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
- Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
- Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
- Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
- Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
- Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova
- T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
- A. Ažubalis. Kodėl ne „Je suis Ukrainien“? Apie pozityvią politiką su Rusija
- V. Portnikovas. Niūri nuojauta
- O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
- P. Geiblas. Nūdienos čemberlenai Vakaruose greitai sulauks dar didesnio karo, nei dabar vyksta Ukrainoje
- Č. Iškauskas. Ar iškeisime dujas į nepriklausomybę? (pirmadienio mintys)
- Prancūzija kol kas spiriasi Rusijos spaudimui dėl „Mistral“ perdavimo. Ar ilgam?
- Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte
- Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
- Č.Iškauskas. V.Putino šeima – informacijos vakuume
- Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
- A. Kubilius. Pasaulis – ant didžiausių išmėginimų slenksčio
- Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
Parašykite komentarą