Sekmadienis, 26 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Prasidėjo dar vienas pasaulio perdalijimas: kas kaltas?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 01 25 10:56
9
wikipedia.org nuotr.

wikipedia.org nuotr.

wikipedia.org nuotr.
wikipedia.org nuotr.

Prabėgus šimtmečiui nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, pasipylė svarstymų, kad šio karo išvakarės primena Ukrainos krizę, kuri savo ruožtu gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Dažnas toks analitikas pastebi, kad bendras visų karų bruožas – naujas pasaulio perdalijimas.

Padalyta Lietuva prieš 100 metų

Šių metų pradžioje rašiau, kad 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija. 1914-ųjų sausio 14-18 d. carinė Rusija ir kaizerinė Vokietija pasirašė sienų sutartį, kuria Lietuva buvo eilinį kartą padalinta ir suskaldyta,

o ta imperijų siena ėjo per Lietuvos etnines žemes. Istorikai tvirtina, kad tai buvo savotiškas Molotovo-Ribbentropo pakto prototipas.

1914-ųjų sausio sutartimi buvo nustatyta siena tarp Rusijos ir Vokietijos. Tuomet Lietuva dar įėjo į carinės Rusijos Vakarų gubernijos teritoriją. Viena sienos atkarpa – nuo Vištyčio iki Smalininkų. Imperijų siena toliau ėjo nuo Memelio per Rytų Galiciją pagal Sano upę, tęsėsi per Užkarpatę, rytinius Lenkijos rajonus ir Chelmo guberniją. Ši takoskyros linija su tam tikrais nukrypimais buvo panaši į 1939-ųjų padalijimą. Istorikas Algirdas Jakubčionis teigia, kad 1939-1940 m. J. Stalinas iš esmės atkūrė Rusijos imperiją pagal 1914 m. sienas, o su šiuo reiškiniu, kaip neva pažangiu, sutiko net garsusis lenkų kilmės baltagvardiečių generolas Antonas Denikinas. Jam tai buvo imperinės Rusijos galybės atkūrimas.

Tiesa, ana sutartis egzistavo labai neilgai – kiek daugiau nei pusę metų. 1914-ųjų liepos 28 d. Vokietija paskelbė karą Rusijai po to, kai birželį serbų nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nužudė Austrijos sosto įpėdinį 50-metį Frantzą Ferdinandą, su žmona keliavusį po tuo metu Austrijos-Vengrijos valdytą Bosniją ir užtrukusį kariuomenės parade.

Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai buvo didžiulė tragedija. Kaip rašė karo tyrinėtojas Arvydas Pociūnas savo knygoje „Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“, dvi didžiosios pasaulio galybės savo grumtynes pradėjo kaip tik mūsų krašte – Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Pirmasis karo etapas vyko rugsėjo–spalio mėnesiais, kai vokiečių kariuomenė įsiveržė į mūsų kraštą, bet rusai juos sugebėjo išstumti ir įsiveržti į Rytų Prūsiją. Antrasis – 1915 m. vasario–rugsėjo mėnesiais, kai vokiečių kariuomenė vėl įsiveržė į Lietuvą ir beveik visą okupavo. Minėtais laikotarpiais vyko daug didelių kautynių, kurios mūsų visuomenei mažai žinomos. Tūkstančiai nežinomų vyrų, tarp jų ir lietuvių, liko užkasti Lietuvos žemėje, jų laidojimo vietos liaudies vadinamos švedkapiais, prancūzkapiais arba paprastai – kapinaitėmis.

Autorius rašo, kad vienos svarbiausių kautynių vyko dėl Kauno tvirtovės, pradėtos statyti Aleksandro II 1879 m., sudarytos iš 9 fortų ir buvusios vienu svarbiausių ir moderniausių imperinės Rusijos forpostų Prūsijos pasienyje. Vokiečiai, 1915 m. rugpjūčio 18 d. po įnirtingų mūšių užėmę Kauno tvirtovę, per trumpą laiką – 11 dienų trukusių kautynių – privertė rusų kariuomenės Šiaurės ir Vakarų frontus pasitraukti ir sudaryti naują gynybos liniją, kuri nusitęsė nuo Baltijos jūros kairiuoju Dauguvos krantu iki Daugpilio, toliau – Zarasai, Dūkštas, Vydžiai, Pastovis, Naručio ežeras, Smurgainiai, Krėva, Vyšniavas, Baranovičiai, Pinskas. Ši linija išsilaikė iki 1917 m. vidurio. Vokiečių pergalė, užėmus Kauno tvirtovę, leido greitai okupuoti Lietuvą.

Vokiečių okupacija užbaigė carinio viešpatavimo erą Lietuvoje, užsitęsusią apie 120 metų. Jai atsirado naujos aplinkybės, kurios padėjo lietuvių tautai išreikšti savo politinę valią ir atkurti savo valstybę. XX-ojo šimtmečio pradžioje neatrodė, kad Lietuva atgaus didesnę nepriklausomybę negu kažkokios autonomijos statusas Rusijos sudėtyje. Kare buvo tikimasi Rusijos pergalės prieš Vokietiją, kuri galėjo reikšti Rytprūsių prijungimą prie Lietuvos ir savarankiškumo pripažinimą. Į Rusijos imperinę kariuomenę plūdo daug lietuvių savanorių, o Rusijoje kūrėsi lietuviškosios pabėgėlių organizacijos, kurios kėlė politines ambicijas siekti nepriklausomybės. Vokiečių administracijos represijos Lietuvoje tik paskatino lietuvių šviesuolis rinktis carinės imperijos pusę, kuri vėliau pakvipo bolševikiniu kvapeliu. Bet artėjantis Europos pasidalijimas įkvėpė lietuvių šviesuolius priartėti prie Vasario 16-osios.

Kur atvedė Rytų ir Vakarų abejingumas?

Tiek prieš abejus karus, tiek po šių karų vyko naujas Europos ir pasaulio perdalijimas, ir ne tik įtakos zonomis, bet ir teritorijomis. Politologo Lino Kojalos kalbintas istorikas Algimantas Kasparavičius 2014-ųjų balandį žurnale „Apžvalga“ tvirtino, jog erchercogo Ferdinando nužudymas „laikomas simboline Didžiojo karo, į kurį įsitraukė Europos galingieji, o vėliau ir kitų žemynų šalys, pradžia“. Tuo metu nedaug kas tikėjosi, kad konfliktas, dėl vėliau įvykusio dar kruvinesnio karo gavęs Pirmojo pasaulinio pavadinimą, užsitęs. Vokietijos kaizeris savo kariams teigė, kad jie „grįš namo dar prieš tai, kai lapai pradės kristi nuo medžių“, o Didžiojoje Britanijoje vyravo įsitikinimas konflikto baigtimi iki Kalėdų.

Tačiau Antantės, kurią sudarė Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusija, kelios mažesnės šalys ir kiek vėliau prisijungusios Italija bei JAV, taip pat kitų valstybių sąjungos, sudarytos iš Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų imperijos bei Bulgarijos, kova užtruko net ketverius metus, ir ji nusinešė dešimčių milijonų žmonių gyvybes. Vokietija galiausiai pralaimėjo, buvo pripažinta agresore ir susilaukė griežtų sankcijų, Austrija-Vengrija apskritai suiro, o Rusija, ėmus dominuoti bolševikams, nusisuko nuo Vakarų ir paskelbė apie pasaulinę proletariato revoliuciją, kuri subliūško, vos Raudonajai armijai priartėjus prie Varšuvos.

Bolševikų perversmas virto tikra tragedija Europos tautoms, ypač patiems rusams. Suirutė tęsėsi iki pat 3-ojo dešimtmečio, kai bolševikinį režimą galutinai pakeitė J. Stalino diktatūra. Bet karas ir suirutė pakeitė ir visos Europos politinę sanklodą. A. Kasparavičius rašė: „Po karo sekusi ekonominė stagnacija 1922–1923 metais atvedė į valdžią fašistus Italijoje, fašizmas su nacionalsocializmo pakraipa įsivyravo Vokietijoje. Iki 1939 metų turbūt 95 proc. Vidurio Europos valstybių pasuko nuo tradicinių valdymo formų prie tiems laikams modernių totalitarinių arba autoritarinių valdymo būdų, galiausiai privedusių prie dar žiauresnio Antrojo pasaulinio karo.“

Pirmojo pasaulinio karo analogijos su dabartimi gana spekuliatyvios, nors panašumų yra. Galima teigti, kad tiek 1914 metais, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, tiek šiais laikais pasaulis iš esmės toleravo agresyvius Vokietijos kaizerio veiksmus ir kylančią reicho galią. Būsimi priešai šiuose konfliktuose netgi bičiuliavosi ir teikė vienas kitam visokeriopą pagalbą. Tariamos taikos vardan Vakarai aukojo savo tautų likimą ant agresorių sukurto aukuro, ant kurio buvo deginami ir labiausiai nukentėjo, ko gero, mažiausiai prie karų eskalacijos prisidėję žydai.

Kuo panašūs 1914-ieji ir 2014-ieji?

Apžvalgininkas Viktoras Denisenko portale Geopolitika.lt brėžia tiesiąją tarp 1914-ųjų ir 2014-ųjų. Jam atrodo, kad Rusijos agresija Gruzijoje, Ukrainoje ir Krymo užgrobimas – tai naujo pasaulio pasidalijimo akordai, ir Maskva čia nesustos. Europa, kaip ir prieš anuos abu karus, gana pasyviai stebi, kas vyksta Rytų Europoje, kur V. Putino veiksmai vis labiau panašesni į kaizerinės ir nacistinės Vokietijos pasiruošimus. Nors atsirado terminai „hibridinis karas“, „minkštoji galia“, tačiau jie esmės nekeičia: Rusija siekia susigražinti imperinę įtaką, joje atvirai kalbama apie SSRS atgaivinimą, gėrimasi J. Stalino režimu, čia sukelta šovinistinė isterija, palaikanti V. Putiną. Ar ne tokios buvo abiejų karų atsiradimo aplinkybės?

Štai kodėl taip eskaluojama Trečiojo pasaulinio karo galimybė. Ar ji reali – kitas klausimas. Prognozuodami tokią ateitį, politikai ir apžvalgininkai verčia kaltę vieni kitiems. Štai buvęs Vokietijos kancleris, 95 metų sulaukęs socialdemokratas Helmutas Šmitas (Helmut Schmidt) dienraštyje „Bild“ tvirtina, kad Ukrainos krizė jam primena Pirmojo pasaulinio karo išvakares, bet dėl to kalti Europos Sąjungos biurokratai, puolę į „didybės maniją“ ir reikalaudami skirti daugiau pinigų NATO apginklavimui. Jis siūlo atsiversti australų istoriko Kristoferio Klarko (Christopher Clark) bestselerį „Lunatikai“ („The Sleepwalkers“), kuriame teigiama, kokie nemokšos buvo Europos didžiųjų valstybių lyderiai dėl skerdynių per pirmąjį industrializuotą karą ir dabar, „pastatę Ukrainą akistaton su menama būtinybe rinktis tarp Vakarų ir Rytų“.

Buvęs Maskvos numylėtinis H. Šmitas negina ir Donecko separatistų, ir paties Kremliaus, tačiau taip tarsi tvirtina, kad, jeigu Kijevas nebūtų priverstas rinktis tarp Rytų ir Vakarų (o šio pasirinkimo aktyvi tarpininkė buvo Lietuva), liktų Rusijos orbitoje, ir tuomet apie jokį Trečiąjį pasaulinį karą nekalbėtume. Garbaus amžiaus sulaukusį politiką (kaip ir SSRS „perestroikos“ tėvą M. Gorbačiovą) papildo vieno žinomiausių Rusijos analitikų ir Rusijos prezidento V. Putino patarėjo Sergėjaus Glazjevo straipsnis „Trečiasis pasaulinis karas neišvengiamas?“, paskelbtas portale Rusvesna.su, kuriame yra net atskiras skyrius „Trečiasis pasaulinis“. Aleksandro Dugino pasekėjas sutinka, kad Rusija gali imti byrėti iš vidaus kokiais 2020 metais, tačiau dėl visko kalta Amerikos hegemonija…

Gąsdinant trečiuoju armagedonu, nukreipiamas dėmesys nuo pačios Rusijos, kuri šį kartą, mėgindama susigrąžinti prarastas Sovietų Sąjungos teritorijas, pirmoji įjungė ne santykių perkrovimo, bet pasaulio perdalijimo mygtuką. Tarp tų trijų perdalijimų panašumas vienas: pasaulis gana pasyviai stebi pavojingą procesą, kol pagaliau atsitokėja, kad aktyviai veikdamas galėjo užkirsti karams kelią, kol šie neįsiliepsnojo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. V. Putinas grasina nesustoti
  2. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  3. Č. Iškauskas. Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų
  4. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  5. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  6. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  7. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  8. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  9. R. Alaunis. Kodėl pasaulio bankai susigrąžina aukso atsargas?
  10. V. Šenderovičius: „Putinas paskelbė karą intelektui ir intelektualams ir – pasaulio siaubui – jį laimi“
  11. Č. Iškauskas. Po Krymo atėjo eilė Klaipėdos kraštui?
  12. Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas
  13. Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis
  14. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  15. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  16. Č.Iškauskas. V.Putino šeima – informacijos vakuume
  17. Č.Iškauskas. Ar Lietuva išmoks E.Snoudeno pamoką?
  18. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  19. Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova
  20. L.V. Medelis.Trečiasis pasaulinis prasidėjo vakar. Miegojote?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Perkūno Paukštis says:
    7 metai ago

    Tik Palmyra su Vanga gali nuspėti, kada bus Ketvirtas pasaulinis, nes Trečias jau prasidėjo.
    Neužilgo galbūt atsidarys fronto linija ties Karaliaučiumi, kur dabar manevriaujama.

    Atsakyti
  2. tampax'as says:
    7 metai ago

    taip, III karas jau prasidėjo. Netrukuis jis apims Lietuvą, jei būsim tokie aplėpausiai burundukai…

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 metai ago

      Lietuva – tai demarkacinė linija. Tad, jei nesi koks desertyras-burundukas iš Anglijos daržovių fabriko, ruoškis laikyti ginklą.

      Atsakyti
      • tampax'as says:
        7 metai ago

        nenusimink, ne ragatke šaudysiu… O tu? ko gero, vienu ginklu gali pasigirti – tuo kas kelnėse?

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          7 metai ago

          Taip, turėti kiaušus svarbu (perkeltine karine, politine, ir kita prasme).

          Atsakyti
  3. Vienintele says:
    7 metai ago

    valstybe norinti karo yra jankija. Kitiems karas visiškai nereikalingas. O kadangi Kijavo huta tiesiogiai valdoma jankiu tai ten karas ir vyksta. Musu, Lietuvos, hunta ir labai nori karo. Taip, kad jei ju nesustabdysim teks kariauti:(

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      7 metai ago

      vienintele tu mano… išmok bent lietuviškai paslebizavot, tada apie kažkokius jankius rašyk. Ar žinai, kad “jankis” kilęs nuo “janės, jono”, nes Amerikoj daug Džonų?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 metai ago

        Tai kad kacapaų vatnikams su lietuvių kalba nelabai… 🙂

        Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: Č. Iškauskas. Ar reali Trečiojo pasaulinio karo grėsmė? | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
Rusijos ir Baltarusijos invazija

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

2022 06 24
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24
Rusijos invazija. Ukrainos kariai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02

2022 06 23
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

Siūloma tęsti nepaprastąją padėtį

2022 06 22
Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

2022 06 22
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 22 11:40

2022 06 22
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 21 14:45

2022 06 21
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

URM – susitikimas dėl Kaliningrado tranzito

2022 06 20
Rodyti daugiau

Naujienos

J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare
Lietuvoje

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose
Įvairenybės

Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

2022 06 25
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Išplėstas nedarbingumo gavėjų ratas

2022 06 25
Žuvies paruošimas turi savas taisykles
Gamta ir žmogus

Pajūris ir rūkyta žuvis neatsiejami. Tačiau…

2022 06 25
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Pasibaigus vasarai – itin „vasariški“ skrydžiai

2022 06 25
Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką
Lietuvoje

Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką

2022 06 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Vidmantas apie Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Vidmantas apie Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais
  • Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare
  • Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1031; komentarų: 17
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 915; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 832; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 697; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 669; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 558; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 25
1
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.

Rytoj Vokietijoje, Bavarijoje prasidės G7 lyderių susitikimas, ko gero pats svarbiausias per pastaruosius dešimtmečius.

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 25
1
Rusijos ir Baltarusijos invazija

Europos Sąjunga patvirtino Ukrainą šalimi kandidate, kuri papildys 27-ių Europos valstybių bloką. Tai pirmas kartas Europos istorijoje, kai nuožmų karą...

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

by Tomas Baranauskas
2022 06 24
17
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaip parodė jau 4 mėnesius vykstantis karas, Rusija negali įveikti Ukrainos, bet pastaroji jau faktiškai išeikvojo savo palyginti su Rusijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Vidmantas apie Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Vidmantas apie Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Karaliaus Vilhelmo kanalas apie Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

Kitas straipsnis
Kremlius | „Mokslo sriuba“ stop kadras

„Mokslo sriuba“: kodėl Rusijos gyventojai palaiko savo prezidentą? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai