Nuo 2016 m. planuojama įvesti brandos darbą, kuris būtų prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui (1)

Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė Seime vykusioje  diskusijoje apie valstybinių brandos egzaminų sistemos tobulinimą skaitė pranešimą „Nacionalinė brandos egzaminų sistema: problemos ir priemonės sistemai tobulinti“.

Viceministrė pabrėžė, kad  nuo 2016 m. planuojama įvesti brandos darbą, kuris būtų prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui. Brandos darbas – vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinio ilgalaikis darbas, rengiamas per ugdymo procesą ir skirtas įvertinti jo bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Vienas iš svarbiausių šio darbo privalumų būtų tas, kad mokinys jį rengtų atsižvelgdamas į savo pomėgius, interesus, gebėjimus.

2016 m. svarbūs pokyčiai numatomi vertinant užsienio kalbų gebėjimus. Šis egzaminas tikrins visus keturis gebėjimus (klausymą, skaitymą, rašymą ir kalbėjimą). Jis bus papildytas kalbėjimo dalimi, atsisakius atskirai vykdytos įskaitos.

Pasak G.Krasauskienės, dabartinėje egzaminų ir mokinių pasiekimų vertinimo sistemoje pernelyg dominuoja sumuojamasis vertinimas, jis vykdomas tik baigiant mokyklą, kai jau nebėra laiko tobulėti ir siekti geresnių rezultatų.

Pasak viceministrės, būtina sistema, kuri įpratintų mokinius prie nuoseklaus mokymosi, kad mokinys ir jo tėvai ne 12 kl. o kuo anksčiau gautų informaciją, kokie jo pasiekimai mokyklos, visų šalies mokinių kontekste, kokios jo perspektyvos su tokiais rezultatais įgyti išsilavinimą, įstoti į aukštąsias mokyklas ar įsidarbinti.

„Šias galimybes jau atveria 2012 m. mokyklose pradėti taikyti standartizuoti testai.  Jie teikia patikimą informaciją apie mokymosi pasiekimus ir problemas, kurias galima įveikti suteikiant tinkamą pagalbą, padeda užtikrinti geresnį grįžtamąjį ryšį mokiniams, jų tėvams ir pedagogams. Mokyklos, savivaldybės gali objektyviai įsivertinti savo darbą rajono, šalies kontekste, pamatyti tobulintinas sritis. Mokyklos turėtų rengti ir įgyvendinti pasiekimų pažangos planą. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į kiekvienos mokyklos poreikius, skirs finansinę paramą, sudarys sąlygas skirti tikslingą metodinę, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ar kitą pagalbą,“ – sakė viceministrė.

Šiemet ketvirtokai testais galėjo pasitikrinti lietuvių kalbos ir matematikos žinias ir gebėjimus, aštuntokai – lietuvių kalbos matematikos ir istorijos.  Kitais metais aštuntokams turėtų būti parengti socialinių mokslų ir gamtos mokslų testai, o ketvirtokams – pasaulio pažinimo testas. Ateityje planuojama testus rengti šeštokams, antrokams, sudaryti galimybes mokinių pasiekimus įsivertinti  kas dvejus metus.

Pasak viceministrės, būtina spręsti  bendrųjų ugdymo programų ir egzaminų programų  santykį.  Mokytojai, rengdami mokinius egzaminui, dažnai pasirenka konkretesnę egzaminų programą ir labai susiaurina ugdymo procesą, kreipia jį tik į egzamino rezultatus. Planuojama atsisakyti brandos egzaminų programų ir palikti dalyko bendrąją ugdymo programą su aiškiai apibrėžtais rezultatais.

G.Krasauskienė akcentavo, kad būtina stiprinti  net tik valstybinių brandos egzaminų, bet ir mokyklinių brandos egzaminų vykdymo ir jų darbų  vertinimo kokybę.
Švietimo mokslo ministerija atliko dalies atsitiktinai atrinktų lietuvių kalbos mokyklinio egzamino darbų pervertimą. Rezultatai parodė, kad būtina pertvarkyti lietuvių kalbos mokyklinio brandos egzamino vykdymo ir vertinimo sistemą. Jau 2015 metais šis egzaminas bus administruojamas ir vertinamas kitaip  –  ne savo mokyklos mokytojų, o savivaldybės administracijos direktoriaus pagal tam tikras taisykles sudarytų komisijų.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *