Peršalimo ligos ir jų profilaktika (0)

nh1media.com nuotr.

Peršalimo ligos, dar vadinamos respiracine infekcija, yra ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, sinusus, ryklę, gerklas, atskirais atvejais – trachėją bei bronchus. Šioms ligoms būdingas sezoniškumas, todėl dažniausiai susergama rudens – žiemos sezono metu. Tai nulemia ryškūs aplinkos temperatūros svyravimai.

Įvairių šaltinių teigimu suaugusieji per metus suserga nuo 4 iki 6, o tuo tarpu vaikai gali sirgti iki keliolikos kartų. Susirgimų rizika tiesiogiai priklauso nuo žmogaus imuninės būklės. Taigi asmenys, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, serga dažniau. Ligų „kaltininkai“ yra virusai, kurių rūšių gali būti apie 300, todėl sukurti vakciną, esant tokiai įvairovei praktiškai nėra galimybių.

Dažniausias sukėlėjas rinovirusas, kuris pasižymi dideliu užkrečiamumu, plinta oro lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima žmogui kosint, čiaudint ar kalbant bei naudojant bendrus daiktus: rankšluosčius, telefonus, žaislus, prisilietus prie ligonio kvėpavimo takų sekretu padengtų daiktų. Sunkiausias ūmines viršutinių kvėpavimo takų ligas sukelia gripo respiracinio sincitiumo virusai. Peršalimo ligoms būdinga ūminė eiga, pasireiškianti staigiu temperatūros pakilimu, drebuliu, raumenų skausmais, sloga, kosuliu, prakaitavimu, balso prikimimu, gerklės skausmu, dusuliu, ašarojimu, čiaudėjimu. Šie simptomai paprastai atsiranda per keletą valandų. Gydymas simptomatinis, tačiau rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamą gydymą, leidžiantį išvengti galimų komplikacijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antibiotikus galima naudoti tik gydytojui rekomendavus.

Ką daryti, kad nesusirgti ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis? Pirmiausia būtina stiprinti imuninę sistemą. Peršalimo ligos nebus baisios, jeigu organizmas pakankamai gaus A, C, E vitaminų. Vitamino C daug turi erškėtuogės, citrinos, juodieji serbentai, šaltalankių uogos, spanguolės. Vitamino E gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, avokaduose, kiaušinio trynyje, kviečių gemaluose, grikių kruopose. Žuvų taukai – ne tik vitaminų A ir D, bet ir nesočių riebalinių rūgščių šaltinis, padedantis stiprinti imunitetą. Teigiamai imuninę sistemą veikia ir pieno produktai: kefyras, jogurtai, turintys probiotikų.

Peršalimo ligų galima išvengti laikantis bendrųjų profilaktikos priemonių: vengti kontakto su sergančiaisiais, kosint ar čiaudant prisidengti burną, dažnai plauti rankas, vengti didesnių žmonių samburių, nepervargti, tinkamai maitintis, vengti stresų, dėvėti drabužius, batus, atitinkančius klimatines sąlygas, siekiant išvengti organizmo perkaitimo (ypač sportuojant lauke). Kadangi virusas plinta oro lašeliniu būdu reikia atsiminti kelias pagrindines taisykles: naudoti tik vienkartines nosines, rankšluosčius rankoms ir/arba atskirus rankšluosčius kiekvienam šeimos nariui; gerai vėdinti patalpas, valyti drėgnu būdu grindis, baldus, žaislus ir kitus daiktus, jeigu serga vienas iš šeimos narių; nedelsiant išmesti vienkartines nosines.

Minėtos priemonės turėtų būti taikomos ir gripo (ūminis virusinis kvėpavimo takų susirgimas, plintantis oro lašeliniu keliu) profilaktikai. Bet reikia prisiminti, kad pagrindinė gripo prevencijos priemonė yra skiepai. Europoje gripo vakcinos naudojamos nuo 1960 metų. Jaunesnius nei 65 metų amžiaus asmenis vakcina apsaugo nuo 70 iki 90%, tarp vyresnių asmenų ženkliai sumažina sunkių ligos komplikacijų (iki 60%) bei mirties (80%) atvejų skaičių.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro inf.