P. Gylys. Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso (32)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

P.Gylys. Asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis.

Norėčiau papildyti K. Girniaus argumentaciją. Pradėsiu nuo Baltijos šalių ir mūsų kaimynų – Lenkijos, statistikos. Žemiau pateikiu lentelę, iš kurios matyti ne tik minimalaus darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos dydžio, bet ir metinio bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, dydis. Pastarasis yra esminis, nes rodo, kokia nacionalinio produkto apimtis tenka kiekvienam šalies žmogui, skaičiuojant eurais pagal perkamosios galios paritetą (PGP).

 

Minimalus darbo užmokestis

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto)

Vidutinis pensijų dydis

BVP vienam gyventojui (PGP)

Pasaulio Banko duomenys

(2011-2013)

Lietuva

290 €

 678 €

240 €

18463,44 €

(44 vieta pasaulyje)

Latvija

320 €

 762 €

265 €

16541,46 €

(52 vieta pasaulyje)

Estija

355 €

1023 €

350 €

19379,22 €

(41 vieta pasaulyje)

Lenkija

406 €

 958 €

432 €

18006,76 €

(46 vieta pasaulyje)

Taigi, pateikta statistika rodo, kad pagal BVP tenkantį vienam gyventojui apimtį, pirmauja Estija. Ji užima 41 vietą pasaulyje. Po jos seka Lietuva, Lenkija ir Latvija. Išeitų, kad  visoms kitoms sąlygoms esant lygioms, didžiausią darbo užmokestį ir didžiausias pensijas galėtų mokėti estai. Po jos turėtų sekti lietuviai, lenkai ir latviai.

Tačiau tikrovė yra kitokia. Mūsų vidutinė pensija yra mažiausia, o lenkų – didžiausia. Didžiausią minimalų darbo užmokestį taip pat moka lenkai. Estai yra antri, latviai – treti, o lietuviai – ketvirti. Pabrėžiu, lenkai su savo ~18,0 tūkst. eurų vertės nacionaliniu produktu vienam gyventojui, sugeba mokėti  406 eurus, o mes su 18,4 tūkst. eurų tik 290 eurų dydžio minimalią algą. Skirtumas yra ~120 eurų arba ~414 lito. Iš to seka iš pirmo žvilgsnio stulbinanti išvada: jeigu sukurtas metinis produktas Lietuvoje būtų skirstomas taip kaip Lenkijoje, minimalus darbo užmokestis mūsų šalyje jau dabar galėtų siekti ~1400 litų. O tai yra visai netoli to, ką prieš rinkimus siūlė Darbo partija – 1509 Lt. Įdomu, kodėl valdantieji į tai neatkreipė dėmesio. Taip pat ir Darbo partija. Ar tai širdies, ar proto problemos?

Peržvelkime ir kitus skaičius. Vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias Estijoje ~780 eurų. Ji, kaip minėta, ir gali daugiausia, nes sukuria didžiausią BVP vienam gyventojui. Po jų seka – lenkai, latviai ir, kaip visada paskutiniai, lietuviai.

Tenka paklausti mūsų valdžios ir nomenklatūros apskritai, kodėl „biedniausioje“ iš visų keturių šalių Latvijoje vidutinis darbo užmokestis yra net 84 eurais (arba 290 litų) didesnis nei Lietuvoje? O mus lyginant su šiek tiek mažesnį BVP vienam gyventojui turinčia Lenkija, vidutinė lietuvio alga net 280 eurų (arba 966 litų) mažesnė.

Ne mažiau šokiruojantys yra ir pensijų dydžio skirtumai. Aukščiausias pensijų lygis yra šiaip niekuo neišsiskiriančioje Lenkijoje. Mūsų vidutinė pensija nuo lenkiškos skiriasi net 192 eurais (662 litų). Ji taip pat yra mažesnė nei vidutinė latviška pensija. Tas skirtumas yra 25 eurai arba 86 litai. Primenu – lenkų galimybės yra daugiau mažiau tokios pačios kaip mūsų, o latvių –  mažesnės.

Laikas daryti apibendrinimus ir išvadas. Visos aukščiau minimos šalys, pagal savo BVP vienam gyventojui, priklauso tai pačiai kraštų kategorijai – esame vidutinio ekonominio  pajėgumo šalys. Nelabai skiriasi ir ekonominės politikos principai. Išskyrus tai, kad iki šiol Baltijos šalys neturėjo savarankiškos monetarinės politikos, o Lenkija turėjo ir žada ją išlaikyti.

Visgi jos pagal savo nacionalinio produkto paskirstymo principus kažkiek skiriasi. Lenkijoje ir Estijoje per metus sukuriamas produktas skirstomas teisingiau. Šiose šalyse nelygybė šia prasme yra mažesnė.

Prasčiausiai šiuo požiūriu atrodo Lietuva. Darbo užmokesčiui, pensijoms čia skiriama mažiausia naujai sukurto turto dalis.

Tokia padėtis, keičiantis valdžioms, nesikeičia. Ji išlieka iš esmės ta pati ir kai valdžioje yra proletariato interesų gynėjai – socialdemokratai, ir „mažąjį žmogų“ ginantys krikdemai.

Tiems, kas dar vis nesutinka su aukščiau pasakyta, siūlau pasižvalgyti po plačiąją Europą ir palyginti pagrindinius dydžius nagrinėjamo klausimo požiūriu. Kadangi šis tekstas publicistinis, nesieksime didelio akademinio tikslumo bei sistemiškumo. Svarbiausia čia bendras vaizdas. Taigi, paimsime tik keletą šalių, atstovaujančių skirtingus Europos Sąjungos regionus – Daniją, Vokietiją ir Graikiją.

Danijoje vidutinė mėnesinė alga bruto 2012 metais siekė 5119 eurų, Vokietijoje – 3391 eurų, o Graikijoje – 912 eurų. Palyginkime šių šalių BVP vienam gyventojui (PGP). Danijoje jis siekia 32489 eurus, Vokietijoje – 31574 eurų, o graikų rodiklis labai artimas mūsiškiam – 19554 eurai.

Ką rodo šie skaičiai? Iš jų matyti, kad nors Danijoje ir Vokietijoje kiekvienam gyventojui tenkantis per metus sukurtas nacionalinis produktas yra mažiau nei du kartus didesnis už mūsiškį, mūsų vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už   daniškąjį 7,5 karto (!), o už vokišką – 5 kartus. Net Graikija sugeba mokėti absoliučiai ir santykinai didesnį vidutinį darbo užmokestį.

Vadinasi, ten randama galimybių darbuotojams skirti ženkliai didesnę BVP dalį nei Lietuvoje. Dėl to nežlunga nei verslas, nei biudžetas. Lietuva bando nukonkuruoti pasaulį mažomis algomis ir mažu biudžetu. Šiuo požiūriu esame pasiekę nemažai. Jei išvystytose šalyse darbo atlygio dalis  BVP siekia 50% arba daugiau, Lietuvoje darbuotojams tenka 40% BVP.

Jeigu mūsų metinis nacionalinis produktas būtų skirstomas europietiškai, darbuotojai kasmet galėtų papildomai gauti 10-12 mlrd. litų. Šią sumą padalinkime iš darbuotojų skaičiaus – 1 mln. 300 tūkst. ir gausime orientacinį skaičių – 7,5 – 9,2 tūkstančio litų kiekvienam darbuotojui per metus. Padalinę iš 12 gautume mėnesinį priedą prie gaunamo mėnesinio atlygio už darbą.

Vadinasi, keliais šimtais litų didesnė mėnesinė alga nėra fantastika, o reali ekonominė galimybė. Suprantama, kad algos didinimas turi būti atsargus ir laipsniškas. Valstybė, verslas ir profesinės sąjungos turėtų į procesą žiūrėti sistemiškai. Deja, dabar nėra požymių, kad problema yra adekvačiai suvokta ir kad ją bandoma spręsti. Tiesa, iš tribūnų girdimos aimanos dėl masinės emigracijos, dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Tačiau aimanuotojai praktiškai nedaro nieko esminio, kad šios problemos būtų sprendžiamos. Dar daugiau, jie nenori pažvelgti tiesai į akis – žmonės palieka šalį dėl to, kad iš savo darbo neišgyvena, o taip pat dėl to, kad jaučia neteisybę – nors daugeliu atvejų jiems galėtų būti mokama daugiau, darbo atlygis yra neproporcingai mažas.

Todėl nuvertinti, devalvuoti žmonės juda ten, kur darbas vertinamas aukščiau. Su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis – šalies depopuliacija, piliečių nusivylimu ir t.t. Viso to priežastis – proto ir moralės stagnacija nomenklatūroje.

Stebint šią sąžinės, minties, taip pat ir veikimo stagnaciją, taip ir norisi rėžti: Lietuvos kairieji nebijo Karlo Markso, o mūsų, taip vadinami krikščionys, nebebijo Dievo.

Jei taip nebūtų, ir darbo užmokesčiui, ir pensijoms būtų randama daugiau pinigų. Nes jų, kaip parodėm, šiek tiek yra. Gal tada ir emigracija būtų mažesnė, ir valstybė būtų stipresnė.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

32 komentarai

  1. J.V:

    Šv.Augustinas tokias “valstybes” vadino plėšikų gauja… per 16 šimtmečių jų vis dar yra…

  2. Cha:

    Šalies depopuliacija. Tai toks ir yra jų tikslas- palikti tuščią išdegintą žemę. Atlaisvinti Lietuvą nuo lietuvių. Kas užsakovas, klausite? Žinant tų partijų kilmę- komunistai ir KGB, abejonių mažai kyla.

  3. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

    Darbo vietos kaina ES pakraščiuose.
    Palyginimas.
    *********************************************************************************************************************************
    ES pakraščiuose, kai darbdavys sumoka vienodą (parinktą) atlygį darbininkui į rankas,
    tai lietuviško ES pakraščio darbdavys yra priverstas sumokėti 3,62 karto (!!!!) didesnę mokestinę duoklę (gaujos valdžiai) nei vakarinio ES pakraščio darbdavys.
    Vakarinio ES pakraščio darbo vietos kaina:
    83,29% – atlygis darbininkui į rankas;
    16,71% – mokesčiai valdžiai.
    Lietuviško ES pakraščio darbo vietos kaina:
    57,94% – atlygis darbininkui į rankas;
    42,06% – mokesčiai bolševikinės kelių partijų gaujos valdžiai žarstyti.
    Vakarinio ES pakraščio darbo vietos kaina su MMA dydžiu,
    darbininkui tenkantis atlygis į rankas sudaro apie 92%.
    ***********************************************************************************************************************************
    Išvada.
    Lietuvoje yra paraližuojama bet kokia veikla.

  4. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

    Lietuvoje maisto ir daiktų kainos yra kaip Europos vakaruose,
    o algos ir pensijos yra bemaž keturis kartus mažesnės nei Europos vakaruose.
    Ši klaiki būsena priverčia Tautą evakuotis. Tai yra Lietuvos katastrofos priežastis.

    Valdančiųjų partijų lyderiai sutarė nuo spalio mėnesio didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais, iki 1035 litų.
    Išvada.
    Tokiais tempais Lietuvoje didinama MMA
    susivienodins su Europos vakarų MMA
    per 873 metus!!!

    • aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į koncentracijos stovyklą:

      Galvojant apie žmones ir apie Tautos išlikimą, reiktų trumpinti MMA susivienodinimo laiką
      nuo 873 metų iki 10 metų. Tuomet,
      jau nuo šių metų spalio mėnesio MMA turėtų būti 530 litų didesnė ir tokiais tempais didinama kasmet spalio mėnesį.
      Grafikas toks:
      dabar – MMA 1000 litų;
      2014 spalis – MMA 1530 litų;
      2015 spalis – MMA 2060 litų;
      2016 spalis – MMA 2590 litų;
      2017 spalis – MMA 3120 litų;
      2018 spalis – MMA 3650 litų;
      2019 spalis – MMA 4180 litų;
      2020 spalis – MMA 4710 litų;
      2021 spalis – MMA 5240 litų;
      2022 spalis – MMA 5770 litų.

  5. Žaltys:

    Netikiu šituo “politiku”. Jis man tėra Mergaitės gelbėtojas be raudono kombinezono.

  6. Kažin:

    Su tais skaičiais gali daryti ką nori, jis nepasakys, kad esu neteisingas…

  7. Dominykas:

    labai geras straipsnis.Aciu prof.P.Gyliui.Tegul perskaito tie,nuo kuriu priklauso darbo uzmokestis,pensijos ir kt.ismokos.Mums dar ne laikas isivesti “euro”,,, mums patinka nacionaline valiuta -Litas,kaip danams – Krona,palyginkit,kaip gyvena Danijos pilieciai ir Lietuvos,,,vidutinis darbo uzmokestis 5199 euro !!! padauginkit is 3,45280,,,

  8. NIEKO NESUPRANTU...:

    Taigi visa laika girdim,kad sparciausiai Europoje vystomes,visi mus stato pavyzdziu…Tai gal ateity visa Europa taip gyvens kaip Lietuvos zmones ?

  9. Perkūnpaukštis:

    Straipsnis geras. Tačiau pavadinimas dar geresnis – lipk nuo kryžiaus.

  10. Kęstutis:

    Dar… Per paskutinius 50 metų darbo našumas pasaulyje padidėjo 2,5 karto (vidutiniškai). Klausimėlis – kaip tai paveikė darbo santykius: pakilo dirbančiųjų pragyvenimo lygis (bent 2 kartus), sutrumpėjo darbo diena ar savaitė, pailgėjo atostogos???

  11. Žaltys:

    Violetiniai seimo nariai man kelia pasišlykštėjimą. Teisėsaugininkai baigia viską ištempti į dienos šviesą, o šitie begėdžiai vis dar vaizduojasi lyg atsiradę seime iš Šventosios dvasios. Dėkit mandatus ponai, jūsų kadencija baigėsi. Turėtų būti išieškoti pinigai, kuriuos išmokėjo nusikaltėlių sąjūdžio suburtiems ir seimo nariais tapusiems veikėjams.

  12. Žaltys:

    Aš tikrai nenupuoliau nuo proto ir violetinių nerinkau. Aš ir telefoniniams sukčiams pinigų neatiduodu. Bet, kuomet sukčiavimo būdu yra gaunami pinigai, pareigos, tuomet ir telefoniniai sukčiai, ir politiniai sukčiai privalėtų būti persekiojimi vienodai. Kaip manote, gerbiamieji rinkėjai: kodėl Povilas Gylys nebegaudo pedofilų, kodėl nesikreipia į žmogaus teisių gynėjus dėl “dingusios Mergaitės”? Juk jei tokiu pretekstu išrinko, tai kažkaip turėtų ir veikti tokia kryptimi? Man atrodo, kad to politiko kelnės jau pilnos, kaip manote jūs, kurie jį išrinkote?

  13. goš:

    Aišku, kad taip. Lietuvos žmonės tikrai yra apiplėšinėjami vidury dienos ir visiškai legaliai. Kas domisi skaičiais, tą seniai žino, kas nesidomi- savo kailiu jaučia. Bet Gylys daro tą pačią klaidą, kaip ir Vaišvila. Nerinkit tų, rinkit kitus ir bus gerai. Na, nebus gerai, Gylį. Juk rinko jau ne vieną kartą, ir vis kitus, vis geresnius, ir vis ta pati suskilusi gelda po kojomis. Kažkur perskaičiau labai taiklų pastebėjimą- jei rinkimai ką nors keistų, jie jau seniai būtų paskelbti nelegaliais. Rinkimai nieko nekeičia. Net ir akmenys su ugnimi mažai ką keičia, jei vėl atkuriamos tos pačios valdžios struktūros. Jau matome, ar dar matysime tai Ukrainoje. Galbūt pasikeis vėliavėlės, pasikeis antspaudai prabangiose įstaigose, bet esmė išliks- 90% žmonių turės art nesudėdami rankų tam, kad 10% galėtų maudytis prabangoje.

  14. Getas:

    Prof. GYLY, kodėl Jūs buvęs socdemas,dabar Seimo narys tik rašote, bet nesiūlote įstatymo, kad pakeisti šią liūdną lietuvių tikrovę?
    Tuo pačiu klausiu kaip ekonomisto, kodėl mūsų lito keitimo koeficientas nebuvo padarytas palankesnis mūsų žmonėms, o paliktas 3,4528. Manau, kadangi mūsų BVP augimas siekia beveik 3 proc., o euro zonos šalių BVP augimas siekia tik 1 proc., todėl šiuo santykiu turėjo būti pabrangintas Litas. Lauksiu atsakymo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: